Didžiausia bėda – netaiklūs šūviai

„Jokių tikslų vasarą mes sportininkams nekeliame. Tai yra parengiamasis laikotarpis, treneriai sudėlioja visas reikiamas priemones rengiantis žiemos startams. Tai leis treneriams ir sportininkams pasitikrinti, ar tame etape atliko teisingus namų darbus“, - kaip reikėtų vertinti Lietuvos biatlonininkų vasaros startą Iganlinoje, sakė federacijos generalinis sekretorius Ričardas Griaznovas.

Didelių netikėtumų Lietuvos čempionate nebuvo – čempionų vardus iškovojo lyderiai. Vyrų grupėje triumfavo Tomas Kaukėnas. Tiesa, maža staigmena užfiksuota – tarp prizininkų nepateko Karolis Dambrovskis, o ant garbės pakylos trečiojo laiptelio šalia T.Kaukėno ir Roko Suslavičiaus atsistojo jaunimo atstovas Deividas Demkovas.

„Prieš čempionatą pagrindiniai sportininkai grįžo iš aukštikalnių Austrijoje, kai kurie jų nespėjo aklimatizuotis, pavyzdžiui, Karolis Dambrovskis, tad jis net nepateko tarp prizininkų“, - sakė R.Griaznovas. D.Demkovui trečioji vieta Lietuvos čempionate leido užimti vietą rinktinėje ir kartu su keturiais pajėgiausiais Lietuvos sportininkais – T.Kaukėnu, K.Dambrovskiu, R.Suslavičiumi ir Vytautu Strolia – vykti į Rumuniją. Beje, Lietuvos čempionatą dėl traumos V.Strolia praleido.
 

Į pasaulio čempionatą išsiruošė ir keturios Lietuvos biatlonininkės – Gabrielė Leščinskaitė, Natalija Kočergina ir Natalija Paulauskaitė ir Kotryna Vitkūnaitė. Diana Rasimovičiūtė nusprendė čempionatą praleisti.
 

Lietuvos čempionate tarp moterų nepralenkiama buvo jaunoji G.Leščinskaitė, kuri už nugaros paliko patyrusią Dianą Rasimovičiūtę. „Gabrielė su kasmet bręsta ir ji jau stipri tarp moterų, nors dar yra jaunimo amžiaus sportininkė. Dianos startą sunku vertinti, nes ji rengiasi individualiai su savo treneriu, treniruojasi Latvijoje. Bet tai pakankamai brandi sportininkė, patyrusi ir šios varžybos nėra rodiklis, pagal kurias galima daryti išvadas ir priimti sprendimus“, - biatlonininkių startus vertino federacijos generalinis sekretorius.

Pavyzdys jaunimui 

Anot R.Griaznovo, 31-erių metų Diana Rasimovičiūtė, kuri po Sočio žaidynių jau buvo pareiškusi apie sportinės karjeros pabaigą, o paskui persigalvojo ir grįžo į didįjį sportą, nors praėjusį sezoną ir nežibėjo, Lietuvos rinktinei reikalinga: „Rinktinę po truputį jauniname, bet jauni sportininkai turi turėti autoritetą ir siekiamybę. Šiuo atveju Diana yra tinkamas pavyzdys. Diana dar visa galva aukštesnė už jaunimą. Mes einame komandinio pasirengimo metodu, tai mums leižia kovoti Nacijų taurėje, pasaulio taurės varžybose, rinkti taškus ir taip bandyti patekti į olimpines žaidynes. Diana mums iš principo dar yra lyderė. O praėjęs sezonas buvo nesėkmingas, bet tam buvo priežasčių.“

Pasak Lietuvos olimpiniame sporto cenrtre biatloną kuruojančio Kęstučio Bartkaus, Kūno kultūros ir sporto departamento reikalavimu sugriežtinus atrankos kriterijus kandidatams į olimpinę rinktinę, D.Rasimovičiūtė į ją nebepatenka: „D.Rasimovičiūtę praėjusį sezoną pavedė šaudymas. Pjončango programoje numatyta, kad 70-tos vietos valstybės nebedomina ir valstybės lėšų naudojimas tam nėra tikslingas. Tad D.Rasimovičiūtė negavo iš valstybės lėšų. Bet kaip biatloninkė, ji dar nėra sena. Žinoma, jeigu tikimės, kad Diana gali tapti olimpine prizininke – tai nerealu“.

