Vardą pakeitė pasų skyriuje

Ilgus metus įvairiose futbolo komandose, tarp jų – ir legendiniame Vilniaus „Žalgiryje“, treneriu dirbęs Vytas Jančiauskas gegužės 14-ąją atšventė 60-metį.

V. Jančiauskas gimė Rusijos miestelyje Oziorske, Kaliningrado srityje.

„Tėvai mane pavadino Vitu – su trumpąja i. Rusiškai vardai Vitas arba Vytas rašomi taip pat. Ir kai man pagal rusišką gimimo liudijimą Lietuvoje išdavė pasą, jau buvo parašyta Vytas“, – kalbėjo ilgametis treneris. 

V. Jančiausko tėvai į Kaliningrado sritį iškeliavo ieškoti geresnio gyvenimo. „Tada, pokariu, žmonės elgėsi panašiai, kaip dabar. Važiavo iš Lietuvos uždarbiauti, nes čia tuomet darbo nebuvo. Susikūrę kolūkiai atlyginimą mokėdavo grūdais ar kita produkcija, gamyklose žmonės taip pat uždirbdavo labai mažai. Mano tėvai į Kaliningrado sritį išvyko dirbti“, – pasakojo V. Jančiauskas.

Jančiauskai į Lietuvą sugrįžo, kai tada dar Vitui buvo dveji. Tėvas dirbo geležinkelininku ir šeima įsikūrė Šeštokuose. Tiesa, V. Jančiauskas ten gyveno neilgai. Jau septynerių jis išvyko į Panevėžio futbolo internatą. 

„Pirmasis mano treneris buvo amžinatilsis Edvardas Dūda. Ten mes pradėjome žaisti organizuotai, o ne kaip Šeštokuose kieme. Duodavo jis mums kamuolį, nors tada kamuolių trūko, suvarstomą kamera ir išlindusia guma, per kurią kamuolys pučiamas. Pamenu, kai gaudavai guma, bandydamas mušti galva, kitą kartą nesinorėdavo to daryti...“ – prisiminė treneris.
 

Vis dėlto Panevėžio futbolo internato V. Jančiauskas nebaigė. Aplinkybės susiklostė taip, kad teko grįžti į šeimą. Tada ji jau gyveno Kalvarijoje. Iš ten V. Jančiauskas važinėjo į tuomet Kapsuku vadintą Marijampolę, kur treniravosi sporto mokykloje.

„Kadangi futbolą žaisti buvau pramokęs geriau nei mano bendraamžiai, mane priėmė į vyresniųjų grupę. O tais laikais visų Lietuvos čempionate dalyvaujančių komandų sudėtyje turėjo būti bent po du jaunius. Paėmė „Sūduva“ mane ir Eugenijų Kurguznikovą. Taip 16 m. pradėjau žaisti vyrų komandoje“, – pasakojo treneris.

Vėliau kelias vedė į Kauną. Bet ne iš karto.

„Kai mokiausi dešimtoje klasėje, žaidėme su Kauno „Atletu“, kurį tada treniravo Algirdas Klimkevičius. Man tas rungtynes pavyko sužaisti sėkmingai ir gavau A. Klimkevičiaus pasiūlymą stoti į Kūno kultūros institutą. Bet prieš akis dar buvo vienuolikta klasė. Turėjau planų stoti į Kauno politechnikos institutą. Tačiau kai treneris pakvietė, persigalvojau. Konkursai tuo metu buvo didžiuliai. Bet man pavyko įstoti, ir treneris mane tuoj pat paėmė į pagrindinę „Atleto“ komandą. Rudenį sužaidžiau joje, o čia A. Klimkevičius sako: „Jeigu išlaikysi sesiją be skolų, važiuosi su manimi į „Žalgirį“.

1973-iaisiais A. Klimkevičius perėmė tuo metu reprezentacinės Lietuvos komandos trenerio vairą iš ruso Serafimo Cholodkovo. 1974-aisiais V. Jančiauskas persikėlė į Vilnių.

„Žalgirio“ komandoje V. Jančiauskas žaidė iki 1977-ųjų. Komandos vyr. treneriu tapus Benjaminui Zelkevičiui, V. Jančiauskas paliko „Žalgirį“ ir ėmė dirbti Respublikinėje vaikų ir jaunių sporto mokykloje.

