Sostinėje – sporto talentų kalvė

Siauroje Žygio gatvėje įsispraudusią Vilniaus sporto mokyklą „Tauras“ nežinančiajam nebūtų paprasta rasti. Bet sporto žmonės čia jau pramynę kelius, kasdien jais žengia ir būriai vaikų, lankančių pratybas, ir sirgaliai, ateinantys stebėti mėgstamų komandų žaidimo.
 

Mokyklos sporto bazė neabejotinai yra viena geriausių sostinėje. Po renovacijos atgijo mažoji mokyklos sporto salė – joje pakeistos grindys ir apšvietimas, o didžioji daug kam kelia sveiką pavydą, nes čia vyksta daug svarbių vilniečių sporto renginių. 

Mokyklos direktoriaus Juozo Pilkausko kabinetą puošia jaunųjų sportininkų iškovoti apdovanojimai, kurių kasmet vis daugėja. Štai ir šiemet „Tauro“ sportininkai puikiai pasirodė per Lietuvos jaunių ir „Vilčių“ sporto žaidynes.

„Tauro“ sporto mokyklos bazėje, be didžiosios ir mažosios sporto salių, dar yra dvi stalo teniso salytės. Tačiau mokyklos direktoriaus pavaduotoja Genovaitė Astrauskienė, gruodžio 1-ąją švęsianti 60 metų jubiliejų, sako, kad auklėtiniams jau sunku išsitekti savo bazėje. 

Treneriams tenka dirbti ir bendrojo lavinimo mokyklų sporto salėse. Jų gauti – nemaža problema, nes vadovai stengiasi sales išnuomoti bet kam, kad tik gautų pinigų, o ne biudžetininkams. Tačiau dabar, kai Vilniuje pasikeitė valdžia, matyti prošvaisčių, kad padėtis ims gerėti.

Mokyklos direktorius J. Pilkauskas, jaunystėje žaidęs krepšinį ir bėgiojęs ilgus nuotolius, buvo vienas iš garsiosios „Eglės“ komandos vadovų, puikiai prisimena laikotarpį, kai buvo didinama jų sporto bazė. 
 

„Kai 2001-aisiais atėjau dirbti į šią sporto mokyklą, pagrindinis mano tikslas buvo sutvarkyti sporto bazę. Mažoji sporto salė jau buvo pastatyta, tačiau norėjosi ko nors daugiau. Viską pradėjome nuo nulio. Kaip direktoriui, teko užsiimti ne mokomuoju sportiniu darbu, o sporto bazės tvarkymu. Stogas buvo supuvęs, grindys kiauros, apleistos tribūnos, dušai. Reikėjo parengti investicijų projektą visam pastatui tvarkyti. Neturėjau patirties, o ir paklausti nebuvo ko. Tapau savotišku statybininku organizatoriumi. Norint gauti pinigų, reikėjo padaryti namų darbus. 2004 m. pradėjome renovuoti pastatą, darbai vyko pamažu, atėjo krizė, viskas buvo užkonservuota. 

Veikla atgijo tik po trejų metų, 2011-aisiais į rikiuotę stojo mūsų didžioji sporto salė, įvyko jos iškilmingas atidarymas. Tai buvo pirmoji sporto salė Vilniuje, kurią miesto savivaldybė pastatė nepriklausomybės metais ir kurioje buvo galima žaisti rankinį“, – prisimena J. Pilkauskas.

Mažojoje salėje dabar treniruojasi rankininkai, tinklininkai, dukart per savaitę, išėję iš pusrūsio, žaidžia stalo tenisininkai. Vakarais šią sporto salę nuomoja krepšinio entuziastai. O didžiojoje salėje daugiausia žaidžia rankininkai. 

Kaip šypsodamiesi sako sporto mokyklos vadovai, jų didžioji sporto salė, ko gero, vienintelė mieste be krepšių. Tačiau tų dviejų sporto salių mokyklai tikrai neužtenka, nes sportuojančių vaikų labai daug. 

Po 2014 m. prie „Tauro“ mokyklos dar buvo priskirti šaškių ir šachmatų skyriai, kuriems vadovauja buvusi mokyklos metodininkė Audronė Gustienė. 