Pasak K.Bartkaus, kad sportininkai kuo ilgiau tęstų savo sportinę karjerą, skatina ir tarptautinė biatlono federacija. „Sistema yra tokia, kad sportininkai dalyvauja varžybose, renka taškus ir pagal tai federacija gauna dotaciją. Tuo naudojasi ir Lietuva. Nori nenori vien su jaunais sportininkais nieko negausi. Tad federacija turi 8–10 sportininkų komandėlę, kuri yra optimali“, - dėsto K.Bartkus.

Šaudymas – bėda

Nors lyderiai Lietuvos čempionate užėmė savo vietas ant garbės pakylos, jų šūviai, kaip ir daugumos kitų sportininkų šūviai, lėkė pro šalį. Pvz., Tomas Kaukėnas nė karto nesuklydo šaudydamas iš gulimos padėties, tačiau stovėdamas taiklus buvo vos kartą. Lietuvos čempionė G.Leščinskaitė šaudykloje taip pat buvo netaikli net keturis kartus.

„Šaudymas – spraga. Jeigu šaudymas nesėkmingas – rezultatai kuklūs, jeigu pasiseka būti taiklesniems – viskas neblogai. T.Kaukėnas stovėdamas suklydo net keturis kartus. Bet funkcinis fizinis pasirengimas matyti yra geras – jis laimėjo. Bėdos dėl šaudymo kartojasi metai iš metų, visokiausių specialistų federacija bandė kviestis. Gryni šaudymo specialistai nelabai tinka, nes biatlone šaudymas specifinis – didelio nuovargio fone. Ramybės būsenoje visi sportininkai pataiko, bet kai šaudo įveikę tam tikrą distanciją – nebe“, - kalbėjo K.Bartkus.

Lietuvos biatlono federacija, bandydama narplioti šią problemą, šiemet ėmėsi tam tikrų pokyčių: „Pasamdėme trenerį iš Baltarusijos, kuris didelį dėmesį skiria šaudymo treniruotėms. Tai nėra vienadienis reikalas – tai ilgas kantrus darbas. Tikimės, kad su šio trenerio pagalba ne tik lyderiai, bet ir kiti komandos nariai pagerins savo šaudymą“, - viliasi federacijos atstovas.

Biatlono federacija atsisveikino su praėjusį sezoną Lietuvos rinktinėje dirbusiu D.Rasimovičiūtės vyru Ilmaru Briciu. Nuo šio sezono už rinktinės vairo stojo specialistas estas Meelis Aasmäe, kuriam talkina specialistas iš Baltarusijos Aleksandras Akulevičius. Į šį tarptautinį duetą įsiterpia ir vienas lietuvis – Aurimas Bučelis. „Trenerių kaita, mūsų nuomone, nebuvo labai gerai, be kito kelio nebuvo. Latvis dėl nesutarimų pasitraukė į namus“, - gimtinėje, pasak K.Bartkaus, jam buvo pasiūlytas ir didesnis atlygis.

LOSC atstovas neabejoja, kad specialistai, kurie dirba su sportininkais, turi didelę svarbą, ir federacijos bandymus prisikviesti jų iš užsienio vertina teigiamai: „Bet kas didelio meistriškumo sportininkų treniruoti negali. Lietuvoje tokių šaudymo specialistų nėra. Federacija eina teisingu keliu bandydama prisišaukti specialistų iš užsienio, galbūt jie nėra patys geriausi pasauly, nes patiems geriausiems turi būti ir rinktinė stipri, ir apmokėjimas kitoks. Ima, ką gali. Dabar surado estą ir baltarusį. Lietuvoje tokių trenerių nėra. Biatlonininkų trenerių štabas būna didelis – kokie 5-6 žmonės turi rinktinę prižiūrėti, o mūsiškiai bando verstis su 2–3“.

Geresnės sąlygos

Ignalina tituluojama Lietuvos žiemos sporto sostine. Čia įsikūręs ir Lietuvos žiemos sporto centras, kuriame šiuo metu vyksta baigiamieji darbai įrengiant modernų biatlono sporto centrą. Lietuvos biatlono federacija norėjo jau šį rugsėjį čia surengti Baltijos šalių čempionatą, tačiau tam kelią užkirto nebaigti darbai. „Visi darbai praktiškai padaryti, ruošiama dokumentacija“, - sako centro vadovas Bronislavas Cicėnas.

