J. Wilkas: „Žalgiris“ Lietuvoje — galybė“

Nors Vilniaus „Žalgiris“ apie atsisveikinimą su lenku saugu Jakubu Wilku informavo trečiadienį, žiniasklaida apie tai prakalbo jau anksčiau. Ir ne vien Lietuvos, bet ir Lenkijos.

Bendrai dvejus metus (pusę ir pusantro sezono) su pusės sezono pertrauka Žalgiryje praleidęs futbolininkas Lenkijos interneto svetainei 2x45.info davė išsamų interviu, kuriame savo tautiečiams papasakojo apie gyvenimą ir žaidimą Lietuvoje.

Mes jį pateikiame šiek tiek sutrumpintą

Paliekate „Žalgirį“. Tai jūsų paties ar klubo sprendimas?
Nusprendėme kartu su klubo vadovais. Bendrai aptarėme mano pasitraukimo variantus ir manau, kad nepadariau skuboto sprendimo. Aš nesijaučiu senas futbolininkas ir dar tikiuosi kelis metus sužaisti aukštame lygyje. Tai ir nulėmė.

Buvote antras iš geriausiai apmokamų komandos žaidėjų. Gal klubas užsimanė sumažinti išlaidas?
Nemanau. Žaidžiau čia dvejus metus, pripratau prie šio klubo, bet, kaip sakiau, turiu savo ambicijų ir nežadu tenkintis žaidimu toje šalyje.

Pastarąsias rungtynes praleidote atsargoje. Kitu metu tai būtų buvusi sensacija. Treneris jau žinojo, kad paliekate komandą?
Taip. Jau prieš rungtynes buvo aišku, kad palieku klubą. Dėl tos priežasties sutarėme, kad bus geriau, jei neišeisiu startinėje sudėtyje.

Įvertinkite savo buvimą Lietuvoje
Sakyti, kad tai nebuvo sėkmingas laikas, būtų nuodėmė. Gavau šansą nuolat žaisti ir atsimokėjau už tai, kaip galiu. Įmušiau keliolika įvarčių, padariau daug rezultatyvių perdavimų. Aukojau žaidimui viską, bet noriu dar sužaisti aukštesniame lygyje. Todėl ir nutariau pakeisti klubą. Be to, nemeluokime sau – Lietuva nedidelė šalis ir jos futbolo lygis nėra gniaužiantis kvapą. Nežiūrint į tai, laiką, praleistą „Žalgiryje“ laikau nusisekusiu. Pažinau daug puikių žmonių, naują, visiškai kitokią atmosferą.

Lietuvoje buvote geros formos. Kartą įmušėte įvartį ir atlikote net keturis rezultatyvius perdavimus.
Šiaip tai buvo nekasdienis žygdarbis, bet ir ne atsitiktinumas, nes per kitas rungtynes aš atlikau tris rezultatyvius perdavimus. Žinoma, dėl to mano statistika tapo gražesnė.

Nekasdienis žygdarbis, bet „Stumbras“ ir nėra galinga komanda.
„Stumbras“ yra vidutinė lygos komanda.

Yra stipresnių komandų?
Suprantama. Pirmasis turnyro lentelės trejetas yra sudarytas iš susižaidusių komandų, kurios gali kovoti dėl aukščiausių tikslų. Kalbu apie „Trakus“, „Atlantą“ ir „Žalgirį“. Apie daugumą nepasakosiu, nes dauguma gerokai nusileidžia lygiu minėtajam trejetui.

Ar „Žalgiris“ turi rimtų varžovų Lietuvoje?
Problemų kartais būdavo, bet „Žalgiris“ Lietuvoje yra galybė. Manau, kad tai stipriausias tos Europos dalies klubas, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kalbu apie organizaciją, sportines žaidėjų galimybes, finansus. Visa tai yra iš tiesų europinio lygio.

Koks yra žaidimas A lygoje? Žaidėjai remiasi jėga ar technika?
Viršūnės stengiasi žaisti malonų akiai futbolą. Kartais tai būna išties efektinga, nors būna tokių, kurie geriau naudoja jėgą. Tokiu stiliumi dažniau žaidžia silpnesnės komandos, bet vienu žodžiu apibrėžti A lygos stilių negalėčiau.

Kaip greitai Lietuvos lyga vystosi?
Viskas eina gera linkme. Daugėja infrastruktūros, kaskart daugiau žmonių ateina į rungtynes. Išlieka futbolininkų problema, nes labai sunku yra raškyti tikras žvaigždes.

Pats tapote vietos lygos žvaigžde?
Neperdėkime. Nesijaučiu jokia žvaigžde. Niekada ja ir nebuvau. Drąsiai galiu save vertinti išsiskiriančiu Lietuvos lygos žaidėju, bet jokiu būdu ne žvaigždūnu. Atvykau iš Lenkijos į Vilnių, parodžiau save neblogai ir daug žmonių žinojo tai, kad išsiskiriu, bet žvaigžde niekada nebuvau.

Kamilio Bilinskio ir Mareko Zubo draugija padėjo aklimatizuotis? Laikėtės kartu?
Jų buvimas, aiškiai, man padėjo, bet tai buvo trumpai. Buvau ten tik tris mėnesius. Kelionė į Lietuvą buvo pirma mano išvyka į užsienį ilgesniam laikui, tad lenkų buvimas šalia mane stiprino. Labiausiai mane palaikė Kamilis, bet treneriui taip pat esu labai dėkingas už pasitikėjimą ir šansą, kurį jis man suteikė.