„Mums didelė paspirtis – sportininkų tėveliai. Jie savo lėšomis prisideda prie kelionių į varžybas, sportinio inventoriaus, aprangos. Kiekviena sporto šaka turi savo katilą ir jame turi išsitekti. O mums atlyginimus moka miesto savivaldybė, ji apmoka ir sporto salių nuomą“, – sako G. Astrauskienė. 
 

Nepaisant rūpesčių, „Tauro“ jaunimas pasiekia gerų rezultatų. Šiemet per Lietuvos jaunių žaidynes mokyklos sportininkai pasirodė labai gerai: merginų rankinio komanda užėmė trečią vietą, o vaikinų – ketvirtą, gerai pasirodė ir jų antrosios komandos, tinklinio merginų ir vaikinų komandos buvo antros, paplūdimio tinklininkės – pirmos ir trečios. 

Susumavus komandinius rezultatus, visose sporto šakose, kurias tik kultivuoja vilniečiai, jie buvo pirmi. „Vilčių“ žaidynėse mokyklos šaškininkai tapo nugalėtojais, žolės riedulininkai buvo antri. 

Abu mokyklos vadovai – direktorius J. Pilkauskas ir jo pavaduotoja G. Astrauskienė – „Taure“ dirba nuo 2001-ųjų. Darbų – per akis. Ypač jų pagausėja, kai prasideda įvairūs čempionatai. Reikia rūpintis vaikais, jaunučiais, jauniais, jaunimu, o kai kurios jų komandos dalyvauja ir Lietuvos bei Vilniaus suaugusiųjų čempionatuose. Tenka organizuoti varžybas ir namie, rūpintis kelionėmis į kitus miestus. G. Astrauskienė nusiskundžia, kad jos darbe – ypač daug popierizmo, kurio kasmet vis gausėja. Nebelieka laiko bendrauti su treneriais, sportininkais, jų tėvais, nueiti pasižiūrėti, kaip vyksta treniruotės.
 

„Judėjimas mokykloje didžiulis, mano darbas tikrai nesibaigia 17 valandą. Savaitgaliai taip pat dažniausiai užimti. Viską turime, o štai prikalbinti ateiti dirbti jaunus specialistus, kurių laukia nelengvas ir atsakingas darbas, sudėtinga, jaunimo netenkina maži atlyginimai“, – tvirtina G. Astrauskienė. 

Mokyklos direktorius J. Pilkauskas priduria, kad, kol nesi baigęs aukštojo mokslo, negali dirbti: „Kai studentas ateina baigęs tris kursus, iki aukštojo mokslo baigimo jis jau gali užsiauginti vieną grupelę. Trenerių atlyginimai nėra dideli, ypač pradedančiųjų. Jei nori pragyventi, esi priverstas dirbti dar kokį nors darbą. Bendrojo lavinimo mokyklose mokytojams lengviau. Daug mūsų trenerių išeina ten dirbti. Vyresnieji mūsų treneriai jau sensta, o jaunuosius nėra lengva užsiauginti.“

Bet mokykla didžiuojasi tais treneriais, kuriuos turi. Jie gerai žinomi visoje šalyje. Štai tinklininkes ugdo Asta Jansonienė. Jos darbščios ir pareigingos auklėtinės Diana Šuopytė-Četkauskienė, Jelena Jeremejeva ir Vika Daškevičiūtė, įgijusios aukštojo mokslo diplomus, jau dirba trenerėmis „Tauro“ sporto mokykloje. 

Už vaikinų tinklinį ilgai buvo atsakingas didelio meistriškumo treneris Bronislavas Tarasovas, matęs ir aikštelę, ir žaidėjus, ir visą tinklinio kolektyvą. Tačiau garbingas amžius darė savo ir nuo šių metų rugsėjo 1-osios jis išėjo užtarnauto poilsio.

Vietoje jo atėjo dirbti jaunas treneris Kęstutis Galdikas. Aukštesnę vaikinų kartelę mokykloje laiko Lietuvos rinktinės treneris Vasilijus Burakinskis, jo vadovaujama komanda žaidžia Baltijos lygos čempionate. 

Regbininkus mokykloje sėkmingai ugdo Vidmantas Valys, rankininkus – Ala Senvaitienė, Gintaras Paškevičius, Raimondas Maldžius, jaunas treneris Karolis Kaladinskas, žolės riedulininkus – Rimantas Čaikauskas, šachmatininkus – Jonas Sidabras, šaškininkus – Grigorijus Leibovičius ir kiti. 
 

