Olimpiada - egzaminas ne tik sportininkams

Iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių liko kiek mažiau nei metai – 2016 m. rugpjūčio 5 d. Brazilijoje bus iškilmingai atidarytos XXXI olimpinės žaidynės.

Likęs iki žaidynių laikas labai svarbus ir Lietuvos sportininkams. Dar neturintys kelialapių į Rio kovoja dėl jų aukščiausio lygio varžybose arba mėgina įveikti aukštus olimpinius normatyvus, o jau užsitikrinę vietas olimpinėje rinktinėje kruopščiai planuoja pasirengimą svarbiausiam ketverių metų ar net viso gyvenimo egzeminui.

Apie olimpines aktualijas kalbejomės su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente, 2000 m. Sidnėjaus olimpinę čempionę Dainą Gudzinevičiūtę
 

Mūsų darbuotojams iškilo nemažai rūpesčių dėl viešbučių, jų sunku surasti. Olimpinių žaidynių organizacinis komitetas dirba ne taip organizuotai, kaip norėtųsi. 

 

Šį šeštadienį į Rio de Žaneirą išvyksta Einius Petkus, Kazys Steponavičius ir Linas Tubelis, kurie dalyvaus tradiciniame misijų vadovų susirinkime, apžiūrės sporto bazes ir mums parveš  pačios naujausios naudingos informacijos. 

Ypatingo nerimo nejaučiame. Kaip buvusi sportininkė žinau: ketverius metus reikia įtemptai rengtis, nes olimpinės žaidynės – tai didžiulis egzaminas , kuris vyksta kartą per ketverius metus. 
 

Tai egzaminas ne tik sportininkams, bet ir mums visiems. Norisi, kad kuo daugiau mūsų sportininkų dalyvautų olimpinėse žaidynėse, kad jie nepatirtų traumų. Labai norisi, kad į olimpines žaidynes patektų didžiausia sirgalių viltis - vyrų krepšinio rinktinė. 

Pinigų tikrai labai trūksta. Pasirengimui metėme absoliučiai visus savo resursus, mažiname kitų programų finansavimą. Pinigų labai trūksta ir sporto šakų federacijoms. Tikimės, kad pasirengimui olimpinėms žaidynėms papildomą finansavimą skirs Vyriausybė.

Labai šaunu, kad į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes pateko mūsų kombinuotos estafetės komanda, kurioje bus ir du atsarginiai. Kaip vertinu Rūtos Meilutytės pasirodymą 50 m distancijoje?  Tai yra sportas, šiandien tu - pirmas, o rytoj gali būti ir paskutinis. Rūtą palaikau ir nesakau, kad ketvirtoji vieta – tai kažkokia tragedija. Tikrai ne. Ji laimėjo medalį kitoje distancijoje ir tai labai puiku. Pagrindinis startas - kitąmet. 
 

Kol kas - dvidešimt vienas. Tačiau šiemet dar vyks irklavimo, dviračių sporto plento, baidarių ir kanojų irklavimo, graikų-romėnų imtynių pasaulio čempionatai, kur irgi tikimės  kelialapių. Olimpinė atranka vyks ir kitąmet, dar bus skaičiuojami ir reitingo taškai. 
 

Lietuvos sportinės delegacijos skaitlingumas labai priklausys nuo krepšinio. Jeigu krepšininkai pateks į Rio de Žaneirą, bus vienas skaičius, jeigu nepateks – kitas.   
 

Tikimės, kad mūsų komanda Rio de Žaneire bus ne maženė kaip Londone, kur  atstovavo 62 sportininkai. Kuo dalyvaus daugiau sportininkų, tuo turėsime daugiau šansų kažką laimėti.
 

Žinoma, norisi kuo daugiau medalių! Nepriklausomi ekspertai mums pranašauja 2-3 garantuotus medalius. Aš, žinoma, labai norėčiau daugiau. 
 

Kiekviena federacija pati išsirinks kokią nors artimesnę sporto bazę, kuri jiems yra patogi. Kasmet atskiros sporto federacijos rengia Ikiolimpinės savaitės varžybas, dažniausiai tai būna Pasaulio taurės etapas, visi susipažįsta su olimpine baze, klimatu.    
 

Daugiausiai prašo materialinės pagalbos. Jau greitai mūsų sportininkai matuosis olimpinę aprangą, kurią gamina “Audimas”, vyks jos pristatymas. Jaučiasi, kad olimpinės žaidynės jau čia pat. 
 

Darbų kasmet daug, vyksta mažesnių ar didesnių renginių. Šiemet buvo surengti  olimpiniai festivaliai, pirmosios Europos žaidynės. Renginiai keičia vienas kitą. Tačiau pats didžiausias sujudimas bus prieš pat olimpines žaidynes. 
 

Manau, kad ne, išskyrus, galbūt, buriuotoją Gintarę Scheidt. Pats didysis mūsų sportininkų susipažinimas su olimpine sostine įvyks per ikiolimpinės savaitės varžybas.