Fondo taryboje – netikėta rokiruotė

Keturi prieš vieną. Tokia persvara šiandien baigėsi balsavimas dėl Lietuvos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (LKKSRF) Tarybos pirmininko nušalinimo. 
 

Nušalinimui, žinoma, nepritarė pats pirmininkas – Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius. Bet viską lėmė kitų keturių Tarybos narių balsai – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidento Romualdo Bakučio, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidento Algio Vasiliausko, Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) vadovo Rimanto Kveselaičio bei Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininko Albino Grabnicko.

Naujuoju Tarybos pirmininku išrinktas R.Kveselaitis.Už jį neeiliniame Tarybos posėdyje balsavo trys nariai, vienas buvo prieš, vienas susilaikė.

Už E.Urbanavičiaus nušalinimą balsavę Tarybos nariai nurodė ne vieną šio sprendimo priežastį. Jas jie išdėstė savo pareiškime:

„1. Darbo Tarybos pirmininko pareigose metu E. Urbanavičiui nepavyko užtikrinti tinkamo Tarybos darbo administravimo, tokių elementarių vadybinių procedūrų, kaip Tarybos posėdžių protokolavimas, savalaikis informacijos, reikalingos Tarybos darbui, teikimas, Tarybos narių supažindinimas su jos veiklą liečiančiais dokumentais bei reguliarių Tarybos posėdžių organizavimas. 
 

2. Per pusantrų metų Tarybos pirmininkas neteikė jokių pastabų, siūlymų, neinicijavo jokių Administravimo taisyklių, Ekspertų veiklos taisyklių pakeitimų ir nesiėmė jokių iniciatyvų dėl tariamų Tarybos viešumo ir skaidrumo problemų, kurias jis dabar kelia. 

3. Šiuo metu E. Urbanavičius visur skleidžia informaciją esą Taryba nepritarusi jo iniciatyvai suteikti daugiau viešumo paraiškų priėmimo ir svarstymo procesui. Norime pabrėžti, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. KKSD direktoriaus Tarybai teiktose naujose Fondo administravimo taisyklėse jokių viešinimo tvarkos pakeitimų nebuvo pasiūlyta. Tik po to, kai 2015 m. spalio 1 d. prasidėjo paraiškų priėmimas ir Fondui jau gavus pirmąsias paraiškas, spalio 9 d. posėdyje E. Urbanavičius žinodamas, kad juridiškai nėra galimi taisyklių pakeitimai, pateikė siūlymą viešinti paraiškų turinį. Tarybos nariai sutiko iš esmės koreguoti viešinimo tvarką, tačiau pasiūlė Tarybos pirmininkui nenusižengti juridinei logikai, netaisyti galiojančių taisyklių paraiškų teikimo eigoje. Tarybos nariai taip pat pasiūlė paruošti pakeitimus atitinkamuose Fondo dokumentuose bei taikyti juos naujam paraiškų teikimo laikotarpiui. Mums keista, kad E. Urbanavičius šiuo Tarybos darbo epizodu dabar visur spekuliuoja kaip įrodymu, kokia esą neskaidri yra Tarybos veikla. 

4. Savo viešuose pareiškimuose E. Urbanavičius mini Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymas dėl Tarybos veiklos. Deja, nė vienu šių dokumentų jis nepasidalino su Tarybos nariais, savo kolegomis, nors ant dokumentų nebuvo grifo „slaptai“. Žinodamas Fondo veiklos trūkumus nurodančią informaciją jis ją nuslėpė nuo Tarybos narių, ko pasekoje mes neturėjome galimybės laiku imtis priemonių trūkumams ir pastaboms pašalinti. Manome, tai buvo padaryta sąmoningai, siekiant diskredituoti Fondo tarybos veiklą ir, ją iš esmės sunaikinant, atimti iš sporto bendruomenės galimybę savivaldos pagrindais disponuoti sporto vystymui skirtomis lėšomis.

5. Fondo tarybos nariams sunkiai sekėsi įkalbėti Tarybos pirmininką pradėti finansuotų projektų patikros procesą. E. Urbanavičius iki šiol nesudarė galimybės atlikti stebėsenos plane numatytų patikrų, pavyzdžiui, atlikti patikrinimą VšĮ „Nemuno žiede“. Svarbu pabrėžti, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. posėdyje jo iniciatyva Fonde buvo svarstoma ir buvo patenkinta šios įstaigos finansavimo paraiškos korekcija, nors kaip KKSD direktorius, jis tuo metu jau turėjo žinoti, kad jai gresia bankrotas. Nuslėpdamas šios ir kitų KKSD pavaldume esančių sporto įstaigų finansinės būklės informaciją KKSD direktorius primygtinai reikalavo tenkinti jų pateiktas paraiškas. O juk šios iššvaistytos lėšos galėjo būti skirtos galo su galu nesuduriančių sporto federacijų, rinktinių, klubų ir sportininkų finansavimui, pasirengimui 2016 metų Olimpiadai. Tarybos nariams ėmus kelti klausimus dėl bankrutuojančių valstybinių įstaigų neteisėto finansavimo, E. Urbanavičius puolė plakti Tarybą „viešumo ir skaidrumo rimbu“. 

