Ambicija – išugdyti pamainą R. Berankiui

Jis ne kartą žaidė prieš dabartines planetos teniso žvaigždes, kartu su Ričardu Berankiu gynė Lietuvos garbę Daviso taurės varžybose, jį treniravo vienas garsiausių Europos trenerių, o dabar jis pats siekia išugdyti pamainą šalies rinktinės nariams.

Vilniaus teniso akademijoje (VTA) nuo šio rudens dirbančiam Vadimui Pinko dar tik 24 metai. Bet teniso pasaulyje jis jau spėjo sukaupti nemenką patirties bagažą ne tik kaip žaidėjas, bet ir kaip treneris.

Iš Palangos į Vilnių persikėlęs treneris VTA meistriškumo paslapčių moko perspektyvius sportininkus. Trys auklėtiniai į sostinę kartu su jaunu specialistu persikėlė iš pajūrio.

Buvo apsisprendimo kryžkelėje

Dirbti treneriu V.Pinko pradėjo būdamas vos aštuoniolikos, kai atsidūrė apsisprendimo kryžkelėje. „Iki 16 metų gaudavau tikrai gerą finansavimą, net turėjau galimybę treniruotis Austrijoje, padirbėti kartu su Rusijos rinktine. Mane treniravo Jevgenijaus Kafelnikovo (buvusi pirmoji pasaulio raketė) treneris Anatolijus Lepiošinas. O tada prasidėjo krizė. Grįžau sportuoti į Lietuvą, bet čia treneriai nelabai manimi domėjosi. Sulaukiau pasiūlymo iš Nacionalinės teniso akademijos Anglijoje. Sutikau, nes tikėjausi ten ir padirbėti treneriu, ir pažaisti. Tačiau anglai iškart liepė rinktis vieną kelią. Buvo labai sunku apsispręsti. Bet pagalvojau: man jau 18 metų, daugiausia, ką galiu pasiekti – trečiasis ATP reitingo šimtukas. Iš to tikrai nepragyvensi. Dabar labai džiaugiuosi savo pasirinkimu, turiu ambicijų ir motyvacijos“, – tvirtino V.Pinko.

Tai, kad jo ambicijos yra ne iš piršto laužtos, V.Pinko įrodė vos pradėjęs dirbti treneriu. Nacionalinėje teniso akademijoje Anglijoje lietuvio treniruojama Rusijos sportininkė Maja Kacikadzė pateko tarp 400 geriausiųjų pasaulyje.  „Tada 16-metė Maja buvo maždaug 300 jaunių reitingo vietoje, kai pradėjau su ja dirbti.  Per porą metų ji pasiekė panašias  pozicijas suaugusiųjų tenise. Mes atvažiuodavome pasitreniruoti ir į Lietuvą. Tačiau vėliau Rusijos teniso vadovai perėmė sportininkę iš manęs“, – pasakojo V.Pinko. Šiuo metu 20-metė M.Kacikadzė moterų pasaulio reitinge yra 889-ta.

Sėkmingai meistriškumo laiptais kopia ir dabartiniai V.Pinko auklėtiniai. Vienas jų – 17-metis Feliksas Sakalauskas – spalio pabaigoje laimėjo Tarptautinės teniso federacijos (ITF) jaunių turnyrą Suomijoje. „Tai rodo, kad ne veltui dirbame. Bandysiu parengti pamainą Lietuvos vyrų rinktinei“, – teigė treneris.

Tenka įtikinėti ir tėvus

Tai, kad pats dar nesenai žaidė tenisą, V.Pinko laiko privalumu, tačiau nemano, kad kiekvienas buvęs tenisininkas gali tapti geru treneriu: „Išvis tapti treneriu labai sunku. Reikia juo būti, turėti vadinamą gyslelę, charakterį. Ir labai daug noro. Nes šis darbas reikalauja labai daug laiko ir atsidavimo. Kai esi sportininkas, daugiausia stengiesi dėl savęs. O treneris turi galvoti apie kitus, aukoti savo laisvalaikį. Labai svarbu būti nuoširdžiam ir rasti kalbą su auklėtiniais. Aš esu pakankamai jaunas, todėl man tai nesunku padaryti, nes dar nesenai buvau tokio amžiaus, kaip dabartiniai mano auklėtiniai.“

Jaunasis treneris pripažįsta, jog treniruojant sportininkus daug lemia psichologija. Be to, ji susijusi ir su fiziniu pasirengimu. V.Pinko džiaugiasi, kad su VTA auklėtiniais dirba fizinio rengimo treneris Jonas Simoneitas ir ilgametis R.Berankio fizinio rengimo treneris Saulius Astrauskas. „Per fizinį pasirengimą vaikai įgauna ir psichologinį tvirtumą. Jis jaučia, kad yra stiprus, gali ištempti trijų valandų mačą. Lemiamu momentu tai gali nulemti dvikovos baigtį. Jauno sportininko gyvenime labai svarbus ir tėvų vaidmuo. Todėl treneriams kone kasdien ir po kelias valandas tenka bendrauti su tenisininkų tėvais. O kartais ir su rėmėjais. Tartis, diskutuoti, o kartais ir paprasčiausiai įrodinėti, jog treneris apie tenisą supranta daugiau“, – aiškino V.Pinko.

