Lina Daugėlaitė | 2015 m. birželio 28 d. 12:10 |
![]() ![]() |
Užimta vieta atspindi rinktinės pajėgumą
Buvęs Lietuvos rinktinės vyr. treneris Rūtenis Paulauskas: „Žygdarbio atlikti nepavyko, bet gerą darbą merginos padarė ir už tai jas galima pagirti“.
![]() |
Nors kovos dėl Europos moterų čempionato medalių vyks sekmadienio vakarą, Lietuvos rinktinei čempionatas jau baigėsi. Užėmusios galutinę 8-ąją vietą, Lietuvos rinktinė olimpinę svajonę turi atidėti mažiausiai iki 2020-ųjų olimpinių žaidynių. Buvęs Lietuvos moterų rinktinės vyr. treneris Rūtenis Paulauskas teigia, kad merginos vertos padėkos už gerai atliktą darbą ir užimtą 8-ąją vietą.
Kaip vertinate Lietuvos rinktinės pasirodymą Europos čempionate?
Sunku atsiriboti nuo emocijų, bet vertinant objektyviai, aštunta vieta – gera. Tai yra mūsų rinktinės galimybių ribos: žiūrėkime, kiek mes turime pajėgių žaidėjų, ir kokios yra kitos rinktinės bei ką mes aplenkėme. Tad, manau, rezultatas tikrai geras. Nesakykime, „deja, liko aštuntos“ - merginos iškovojo aštuntą vietą. Gal paskutines rungtynes ir galėjo laimėti bei pakilti viena vieta aukščiau, bet iš esmės tai nieko nekeičia.
Taigi nepatekimo į pusfinalį negalima vadinti tragedija?
Manau, kad Lietuvos rinktinė ir taip padarė nemažai stebinančių dalykų, nugalėdamos ir Serbiją, ir Rusiją, ir tą pačią Švediją, bet patekimas į pusfinalį būtų buvęs prilygintas žygdarbiui. Tą dieną traumą patyrė Gintarė Petronytė ir žygdarbio atlikti nepavyko, bet gerą darbą merginos padarė ir už tai jas galima pagirti.
Rungtynės su Turkija buvo paskutinis šansas pakovoti dėl teisės dalyvauti olimpinėje atrankoje. Ar turėjo šansų Lietuvos rinktinė laimėti tas rungtynes?
Moterų sporte tie šansai atsiranda tarsi iš niekur ir tarsi į niekur pradingsta. Ir daugelis tų, kurie prieš čempionatą būtų spėję, kas sekmadienį žais finale, būtų apsirikę. Bet šiandien mūsų rintinė tikrai nėra pajėgesnė nei už Turkiją, nei už Rusiją, juolab už Ispaniją ar tą pačią Baltarusiją, su kuria žaidėme. Mūsų šansai laimėti tas rungtynes buvo labai maži. Bet Lietuvos rinktinė be to, kad demonstravo gerą žaidimą, rodė ir stiprų charakterį, kuris leisdavo „ištraukti“ neįtikėtinus mačus – kartais žaisdavo taip įspūdingai, kad jomis gali tik žavėtis ir negali nuvertinti ar prognozuoti.

Kaip vertinate rinktinės vyr.trenerio Manto Šerniaus darbą?
Manto Šerniaus darbas jau ne vieno specialisto pripažintas ir įvertintas. Nors Mantas visą sezoną praleido dirbdamas su vyrais, manau, kad jis yras tas žmogus, kurio reikia moterų rinktinei. Juo merginos pasitiki ir jis tai mato bei žymiai labiau pasitiki savimi. Reikia galvoti, kaip šį trenerį išlaikyti ir kitam dvejų metų ciklui, kai vyks atranka į kitą Europos čempionatą ir pats Europos čempionatas – geresnio moterų rinktinės trenerio šiandien aš nematau ir jo turbūt nėra.
Pasakysiu, kokios stipriosios M.Šerniaus savybės šiame čempionate atsiskleidė. Pirmiausia, turėdamas tokį nedidelį žaidėjų skaičių, treneris sugebėjo išspausti visą jų potencialą. Mes matėme ir pakankamai daug laisvės žaidžiant, nes naudoti vien kažkokias sistemas, turint tokias krepšininkes, kaip Kamilė Nacickaitė, Santa Okockytė, Marina Solopova, neįmanoma – jos turi gauti galimybę žaisti laisvai. Antras dalykas, trenerio žaidėjos klausė, jį gerbė ir tai buvo tikrai gerai valdoma komanda. Tai ypač gerai matėsi gynyboje, nes Lietuvos rinktinei, norint kovoti dėl aukštų vietų, nieko kito neliko, kaip taikyti gerai organizuotą gynybą. Trečias dalykas, M.Šernius sugebėjo rungtynių metu kaitalioti daug dalykų – gynybą, greitinti ir lėtinti žaidimą ir buvo matyti, kad komanda tam pasiruošusi – nepasirengusi ekipa to nepajėgtų padaryti. Dar vienas dalykas – seniai mačiau rinktinę taip psichologiškai susitelkusią. Nė vienų rungtynių metu, net kai iš tikrųjų buvo sunku ir komanda atsiliko 18-19 taškų skirtumu, nemačiau sutrikusio trenerio. Strategas sugebėdavo surasti žodžių ir traukti komandą iš dugno. Ypač tai jautėsi po rungtynių pertraukos, kai trenerio vaidmuo pats svarbiausias. Taigi labai norėčiau, kad į rinktinę atėjęs naujas žmogus čias įsitvirtintų, nesusvyruotų jo pasitikėjimas ir pasitikėjimas juo, kad būtų leidžiama jam dirbti toliau. Tai treneris, kuris atitinka moterų krepšinio reikalavimus, nes tai yra specifinė sritis ir nė vienas ankstensis rinktinės treneris, tarp jų ir aš, nesugebėjome prisitaikyti taip, kaip reikalauja ši specifika.