Kokia kalba kalbėjotės rūbinėje?
Trenerio Mareko Zubo laikais kalbėjomės angliškai. Nes visi mokėjo tą kalbą ir sugebėjome susikalbėti. O asmenines rekomendacijas gaudavau lenkiškai.

O kai Marekas Zubas išėjo ir atėjo Valdas Dambrauskas?
Situacija pasikeitė, nes šis treneris mokėjo daugiau kalbų. Tautiečiams kalbėjo gimtąja kalba, daugumai – angliškai, o futbolininkams iš Baltarusijos ir Armėnijos – rusiškai. Rūbinėje buvo ganėtinai triukšminga ir kiekvienas kalbėjo savo kalba, o treneris trijomis.

Futbolas Lietuvoje populiarus?
Pirmoje vietoje yra vietos žmonių dievinamas krepšinis. Futbolas yra antroje vietoje, bet populiarumo skirtumas yra milžiniškas. Nors populiariuose mačuose arba per rinktinės rungtynes ateina daug aistruolių.

Tuščios tribūnos per A lygos mačus – dažnas vaizdas?
Nedaug kartų mačiau iki galo užpildytas tribūnas, bet taip pat nepasakysiu, kad būtų tuščia. Lietuvoje yra nedaug gyventojų, todėl ir į futbolą ateina mažiau žmonių, nei Lenkijoje. Išimtis – rinktinės mačai, nes tada fanai miniomis traukia į stadionus.

Neprisipažįstate esantis žvaigžde, bet gatvėje jus atpažįsta?
Yra buvę tokių atveju, bet tikrai ne visuotinai. Tarp tų kraštų futbolo gerbėjų „Žalgiris“ yra žinomas vardas, tad daugelis gyventojų atpažįsta geriausius futbolininkus.

Lenkijoje į Lietuvos lygą žiūrima su nedidele pašaipa. Kalbama apie pusiau mėgėjiškas pirmenybes.
Klaidingas teiginys. Apie pusiau mėgėjišką lygą neina kalba. Nėra taip, kad futbolininkai pusdienį dirbtų fabrikuose, o vėliau eitų į treniruotę. Ir rungtynės nesibaigia dviženkliais įvarčių skirtumais. Visi turi savo profesionalų sutartis, iš kurių ramiai išsilaiko. Klubai reguliariai moka pinigus, ne vien „Žalgiris“.

Per dvejus metus Vilniuje įmušėte 20 įvarčių ir panašiai tiek kartų rezultatyviai perdavėte kamuolį. Tai gera reklama potencialiems naujiems darbdaviams?
Veikiausia. Į rungtynes Vilniuje atvažiuodavo daug skautų ir specialistų iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos. Susidomėjimas buvo didelis. Man, tiesa, tai pernelyg nerūpėjo, aš užsiėmiau savo darbu. Manau, kad tai duos gerų rezultatų, svarstant įdomius pasiūlymus. Kelionė į Lietuvą galėjo būti nenusisekusi tik vienu variantu – jei būčiau sėdėjęs ant atsarginių suolo. Bet taip nebuvo, todėl veikiausia pasidariau pozityvios reklamos.

Neseniai dalyvavote klubo svetainės programoje, kurioje karu su Serge‘u Nyuiadzi bandėte įmušti įvartį nuo stadiono stogo. Jūs laimėjote, o užduotis buvo nelengva. Kodėl pasirinko būtent jus?
Tai buvo pirmas tokio tipo klubo svetainės konkursas. Kodėl aš? Matyt dėl to, kad esu krašto saugas ir teoriškai esu gerai parengtas techniškai. Užduotis buvo išties sunki, bet man pavyko laimėti.

Lenkų futbolininkai geresni nei lietuviai?
Mano nuomone, taip. Lietuviai yra šiek tiek blogiau parengiami jaunystėje ir tai matosi. Yra blogiau pasirengę techniškai, turi problemų su taktiniu organizuotumu.

Ar patartumėt lenkų klubų vadovams ką nors iš savo komandos? Girdėjome, joje neblogai atrodo Serge'as Nyuiadzi, Linas Pilibaitis.
Yra pora išties įdomių futbolininkų. Nepražūtų Lenkijoje. Viena problema būtų aklimatizacija ir mokėjimas parduoti savo įgūdžius.

Europos lygos atrankoje „Jagiellonia“ pataikė ant Pakruojo „Kruojos“. Ką galėtumėt patarti „Jagiellonia“ treneriui ir jo komandai?
Išvykose „Kruoja“ atrodo labai vidutiniškai. Tai labiau savo aikštės komanda ir joje gali būti pavojinga. Net „Jagielloniai“. Kad įveiktum „Kruoją“ svečiuose, reikia stipriai padirbėti. Tos ekipos jėga remiasi dviem, trimis išsiskiriančiais žaidėjais, bet šiaip mes kalbame apie komandą, kuri sugeba nustebinti.

„Kruoja“ – vicečempionė, bet dabar teužima aštuntą vietą lentelėje...
Atsirado organizacinių problemų, bet nesusijusių su pinigais, o su trenerių pasikeitimais. Pastaruoju metu jų buvo keli.

Internete galima rasti video, kur jūs sakote, kad netrukus gausite Lietuvos pilietybę ir žaisite jos rinktinėje. Tai anekdotas, ar iš tiesų taip buvo?
Tai filmukas, sukurtas balandžio pirmai. Jo kūrėjai manęs paprašė, kad kažką tokio pakalbėčiau, bet tai nebuvo rimta. Niekada negalvojau apie žaidimą Lietuvos rinktinėje, nes nesu prie tos šalies tiek prisirišęs.