6. Tarybos pirmininkas, neinformavęs Tarybos ir nederinęs su pagrindinėmis sporto organizacijomis, valstybės institucijoms pateikė Sporto srities korupcijos prevencijos programą ir naują Fondo įstatymo projektą, kuriuo siekia iš esmės panaikinti sporto bendruomenės atstovavimo Fondo veikloje principą ir prisiskirti sau teisę vienvaldiškai valdyti Fondą, skirstyti jo lėšas. Sutinkamai su KKSD direktoriaus siūlomomis pataisomis, Fondo taryba turėtų būti formuojama iš 7 asmenų, iš kurių 5 būtų skiriami paties KKSD direktorius, t.y. E. Urbanavičiaus.
 

Tokios KKSD direktoriaus iniciatyvos kelia ne vieną klausimą. Ar mums nesiūloma grįžti 10 ir daugiau metų atgal, į tuos laikus, kada visi valstybės ištekliai buvo skirstomi „teisingų ir skaidrių“ valdininkų? Ar šiomis pataisomis nebus sukurtas precedentas, pagal kurį bendruomeninė savivalda ir savitvarka galės būti atimta ne tik iš Lietuvos sportininkų, bet ir mokslininkų, menininkų, kultūros žmonių, jaunimo, leidėjų, žurnalistų? Pagaliau, kuri partija turėtų prisiimti politinę atsakomybę už E. Urbanavičiaus iniciatyvas? Ar tik nesirengia visi šios partijos skyriai persikrikštyti į sporto sąjungas, kad galėtų teikti „skaidrias“ paraiškas fondui, kurį vienvaldiškai valdys E. Urbanavičius - rinkimai juk nebe už kalnų?

Matydami, kad nepradedamos formuoti ekspertų grupės, nepateikiamas baigtinis pateiktų projektų sąrašas, nederinama Fondo administravimo išlaidų sąmata ir kilus grėsmei, kad gali būti dirbtinai sustabdyta Fondo veikla, mes 2015 m. lapkričio 12 d. pasiūlėme Tarybos pirmininkui sukviesti neeilinį posėdį susidariusiai padėčiai aptarti. Deja, KKSD atstovai atsakė esą direktorius nemato tam reikalo ir pasiūlė vietoj posėdžio neformaliai padiskutuoti jo kabinete. Manome, kad tuo E. Urbanavičius galutinai įrodė siekiąs sužlugdyti Fondo veiklą, priešpastatė save kitiems Tarybos nariams ir nebepaliko mums kitos galimybės spręsti Fondo veiklos tęstinumo problemas, kaip tik atstatydinant jį iš Tarybos pirmininko pareigų. 

Pareiškiame, kad mes, žemiau pasirašę Tarybos nariai, esame pasirengę garantuoti stabilią Fondo veiklą, Tarybos darbą, remiantis skaidrumo ir viešumo principais. Norime patikinti kad ir toliau esame pasirengę dirbti laikydamiesi Lietuvos Respublikos įstatymų Lietuvos ir sporto bendruomenės labui. Pasirašo Kūno kultūros ir sporto tarybos nariai: Romualdas Bakutis, Albinas Grabnickas, Rimantas Kveselaitis, Algis Bronislavas Vasiliauskas.“

 

 

Tuo tarpu nuo pirmininko pareigų nušalintam E. Urbanavičiui keista, kad valstybės asignavimų valdymui pati valstybė nuo šiol nebeturės jokių įtakos svertų. 

 

Lietuvoje nėra nė vienos institucijos, už kurią sprendimus priimtų kažkas kitas. Visuomenininkai gali turėti patariamąjį balsą, siūlyti, bet ne spręsti už instituciją. Labai įdomi situacija: Vyriausybės įstaiga turės vykdyti visuomenininko pavedimus. Tai – situacija be analogų, į ją turėtų atkreipti dėmesį atitinkamos struktūros“, – po KKSRF tarybos posėdžio kalbėjo KKSD vadovas. Dėl „aukštu galimybių korupcijai lygiu“ pasižyminčios fondo veiklos jis teigia sulaukęs pastabų iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). „Yra indikacijų apie negerus dalykus ir kitose sporto organizacijose. Mes kaip tik ir siekėme įnešti į sportą skaidrumo“, – VRM pateiktus pasiūlymus aiškino E. Urbanavičius. Ar jo sumanyta KKSRF pertvarka prasiskins kelią ministerijoje ir Seime, KKSD generalinis direktorius nesiėmė spręsti. O kaltinimus sabotuojant dabartinę fondo veiklą vadino prasimanymais – KKSRF lėšų skirstymo procesas buvo organizuojamas tokiu pačiu grafiku kaip ir praėjusiais metais.

