Tenisas įsuka lyg užburtas ratas

Sausio 20–24 dienomis Vilniaus SEB arenoje vyks Tarptautinės teniso federacijos (ITF) senjorų turnyras „Vilnius Cup 2016“, kuriam pirmąsyk suteikta pirma ITF kategorija. 

 

Aukšto lygio varžybos sutrauks būrį  elitui priklausančių šios sporto šakos senjorų. Prėjusias metais savo amžiaus grupėse triumfavę lietuviai įsitikinę, kad apginti čempionų titulus bus labai nelengva.

 

„Turnyras Vilniuje bus labai aukšto lygio. Jeigu atvažiuos vienas geriausių pasaulio žaidėjų šioje amžiaus grupėje vokietis Gerhardas Fahlke, tai nematau galimybių kam nors prieš jį laimėti, nebent garbingai sužaisti. Jo lygis daug aukštesnis, jis dar ir dabar žaidžia profesionaliai. Dar kokie 6–7 tenisininkai galėtų patekti į finalą“, - 40 metų amžiaus grupėje praėjusiais metais triumfavęs teniso treneris Darius Augustinaitis nepuoselėja didelių vilčių šiemet būti pirmas.

 

D.Augustinaitis dalyvauja bemaž visuose ITF senjorų turnyruose Lietuvoje, su bičiuliais vyksta į kaimynines Latviją ir Estiją, o šiemet jo pagrindinis tikslas – važiuoti į Europos čempionatą su komanda: „Bandome surinkti stipriausius žaidėjus. Turime tikslą pabandyti ir komandiniame čempionate“.

 

D.Augustinaitis tenisą pamėgo dar tuomet, kai sovietinėje Lietuvoje  šis žaidimas nebuvo išpopuliarėjęs. Tenisu sudomino jaunas treneris, kuris po studijų Maskvoje buo pasiųstas dirbti į Lietuvą. Būtent varžybos, kai dar būdamas vaikas, gynė Lietuvos garbę, D.Augustinaičiui atmintin įsirėžė stirpiausiai: „Gal didžiausias išsūkis buvo žaisti už Lietuvą, pradedant pionierių varžybomis, kurios buvo labai populiarios. Kai buvome Sovietų Sąjungoje, buvo kitaip – nešioti Lietuvos sportinę aprangą, nors priklausėme SSRS, buvo įdomus iššūkis“, - senus laikus prisiminė vyras.

 

Nuo tada, kai septynerių pradėjo žaisti tenisą, jis su rakete nebuvo išsiskyręs. Netgi tada, kai Lietuvai iškovojus Nepriklausomybę, mūsų šalyje keitėsi sporto sistema. „Visi kas galėjome, važiavome į Vokietiją, nes čia net rakečių negalėjome nusipirkti“, - aštuoniolikmetis Darius tris sezonus tenisą žaidė Vokietijoje.

 

Grįžęs atgal į Lietuvą D.Augustinaitis iš kortų žengė į užribį – ėmėsi trenerio darbo, kurį derino su studijomis tuomečiame Lietuvos kūno kultūros institute. Dvidešimt metų, kai jis ugdo naujus tenisininkus Lietuvai, ir su kai kuriais jų šiandien jis jau pats suremia raketes korte. „Nuolat tenka pakovoti su savo jaunimu, jaunesni jie, bet tenka. Turiu ir gabesnių už save, pavyzdžiui, Gvidas Sabeckis“, - turbūt kaip ir kiekvienas, D.Augustinaitis džiaugiasi auklėtiniais, praaugusiais mokytoją.

 

Iki šiol aktyviai žaisdamas tenisą, keturiasdešimtmetis vyras treniruotėms laiko ir noro randa kasdien. Kad kortuose galėtų siekti naujų pergalių ir suvesti sąskaitas su senais varžovais. „Sąskaitas visada yra su kuo suvesti, ypač kai pralaimi norisi atsigriebti“, - šypsosi vyras, kuriam itin knieti vėl susitikti su pirmąja Suomijos šios amžiaus grupės rakete  Ilkka Riikonenu.„Turėjau reikalų finale prieš 2-3 metus irgi čia Vilniuje. Suomijoje jis griežia pimu numeriu, su juo visada įdomu į aikštelę įeiti, arogancijos pilnas žmogus. Esu jam laimėjas ir pralaimėjęs, bet paskutinį kartą jis negražiai pasielgė – išbėgo anksčiau laiko iš aikštelės. Norėtųsi atsirevanšuoti. Yra ir ispanų draugų, ir rusų, kurie vis siekia revanšo“, - pasakoja vyras.

