Per atostogas paplūdimyje nesivarto

Lietuvos futbolo rinktinės saugas Vykintas Slivka nėra žaidęs nė vieno mačo Lietuvos A lygoje, bet jau buvo registruotas į Italijos „Serie A“ rungtynes.

Kai V. Slivkai buvo 17 metų ir jis atstovavo Panevėžio „Ekrano“ dubleriams, talentingą žaidėją pastebėjo futbolo agentai iš Italijos. Iš pradžių „Brescia“, po to – legendinio Turino „Juventus“ klubų atstovai.

„Gimiau, augau ir pradėjau žaisti futbolą Panevėžyje. Paskui išvykau į Italiją“, – sako futbolo talentas.

Dabar Vykintui – 20 metų. Jis yra rungtyniavęs „Serie B“ žaidžiančioje „Modena“, Slovėnijos aukščiausiojo diviziono „Gorica“ komandose, kurioms jį nuomojo keturių pastarųjų sezonų Italijos čempionas Turino „Juventus“ klubas. Su juo lietuvis yra pasirašęs sutartį. 

Birželį vidurio saugas debiutavo Lietuvos rinktinėje per draugiškas rungtynes Vengrijoje su šeimininkų ekipa (0:4). Vėliau žaidė daug triukšmo Lietuvos futbolo bendruomenėje sukėlusiose pralaimėtose rungtynėse su Malta (0:2). Bet labiau įsiminė trečiosios jo rungtynės rinktinėje Europos čempionato atrankoje su Šveicarija Vilniuje (1:2), kur saugas išsiskyrė ne tik aktyvumu, bet ir tuo, kad neišnaudojo puikios progos pelnyti įvartį, kai buvo išsiveržęs prieš vieną varžovų vartininką.

Laikraščio „Sportas“ žurnalisto skambutis futbolininką užklupo Londone, ten V. Slivka leido atostogas. Į Anglijos sostinę jis atvyko kartu su žinomu Lietuvoje humoristu Pauliumi Ambrazevičiumi pasiklausyti mėgstamos grupės koncerto. 

V. Slivka yra vienintelis iš dabar žaidžiančių lietuvių futbolininkų, atkreipęs vieno Europos superklubų dėmesį ir pasirašęs su juo sutartį.
 

Tiesa, vaikystėje panevėžietis svajojo žaisti kitame klube.
 

Taip, svajojau. Kai buvau vaikas, Madrido „Real“ turėjo labai gerą komandą ir, kaip ir daugelis, svajojau joje žaisti. Vėliau, kai „Liverpool“ Čempionų lygos finale nugalėjo „Milan“, tapau „Liverpool“ gerbėju. 

Bet atsidūrėte Italijoje.
Lankiau futbolą, treniravausi ir dalyvaudavau rungtynėse. Pakvietė į mano amžiaus rinktinę. Ten ir pastebėjo, pasiūlė žaisti „Brescia“. Šioje komandoje žaidžiau gal du mėnesius, paskui viskas kažkodėl nutrūko. Matyt, klubai nesusitarė. Kad ir kaip ten būtų, „Brescia“ buvo pirmoji, pakvietusi mane į savo gretas. Po to tikriausiai kažkas iš „Brescia“ mane rekomendavo „Juventus“. Su Turino klubu pavyko susitarti, todėl su juo ir pasirašiau sutartį.


 

Ne, teko žaisti tik „Ekrano“ dublerių komandoje.

Pirmus kelis mėnesius buvo labai sunku. Juo labiau kad italų kalbos visiškai nemokėjau, o angliškai Italijoje nekalba. Komanda priėmė labai šiltai. Apskritai italai yra komunikabilūs žmonės.

To tikrai nežinau. Dabar laukiu tolesnių žinių, tik joms dar šiek tiek ankstoka. 

Neblogas. Ten yra „Maribor“ – amžinas čempionas, žaidęs ir Čempionų lygos grupių etape. Taip pat, mano nuomone, yra keturios gero lygio komandos. Man Slovėnijos čempionatas yra labai geras variantas.

Mūsų klubo masažuotojas dirba ir Slovėnijos rinktinėje, su juo dažnai pakalbame apie rinktinių reikalus. Svarbiausia varžove Lietuvos rinktinės slovėnai nelaiko, bet vertina ją pagarbiai.

Atostogauju. Atvažiavau į „Blur“ koncertą.
 

Čia jų reikalas. O man nuo seno patinka muzika. Bet per sezoną retai tenka lankytis kokiame nors koncerte. Nebūna tam laiko. Vasarą stengiuosi atsigriebti.

Italų, anglų, lietuvių ir šiek tiek vokiečių.
 

Daugiausia itališkai. Nova Gorica yra pasienio su Italija miestas, mūsų treneris taip pat buvo italas.
 

Taip. Kodėl ne. Potencialo ji tikrai turi. Tik jai reikia... Na, tiesą sakant, negaliu įvardyti, ko jai trūksta.
 

Tiksliai vargu ar pasakysiu. Gal sportinio įžūlumo. O gal ir sėkmės.