Tobulėti labiau nori dirbantys geriau

Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS) visus 2015 metus sporto organizacijoms rengia seminarus apie sporto rinkodarą ir komunikaciją. Registracija į seminarus dažnai stabdoma dėl viršyto vietų skaičiaus, tačiau tenka apgailestauti, kad naujų žinių labiausiai siekia ne tie, kuriems jų tikrai trūksta, o vadovai ir vadybininkai, kurių organizacijos ir taip gerai dirba.

Apie seminarus kalbėjomės su LSFS generaline sekretore Agne Vanagiene.

Agne, kaip kilo mintis rengti tokio tipo seminarus sporto organizacijoms?
Sporto pasaulyje sukuosi jau ne vienerius metus, iš arti matau federacijų virtuvę. Manau, komunikacijos ir rinkodaros srityse daugumai reikėtų pasitempti labiausiai, todėl ir nusprendėme pagal savo galimybes išjudinti federacijas būtent šioje srityje.

Ar sulaukė jūsų iniciatyva federacijų palaikymo?
Norinčiųjų dalyvauti seminaruose tikrai netrūksta. Tikriausiai dar nebuvo seminaro, kad nereikėtų likus porai dienų stabdyti registracijos dėl vietų trūkumo. Seminarus rengiame antrojoje Kūno kultūros ir sporto departamento posėdžių salėje, todėl galime priimti tik iki 60 žmonių.

Vis dėlto turiu pripažinti, kad labiausiai mūsų renginiais domisi ne federacijos, o įvairių lygų, klubų atstovai, sporto vadybos studentai. Aišku, sulaukiame ir federacijų atstovų, visada dalyvauja plaukikai, tinklininkai, regbininkai, futbolininkai ir daug kitų, tačiau jie sudaro gal tik apie pusę seminarų dalyvių. Apmaudu, kad nesulaukiame atstovų iš tų federacijų, kurioms tiek rinkodaros, tiek komunikacijos srityse reikėtų pasitempti labiausiai.

Viename seminare pranešimus skaitė fotografas Tomas Tumalovičius ir Lietuvos regbio federacijos prezidentas Rytis Davidovičius. Pastarojo pranešimas sulaukė milžiniško susidomėjimo, daugeliui buvo įdomu išgirsti apie Regbio federacijos veiklą. Ją būtų galima prilyginti verslo įmonių darbui, o ne mums įprastai sporto federacijų veiklai.

T. Tumalovičius prieš Regbio federacijos prezidento pranešimą pasakojo apie netradicinius projektus, įgyvendintus dirbant su krepšininkais ir ralio meistrais. Pavyzdžiui, milžiniškų nuotraukų parodas ant Vilniaus „Akropolio“ sienų, sostinės oro uoste, ant „Iki“ sunkvežimių ir pan.

Įdomu, kad, po seminaro prabėgus porai dienų, į mus kreipėsi ir T. Tumalovičiaus kontaktų paprašė ne kas nors kitas, o būtent R. Davidovičius. Tai yra pavyzdys, kad tie, kurie ir taip dirba šiuolaikiškai, yra labiausiai suinteresuoti dar didesne pažanga. O kai kuriuos sunku prikviesti net ir paklausyti mūsų lektorių pranešimų.

Kurie seminarų svečių pranešimai įsiminė labiausiai?
Tokių buvo daug. Daugiausia atsiliepimų sulaukia galbūt Lietuvos sporto universiteto kanclerio Mindaugo Balčiūno paskaitos. Jis mūsų renginiuose lankėsi jau du kartus. M. Balčiūnas pats ne vienerius metus dirbo Krepšinio federacijoje, visas galimybes ir sunkumus žino iki smulkmenų, o akademinis požiūris dėstomas mintis padaro dar vertingesnes.



Į pirmąjį seminarą buvome pakvietę bendrovės „4finance“ („SMScredit.lt“, „Vivus.lt“ prekių ženklų) direktorių Gediminą Veličką, į antrąjį – lažybų bendrovės „TOP sport“ rinkodaros vadovą Skirmantą Staniulį. Šių žmonių vadovaujamos bendrovės aktyviai remia sportą, todėl jų mintys apie sporto organizacijų požiūrį į rėmėjus, teikiamus pasiūlymus, lūkesčius ne vienam atvėrė akis, privertė pakeisti požiūrį į sporto rinkodarą.

Į kiekvieną seminarą stengiamės pakviesti ir bent vieną žiniasklaidos atstovą. Pas mus jau lankėsi ir apie bendradarbiavimo su sporto organizacijomis galimybes pasakojo naujienų portalų „Delfi“ ir „15min.lt“ vadovai, TV3 ir „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupių atstovai, apie krizine situacijas diskutavome su Lietuvo žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.

Visiems įsiminė Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) direktoriaus Andriaus Čerškaus, kuris ir pats visada dalyvauja mūsų seminaruose kaip klausytojas, pranešimas. Daugelis mano, kad į krepšinio mokyklas vaikai veržiasi patys, tačiau SKM veikla rodo, kad taip nėra. Apie tai, kaip ši mokykla pritraukia vaikus, kokius projektus vykdo, galėtų būti privaloma paklausyti visiems, dirbantiems su jaunimu.

Mano nuomone, labai naudingas buvo ir daugumai sporto pasaulyje gerai žinomo Giedriaus Grybausko pranešimas apie darbą su savanoriais. Mačiau, kad ne viena šioje srityje iki šiol nieko nedariusi organizacija pradėjo ieškoti savanorių. Pavyzdžiui, Fechtavimo federacija subūrė savanorių komandą padėti Šiaurės šalių jaunių ir jaunimo čempionate Kaune. Federacijos prezidentas Vytautas Polujanskas po renginio sakė, kad savanoriai čempionato metu viršijo lūkesčiais. Tokiais pavyzdžiais, kai mūsų seminaruose išgirstos mintys būna puikiai panaudojamos, tikrai labai džiaugiamės.

Visų pranešimų neišvardysiu, tačiau galiu pasakyti, kad visos paskaitos buvo įdomios, iš kiekvienos galima pasiimti ką nors naudingo, kiekviena galėjo sukelti naujų minčių ir idėjų.

Ar neprarandate vilties išjudinti tas federacijas, kurios pačios nerodo didelio noro tobulėti?
Kiekvienas sėkmingai įvykdytas projektas, išklausytas seminaras, gimusi nauja idėja didina atotrūkį tarp dirbančiųjų gerai ir ne taip gerai. Anksčiau ar vėliau bus pasiekta riba, kai tobulėti nesiekiantiems, naujovėmis nesidomintiems sporto vadybininkams tiesiog neliks vietos, juos pakeis nauja karta. Mes sudarome galimybę gauti žinių visiems, norinčiųjų jų semtis netrūksta, todėl galime tik džiaugtis.