„Išėjęs iš „Žalgirio“, nebaigiau žaisti futbolo. Daug metų rungtyniavau Vilniaus „Pažangoje“, buvome tapę čempionais, laimėjome taurę. Tai buvo nebloga komanda“, – kalbėjo V. Jančiauskas.
 

Vėliau vyras dirbo Vilniaus statybos ir remonto treste. Kartu su jam vadovavusiu Kostu Kalinausku ir dirbusiu Algirdu Kulikausku sukūrė SRT komandą.

Vėlesnę V. Jančiausko karjerą lėmė pokyčiai Vilniaus „Žalgiryje“. 
 

1983-iaisiais prieš „Žalgiriui“ startuojant SSRS aukščiausiojoje lygoje futbolininkai sukilo prieš B. Zelkevičių, trenerį, kurio vadovaujami jie pateko į elitinį Sovietų Sąjungos futbolo divizioną. „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas Algimantas Liubinskas.

Tais ir 1984-aisiais A. Liubinsko vadovaujamas „Žalgiris“ aukščiausiojoje lygoje užėmė aukštas vietas ir visi buvo treneriu patenkinti, tačiau pirmąjį 1985-ųjų ratą Vilniaus komanda įkrito į ilgalaikę žaidybinę krizę ir jai ėmė grėsti iškritimas iš stipriausiųjų gretų. Tada A. Liubinską Lietuvos sporto vadovai atleido, o į vyr. trenerio postą vėl paskyrė B. Zelkevičių.

„Kai Liubinskas tapo „Žalgirio“ treneriu, aš užėmiau jo vietą Sporto komitete. Dirbau iš Maskvos finansuojamu SSRS rinktinių trenerio Lietuvai etatu. 1985-ųjų liepą B. Zelkevičius man pasiūlė: „Vytai, gal ateik padėti dirbti su „Žalgiriu“?“ Iš viso „Žalgiryje“ išdirbau apie 18 metų“, – pasakojo treneris.

„Žalgiris“ kilo ir toliau. 1987-aisiais jis iškovojo SSRS čempionato bronzą, ėmė žaisti UEFA taurės turnyre.
 

„Mums pasisekė. Nes tai buvo bendraminčių kolektyvas. Ir atėjo puiki žaidėjų karta. Taip, reikia pripažinti, kad „Žalgiriui“ tada dirbo visa Lietuva. Mūsų trenerių karta nuskynė pačius geriausius rezultatus“, – teigė V. Jančiauskas.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir klubui pasitraukus iš SSRS čempionato, atėjo sunkesni laikai. Teko pačiam ieškotis lėšų savo veiklai.

„Mes buvome suradę rimtus rėmėjus – EBSW koncerną. Ir jeigu ne tas bankinis skandalas su Lietuvos akciniu investiciniu banku ir koncerno žlugimas po jo, „Žalgirio“ istorija galėjo pasisukti visiškai kitaip. Manau, „Žalgiris“ būtų labai toli nuėjęs ir ne kartą žaidęs Čempionų lygoje. Esu tuo įsitikinęs 100 procentų. Mes turėjome puikią bazę ir struktūrą“, – tikino V. Jančiauskas.
 

EBSW „Žalgiriui“ skirdavo apie 450 tūkst. dolerių. Doleris tais laikais kainavo 4 litus. „Tuo metu tai buvo visai neblogi pinigai – galėjome dirbti, kurti, stiprinti komandą“, – sakė futbolo specialistas.

Po EBSW žlugimo „Žalgirio“ vadovu tapo verslininkas Janušas Loputis. V. Jančiauskas netrukus iš klubo pasitraukė.
 

„1998-aisiais palikau „Žalgirį“. Nuėjau dirbti į tuomečio Vilniaus pedagoginio universiteto Sporto metodikos katedrą dėstytoju. Taip ir dirbu ten iki šiol“, – kalbėjo jubiliatas.

Dirbdamas dėstytoju, V. Jančiauskas kartu treniravo ir futbolininkus. Iš pradžių Vilniaus „Vėtrą“, paskui – „Šiaulius“, Gargždų „Bangą“, tada – vėl „Vėtrą“, „Trakus“.

„Juk aš, kaip treneris, esu sukaupęs žinių. Ir noriu kam nors jas palikti, ugdyti jaunus žmones ne tik auditorijoje, bet ir praktiškai“, – aiškino norą dirbti treneriu V. Jančiauskas.

Dabar jis treniruoja Vilniaus moterų futbolo akademijos „Žalgiris“ merginas, yra „Talentų futbolo akademijos-Milanas“ reneris.