Kokia šios rinktinės ateitis?
Vyrų rinktinė mus pripratino prie medalių ir mes įsivaizduojame, kad krepšiny esame visur ir visada patys geriausi – norime medalių ir iš moterų, ir iš vyrų, norime, kad juos iškovotų jaunimas... Bet moterų krepšinis ir pagal masiškumą, ir pagal meistriškumą stipriai skiriasi nuo vyrų krepšinio. Krepšinį žaidžia labai mažai mergačių, mūsų jaunimo rinktinės ne visos rungtyniauja aukščiausiuose divizionuose ir netgi B divizionuose ne visada iškovoja prizines vietas. Taigi ir ateity į rinktinę ateis mažai pajėgaus jaunimo, kuris galėtų sudaryti konkurenciją. Bet pozityvių požymių yra. Šiandien turime Vitą Kuktienę ir Sandrą Linkevičienę, kurios labai reikalingos rinktinei, bet greitai ateis laikas, kai jos nebežais – mano galva, nėra labai didelio pavojaus, kad nebus kam pakeisti jų, nes šiame čempionate labai gerai užsirekomendavo Santa Okockytė ir Kamilė Nacickaitė, Gintarė Petronytė dar galės žaisti nemažai metų, pasveiks ir grįš į rinktinę Giedrė Paugaitė. Trūksta aukšto lygio sunkiosios krašto puolėjos, bet, manau, ir ta pati Monika Grigalauskytė galėtų šioje pozicijoje rungtyniauti. Europoje stebuklų irgi nėra. Pavyzdžiui, Baltarusija susiduria su ta pačia problema – trūksta žaidėjų, krepšinkės vyresnio amžiaus; Serbijos rinktinėje įvyko kartų kaita, bet žaidėjų trūkumas didelis. Ne veltui daugelis komandų kviečia amerikietes. Lietuva, manau, to nepadarys ir tai nebūtų išeitis – tai duotų tik trumpalaikį efektą. Iš jaunimo gretų po vieną kitą pajėgią žaidėją atsiras ir rinktinė tokiame lygy, kokiame yra dabar, tikrai išliks.
Kaip vertinate Lietuvos rinktinės pasirodymą Europos čempionate?
Sunku atsiriboti nuo emocijų, bet vertinant objektyviai, aštunta vieta – gera. Tai yra mūsų rinktinės galimybių ribos: žiūrėkime, kiek mes turime pajėgių žaidėjų, ir kokios yra kitos rinktinės bei ką mes aplenkėme. Tad, manau, rezultatas tikrai geras. Nesakykime, „deja, liko aštuntos“ - merginos iškovojo aštuntą vietą. Gal paskutines rungtynes ir galėjo laimėti bei pakilti viena vieta aukščiau, bet iš esmės tai nieko nekeičia.
Taigi nepatekimo į pusfinalį negalima vadinti tragedija?
Manau, kad Lietuvos rinktinė ir taip padarė nemažai stebinančių dalykų, nugalėdamos ir Serbiją, ir Rusiją, ir tą pačią Švediją, bet patekimas į pusfinalį būtų buvęs prilygintas žygdarbiui. Tą dieną traumą patyrė Gintarė Petronytė ir žygdarbio atlikti nepavyko, bet gerą darbą merginos padarė ir už tai jas galima pagirti.
Rungtynės su Turkija buvo paskutinis šansas pakovoti dėl teisės dalyvauti olimpinėje atrankoje. Ar turėjo šansų Lietuvos rinktinė laimėti tas rungtynes?
Moterų sporte tie šansai atsiranda tarsi iš niekur ir tarsi į niekur pradingsta. Ir daugelis tų, kurie prieš čempionatą būtų spėję, kas sekmadienį žais finale, būtų apsirikę. Bet šiandien mūsų rintinė tikrai nėra pajėgesnė nei už Turkiją, nei už Rusiją, juolab už Ispaniją ar tą pačią Baltarusiją, su kuria žaidėme. Mūsų šansai laimėti tas rungtynes buvo labai maži. Bet Lietuvos rinktinė be to, kad demonstravo gerą žaidimą, rodė ir stiprų charakterį, kuris leisdavo „ištraukti“ neįtikėtinus mačus – kartais žaisdavo taip įspūdingai, kad jomis gali tik žavėtis ir negali nuvertinti ar prognozuoti.