Daugkartinė Lietuvos stalo teniso čempionė Jolanta Prūsienė, mokykloje dirbanti šeštus metus, jau išugdė gerų stalo tenisininkų. Eglė Stuckytė tapo Lietuvos suaugusiųjų čempione, yra šalies nacionalinės rinktinės narė, dalyvauja pasaulio ir Europos čempionatuose. 

Ši sportininkė baigė Lietuvos edukologijos universitetą ir ateityje norėtų dirbti trenere. Kol pati aktyviai žaidžia, nemažai padeda savo trenerei J. Prūsienei ir yra jos dešinioji ranka. Šios trenerės grupėje treniruojasi ir dvi kylančios žvaigždutės – dvylikametės dvynukės Kornelija ir Emilija Riliškytės. Jos pakviestos į Europos stalo teniso talentų treniruočių stovyklą ir lapkričio pabaigoje dalyvaus atvirajame Portugalijos jaunučių čempionate. Kaip talentinga Europos žaidėja, E. Riliškytė treniravosi Kinijoje, dalyvavo atvirajame tos šalies jaunučių čempionate. 

„Kai kvietėmės dirbti J. Prūsienę, norėjome, kad ji stalo tenisininkus pradėtų augintis nuo mažens. Dabar ji treniruoja dvi stiprias mergaičių ir berniukų grupes, taip pat E. Stuckytę ir kelis buvusios trenerės, šviesaus atminimo Deimantės Juocevičienės auklėtinius studentus“, – sako G. Astrauskienė. Mokykloje gerai dirba ir ilgamečiai treneriai Artūras Orlovas, Algirdas Majorovas ir kiti.

Mokyklos direktorius J. Pilkauskas prisiminė, kad, kai atėjo dirbti, jų stalo tenisininkai per jaunių žaidynes pralaimėdavo Mažeikiams, o šiemet žaidynėse „Tauro“ stalo tenisininkai, susumavus merginų ir vaikinų rezultatus, jau buvo pirmi. 

„Tauras“ rengia tradicinius rankinio, stalo teniso ir tinklinio turnyrus. Kasmet prieš Naujuosius metus vyksta sportinių rezultatų aptarimų vakaras, apdovanojamos geriausios komandos, svariai pasirodžiusios per įvairius čempionatus. Jų žaidėjai gauna kvietimų į piceriją. 
 

Mokyklos tinklininkai palaiko glaudžius ryšius su Minsko, Lenkijos ir Sankt Peterburgo žaidėjais, stalo tenisininkai – su Sankt Peterburgo ir Latvijos komandomis, rankininkai – su slovakais ir švedais. Komandos važinėja vienos pas kitas, dalyvauja turnyruose.

„Taurui“ bene sunkiausia – užsiauginti olimpiečių, nes mokykloje treniruojami žaidimų sporto šakų atstovai. Prošvaisčių galima tikėtis nebent stalo teniso ar paplūdimio tinklinio srityse. Tačiau, J. Pilkausko teigimu, svarbiausia, kad kuo daugiau vaikų lankytų jų mokyklą.

 

Didžiojoje „Tauro“ salėje vyksta įvairių sporto šakų varžybos.

Alfredo Pliadžio nuotr.

„Tauro“ mokyklos kolektyvas.

Mokyklos vadovai J. Pilkauskas ir G. Astrauskienė.

Uždarų patalpų žolės riedulys.

Stalo tenisas.

Rankinis.

Tinklinis.

Augusto Četkausko nuotr.

 

 

Faktai ir skaičiai

* Vilniaus sporto mokykla „Tauras“ įkurta 2001 m. po Vilniaus kompleksinės sporto mokyklos reorganizacijos.

* Mokykloje kultivuojamos žaidimų sporto šakos: rankinis, tinklinis, žolės riedulys, regbis, stalo tenisas, badmintonas, šaškės ir šachmatai. Iki 2014 m. dar buvo tenisas. 

* Dirba 44–46 treneriai, kasmet pratybas lanko daugiau kaip 1 000 sportininkų. 

* Mokyklos komandos žaidžia įvairių sporto šakų Lietuvos aukščiausiosios arba I lygos čempionatuose. Tai „SM Tauras-Eglės“ rankininkės, SM „Tauras“ tinklininkės ir tinklininkai, „HFTC-Tauras“ žolės riedulininkės ir „Žuvėdra-Tauras-CTLF“ žolės riedulininkai.