Pabaigus darbus, pasak generalinio direktoriaus, Iganlinoje bus modernus biatlono centras: „Į kompleksą įeina 1,5 km slidinėjimo trasa su sniego gamyba, apšvietimu, kompiuterizuota 30 skydų šaudykla. Varžybų aptarnavimo pastate bus 16 slidžių ruošimo kambarių, galų gale ir noramlius tualetus, persirengimo kabariai, taip pat teisėjų susirinkimo, konferencijų, treniruoklių salės. Slidinėjimas praėjusiais metais vyko pilnu tempu, tik nebuvo šaudyklos. Veikia ne tokia moderni senoji šaudykla, bet prie jos nėra dirbtinio sniego trasos, tad dvi žiemas biatlonininkai negalėjo treniruotis. Įrengus naują šaudyklą, jie galės treniruotis – slidinėjimo trasas jau rengėme ir pernai“.

Pasaulio vasaros čempionato rezultatai

Pasaulio vasaros čempionate geriausiai iš Lietuvos sportininkų sekėsi Lietuvos čempionei Gabrielei Leščinskaitei. Puikiai pasirodžiusios Lietuvos sportininkės aukščiausia užimta vieta jaunimo varžybose visai šalia garbės pakylos - ketvirta.  Iš vyrų geriausiai pasirodė Karolis Dambrovskis, kuriam Lietuvos čempionate sėkmingiau pasirodyti sutrukdė aklimatizacija po aukštikalnių - jis vyrų sprinte buvo 13-tas.

Visi Lietuvos biatlonininkų rezultatai

Mišri estafetė (Gabrielė Leščinskaitė, Natalija Kočergina, Tomas Kaukėna,s Karolis Dombrovskis) - 5 vieta (1 val. 22 min. 19,3sek, 4+19)

Jaunimo 7,5 km merginų sprintas. G.Leščinskaitė - 7 vieta (24 min. 03,0 sek, 0 1)
                                                                K.Vitkūnaitė - 26 vieta (26 min. 51,5 sek., 0 2)

Jaunimo 10 km vaikinų sprintas. D.Demkovas - 44 vieta (29 min. 58,6 sek., 1 3)

Jaunimo (merginų) 10 km persekiojimo lenktynės. G.Leščinskaitė - 4 vieta (+2 min. 14,5 sek. 0 2 0 1)
                                                                                             K.Vitkūnaitė - 24 vieta (+8 min. 59,4 sek. 1 0 1 2)

Jaunimo (vaikinų) 12,5 km persekiojimo lenktynės. D.Demkovas - 34 vieta (+9 min. 27,1 sek. 1 2 2 1)

Moterų 7,5 km sprintas. N.Paulauskaitė -  17 vieta (24 min. 27,8 sek., 1 0)
                                            N.Kočergina - 27 vieta (25 min. 39,6 sek. 2 3)

Vyrų 10 km sprintas. K.Dombrovskis - 13 vieta (24 min. 13,6 sek. 0 2)
                                      T.Kaukėnas -34 vieta (26 min. 52,5 sek. 1 2)
                                       V.Strolia - 35 vieta (27 min. 13,0 sek. 3 2)
                                        R.Suslavičius - 41 vieta (27 min. 51,2 sek. 1 1)

Moterų 10 km persekiojimo lenktynės. N.Paulauskaitė -  8 vieta (+4 min.15,5 sek.,0 1 0 2)
                                                                      N.Kočergina - 15 vieta (+5 min. 27,6 sek. 0 2 2 2)

Vyrų 12,5 km persekiojimo lenktynės. K.Dombrovskis - 27 vieta (+6 min. 20,3 sek. 2 1 0 3)
                                                                     R.Suslavičius - 29 vieta (+7 min. 32,6 sek. 2 1 0 0)
                                                                     T.Kaukėnas - 30 vieta (+7 min. 45,4 sek.  1 2 2 2)
                                                                      V.Strolia - 35 vieta (+8 min. 53,2sek. 4 1  1 1)