Kaip vertinate rinktinės vyr.trenerio Manto Šerniaus darbą?
Manto Šerniaus darbas jau ne vieno specialisto pripažintas ir įvertintas. Nors Mantas visą sezoną praleido dirbdamas su vyrais, manau, kad jis yras tas žmogus, kurio reikia moterų rinktinei. Juo merginos pasitiki ir jis tai mato bei žymiai labiau pasitiki savimi. Reikia galvoti, kaip šį trenerį išlaikyti ir kitam dvejų metų ciklui, kai vyks atranka į kitą Europos čempionatą ir pats Europos čempionatas – geresnio moterų rinktinės trenerio šiandien aš nematau ir jo turbūt nėra.
Pasakysiu, kokios stipriosios M.Šerniaus savybės šiame čempionate atsiskleidė. Pirmiausia, turėdamas tokį nedidelį žaidėjų skaičių, treneris sugebėjo išspausti visą jų potencialą. Mes matėme ir pakankamai daug laisvės žaidžiant, nes naudoti vien kažkokias sistemas, turint tokias krepšininkes, kaip Kamilė Nacickaitė, Santa Okockytė, Marina Solopova, neįmanoma – jos turi gauti galimybę žaisti laisvai. Antras dalykas, trenerio žaidėjos klausė, jį gerbė ir tai buvo tikrai gerai valdoma komanda. Tai ypač gerai matėsi gynyboje, nes Lietuvos rinktinei, norint kovoti dėl aukštų vietų, nieko kito neliko, kaip taikyti gerai organizuotą gynybą. Trečias dalykas, M.Šernius sugebėjo rungtynių metu kaitalioti daug dalykų – gynybą, greitinti ir lėtinti žaidimą ir buvo matyti, kad komanda tam pasiruošusi – nepasirengusi ekipa to nepajėgtų padaryti. Dar vienas dalykas – seniai mačiau rinktinę taip psichologiškai susitelkusią. Nė vienų rungtynių metu, net kai iš tikrųjų buvo sunku ir komanda atsiliko 18-19 taškų skirtumu, nemačiau sutrikusio trenerio. Strategas sugebėdavo surasti žodžių ir traukti komandą iš dugno. Ypač tai jautėsi po rungtynių pertraukos, kai trenerio vaidmuo pats svarbiausias. Taigi labai norėčiau, kad į rinktinę atėjęs naujas žmogus čias įsitvirtintų, nesusvyruotų jo pasitikėjimas ir pasitikėjimas juo, kad būtų leidžiama jam dirbti toliau. Tai treneris, kuris atitinka moterų krepšinio reikalavimus, nes tai yra specifinė sritis ir nė vienas ankstensis rinktinės treneris, tarp jų ir aš, nesugebėjome prisitaikyti taip, kaip reikalauja ši specifika.
Kokia šios rinktinės ateitis?
Vyrų rinktinė mus pripratino prie medalių ir mes įsivaizduojame, kad krepšiny esame visur ir visada patys geriausi – norime medalių ir iš moterų, ir iš vyrų, norime, kad juos iškovotų jaunimas... Bet moterų krepšinis ir pagal masiškumą, ir pagal meistriškumą stipriai skiriasi nuo vyrų krepšinio. Krepšinį žaidžia labai mažai mergačių, mūsų jaunimo rinktinės ne visos rungtyniauja aukščiausiuose divizionuose ir netgi B divizionuose ne visada iškovoja prizines vietas. Taigi ir ateity į rinktinę ateis mažai pajėgaus jaunimo, kuris galėtų sudaryti konkurenciją. Bet pozityvių požymių yra. Šiandien turime Vitą Kuktienę ir Sandrą Linkevičienę, kurios labai reikalingos rinktinei, bet greitai ateis laikas, kai jos nebežais – mano galva, nėra labai didelio pavojaus, kad nebus kam pakeisti jų, nes šiame čempionate labai gerai užsirekomendavo Santa Okockytė ir Kamilė Nacickaitė, Gintarė Petronytė dar galės žaisti nemažai metų, pasveiks ir grįš į rinktinę Giedrė Paugaitė. Trūksta aukšto lygio sunkiosios krašto puolėjos, bet, manau, ir ta pati Monika Grigalauskytė galėtų šioje pozicijoje rungtyniauti. Europoje stebuklų irgi nėra. Pavyzdžiui, Baltarusija susiduria su ta pačia problema – trūksta žaidėjų, krepšinkės vyresnio amžiaus; Serbijos rinktinėje įvyko kartų kaita, bet žaidėjų trūkumas didelis. Ne veltui daugelis komandų kviečia amerikietes. Lietuva, manau, to nepadarys ir tai nebūtų išeitis – tai duotų tik trumpalaikį efektą. Iš jaunimo gretų po vieną kitą pajėgią žaidėją atsiras ir rinktinė tokiame lygy, kokiame yra dabar, tikrai išliks.
Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.