Apie norą viešinti fondo paraiškų turinį jau prasidėjus jų priėmimui  E.Urbanavičius sakė: "Rėmiausi ne tik STT rekomendacija, bet ir savo ilgamete patirtimi teikiant fondo paraiškas. Tuo metu, kai pasiūliau paskelbti turinio santraukas, tik šešios paraiškos buvo pateiktos fondui. Galėjome tų šešių teikėjų atsiklausti, kokią informaciją viešinti. Galėjome ir išvis neviešinti. Buvo įvairūs sprendimai. O visus kitus, dar nepateikusius, informuoti, kad bus viešinama. Šį klausimą buvo galima išspręsti."

Tuo tarpu R.Kveselaitis mano, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar viešinant projektus nebūtų nusižengiama įstatymams: "Paraiškos yra kūrybinis ir intelektinis darbas. Yra įstatymas, kuris saugoja intelektinę nuosavybę. Ir atsiradus kokiam nors teisiniam skundui dėl šio įstatymo pažeidimo fondo veikla galėtų būti sustabdyta. Bet ateityje būtinai spręsime šį dalyką."

 

KKSRF disponuoja maždaug 6 mln. eurų – tai sudaro ketvirtadalį visų valstybės išlaidų sporto srityje. Fondo biudžetą kasmet papildo valstybės pajamos, surenkamos iš alkoholinių gėrimų ir apdoroto tabako akcizo bei loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. KKSRF finansavimas skiriamas sporto šakų federacijoms, sporto visiems sąjūdžio plėtotei, sporto bazių priežiūrai ir statybai, sporto inventoriaus įsigijimui, sporto mokslo ir sporto specialistų rengimui. Šemet fondui pateikta beveik 750 paraiškų, bendra jose prašomų lėšų suma – apie 50 mln. eurų.

Fondo tarybos sudėtį KKSD direktoriaus teikimu penkeriems metams tvirtina Vyriausybė. Po kiekvienos kadencijos tarybos sudėtis atnaujinama ne mažiau kaip trečdaliu, o tas pats asmuo tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. 

"Fondas buvo įkurtas tam, kad pati sporto bendruomenė, matydama silpniausias vietas, turėtų galimybę kovoti su negerovėmis, plėtoti sveikatingumą, masinį sportą. Dalis lėšų skiriama ir savivaldybių sporto infrastruktūros plėtrai, masiniams renginiams. Tokie fondai įkurti ne tik sporte, bet ir kitose srityse. Tuo tarpu departamentas maišo tuos du šaltinius: asignavimai aukštam miestriškumui yra viena, o fondo lėšos nuo tabako ir alkoholio akcizo bei loterijų ir azartinių lošimų mokesčio turi atitekti bendruomeninei veiklai. Kodėl sporto bendruomenė savo pinigus turi paversti asignavimais ir atiduoti valdyti KKSD? Kodėl turime suvalstybinti fondą?", - klausė R.Kveselaitis.

KKSD vadovas patikslino: "Kitų sričių fondai nėra valstybės institucijų asignavimo dalis." Pasak E.Urbanavičiaus, reiktų apskritai kalbėti apie kitą sporto finansavimo modelį, ieškant lėšų valstybės biudžete, atlaisvinant fondą tam, kam jis buvo sukurtas. "O ateityje galima būtų formuoti bendrą sporto biudžetą iš tiesioginių valstybės asignavimų ir LTOK lėšų. Bet kol kas valstybė neturi tam resursų", - pripažino KKSD generalinis direktorius.

A.Vasiliauskas stebėjosi, kad jau 25 metus šalies sportą valdantis KKSD nesugeba užtikrinti, kad valstybės asignavimų būtų pakankamai ir fondo lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį. Jo nuomone, jei būtų priimti KKSD siūlomi pakeitimai ir KKSRF tarybą sudarytų penki KKSD atstovai ir du visuomeninių organizacijų, fondo nebeliktų:  "Tokiu atveju tik atrodytume demokratiški. O juk fondą visuomenininkų dėka vyriausybė ir leido sukurti. Niekada fondo taryboje nebuvo jokių prieštaravimų, kai iš fondo lėšų reikėjo finansuoti dalį vyriausybės veiklos programų. Todėl nesuprantu, kodėl dabar visuomenė turi būti eliminuojama iš sprendimų priėmimo?"