Neretai tėvai, norėdami staigaus savo atžalos progreso, ima blaškytis tarp trenerių. Pasak V.Pinko, tai dažniausiai ne padeda, o kenkia – jam nuolat tenka taisyti auklėtinių technikos klaidas, kurios atsirado prieš jiems ateinant į VTA.



„Kuo vyresnis žaidėjas, tuo sunkiau tas klaidas ištaisyti. Todėl geriausiai nuo pat mažens dirbi pagal vieną metodiką, kad sulaukęs 16 metų žaidėjas būtų visapusiškai parengtas. O pas mus dažnai būna, kad jam trūksta elementarių technikos įgūdžių, nes blaškėsi tarp trenerių, dirbančių pagal skirtingus metodus. Todėl 80 procentų darbo tenka skirti klaidų, kurios buvo padarytos tenisininkui būnant 9 ar 10 metų, taisymui.

Vilniaus teniso akademijoje ši problema pastaruoju metu spendžiama iš esmės, nes čia įdiegta sistema, pagal kurią nemažai šalių dirba jau daug metų. Viskas vyksta palaipsniui, neskubinant įvykių. Tik pas mus pagal šią sistemą dirbama dar neseniai. Tikiu, kad mūsų akademijos piramidė po penkių, aštuonių ar dešimties metų išugdys ne vieną, ne du, o dešimt ar daugiau naujų berankių, grigelių ar mugevičių. Nes tai galima pasiekti tik dirbant pagal sistemą ir turint aukšto lygio trenerius. Mūsų akademijoje dirba ir vyrų, ir moterų rinktinių kapitonai – Rimvydas Mugevičius ir Edita Liachovičiūtė, tad talentai tikrai neprasprūs pro patyrusių trenerių akis. Tik nereikia skubėti. Nes talentas atsiskleidžia labai skirtingu metu. Todėl tėvų supratingumas irgi labai svarbus. O sąlygas mes turime vienas geriausių Europoje“, – neabejoja V.Pinko.

Patarimai – iš graiko lūpų

Vilniaus teniso akademijos ugdymo sistema įdiegta bendradarbiaujant su ITF treneriu graiku Nikolaos Kelaidžiu. Jis anksčiau pats žaidė tenisą. Graikas yra treniravęs Šveicarijos moterų rinktinę, darbavosi Prancūzijos teniso asociacijos vyriausiuoju treneriu, o dabar keliauja per įvairias šalis ir rengia mokymus, taip pat treniruoja sūnų ir jau skaičiuoja 33 m. darbo patirtį.

N.Kelaidžio teigimu, VTA diegiama sistema gali išauginti pasaulinio lygio talentų – čia pasitelkiami naujausi mokymo metodai.

Vesdamas seminarus ir mokymus VTA treneriams, N. Kelaidis siekia, kad čia besitreniruojantys vaikai būtų ugdomi pačiu aukščiausiu lygiu ir būtent jų amžiui ir sugebėjimams pritaikytais metodais. Tik taip žaidėjai bus labiau motyvuoti siekti didesnių teniso aukštumų. Labai svarbi ir paties vaiko motyvacija.

V.Pinko neslepia, kad iš N.Kelaidžio išgirdo daugybę naudingų dalykų: „Iš jo išmokau ir dirbti su vaikais. Sužinojau, kaip net pačius mažiausius sudominti tenisu.“ Pasak jaunojo VTA specialisto, daug naudos duoda ir varžybos, nes per jas galima pamatyti ir išgirsti įvairių naujovių: „Ten daug bendrauji su kolegomis – labai smagu, kad tenise net varžovų treneriai keičiasi informacija.“

Pasirinko sunkesnį kelią

Kartais V.Pinko keliai susikerta ir su buvusių jo varžovų ar treniruočių parnerių maršrutais. Tai ne tik R.Berankis, bet ir buvusi aštuntoji pasaulio raketė bulgaras Grigoras Dimitrovas, ir pirmame ATP reitingo šimtuke esantys rusai Andrejus Kuznecovas, Jevgenijus Donskojus.

 „Anksčiau jie vis paklausdavo, kodėl pats nebežaidžiu.  Bet juk nežinia, kaip būtų nutikę, jei būčiau toliau žaidęs pats. O dabar esu patenkintas savo darbu, nors pradžia buvo sunki. Žinoma, galėjau nueiti lengvesniu keliu ir žertis pinigus dirbdamas su mėgėjais. Ne vienas mano pažįstamas taip ir padarė. O mano tikslai visada buvo susiję su sportu“, – sakė V.Pinko.