 

Tačiau ne tik azartas vilioja į teniso kortus. „Daug kas važiuoja ir dėl bendravimo“, - įsitikino lietuvis, neseniai grįžęs iš Barselonos, kur vyko atviras Ispanijos čempionatas, sutraukęs per 600 dalyvių. „Įdomiausia, kad pagrindinės grupės buvo nuo 50 metų. 50-55 metų amžiaus grupėse – nežmoniškai daug dalyvių. Jie atvažiuoja, bendrauja, nesvarbu iš kokios šalies. Ten svarbiau bendravimas, gyvenimas labai aktyvus. O Lietuvoje dar tik kuriasi tradicijos, tų turnyrų būdavo vienas ar du. O šiemet, jei neklystų, bus 5-6 , gyvenimas tampa vis aktyvenis. Atvažiuoja ir užsieniečių, jie jau pažįsta Lietuvą, nebereikia reklamuotis“, - kad senjorų tenisas populiarėja, pastebi P.Augustinaitis.

 

„Tenisas tuo ir žavus, kad susitinki, pažaidi, pasišneki. Vyksta bendravimas – yra bendras interesas“, - kad tenisas – net tik geras fizinis krūvis, bet ir bendravimas su bičiuliais, patikina vienas tituluočiausių Lietuvos senjorų, žaidžiantis 65 m. amžiaus grupėje, Petras Vozbutas. Svarbus ir varžybinis momentas, nes, jo įsitikinimu, žmogus negali nesivaržyti – kas varžosi sporto arenose, kas darbe ar dar kur kitur.

 

Varžybos šį vyrą lydi bemaž visą gyvenimą: baigęs stalo tenisininko karjerą jis vieną raketę išmainė į kitą. „Nebuvo kito užsiėmimo, baigus sportininko karjerą, - kodėl pradėjo žaisti tenisą, šypsodamasis aiškina P.Vozbutas. - Dauguma bėgioja, bėgiojau ir aš iš neturėjimo ką daryti, bet pakyrėjo. Draugai žaidė tenisą, pakvietė, taip ir prasidėjo“, - šiandien 65 metų amžiaus grupėje pergales skinantis vyras 3–4 kartus per savaitę skuba į teniso treniruotes.

 

Įgūdžiai, įgyti žaidžiant stalo tenisą, Lietuvos stalo teniso čempionui praverčia ir kortuose. „Dalis judesių tie patys, o ir kamuoliukas lekia ir ten, ir čia, - vyras įsitikinęs, kad sporto šakų, kuriose naudojamas kamuolys, atstovai ėmę žaisti tenisą, tai daro geriau. - Mūsų klubo narys yra ir krepšinio rinktinės treneris Jonas Kazlauskas. Jis žaidžia geriau vien dėl to, kad krepšinis – žaidimas su sviediniu, akys įpratusios matyti lekiantį daiktą, tik kad rankose dar yra raketė“.

 

Praėjusiais metais P.Vozbutas dalyvavo 16-oje turnyrų, neskaitant dvejetų. „Dvejetus patinka žaisti labiau, nes reikia mažiau bėgti, - šypsosi. Ir prideda. -. Matyt, nuo prigimties tai – ir stalo tenise geriau žaidžiau dvejetus“, - dvejetų varžybose prieš porą metų jis tapo Europos čempionu. Dvejetų čempiono vardą šiemet jis gins ir „Vilnius Cup“ turnyre, šįkart į porą stodamas su vokiečiu Hansu-Periu Balke. „Šiemet kova bus atkaklesnė. Sunku prognozuoti, kaip pavyks, priklausys ir nuo burtų. Pakartoti pernykštį rezultatą, vargu ar pavyks, nes turnyro sudėtis geresnė. Bet visko būna“, - juolab kad žais gerai pažįstamoje arenoje, kurios kieta danga jam itin patinka. „Vilniuje – vienos geresnių sąlygų Europoje, jeigu ne geriausios, žaisti tenisą žiemą. Jau ne vienas taip sakė – tai ne mano vieno nuomonė“, - patikina.

 

Pirmos kategorijos ITF turnyras Vilniuje vyks pirmą kartą Lietuvos istorijoje. O tai pritrauks pajėgiausių senjorų iš visos Europos. „Atvažiuos keli buvę savo amžiaus grupių pasaulio čempionai, buvę profesionalai. Yra nemažai žaidusių Daviso taurėje.“, - teigė P.Vozbutas.Jo pastebėjimu, ypač populiarėja moterų teniso turnyrai: „Tos, kurios žaidė rinktinėse ir profesionalų turnyruose, dabar pradėjo važinėti, nes, matyt, nuobodu gyventi be sporto. Suvažiuoja tokių, kad daugelis tos pačios amžiaus grupės vyrų jų neįveiktų“.

 

 

Valdonei Povilionienei taip pat bus ką veikti „Vilnius Cup“ turnyre. Praėjusiais metais, žaisdama jauniausioje  35 m. amžiaus grupėje, ji drauge su Gabriele Lencina iškovojo čempionės titulą. Šiemet prisiekusi teniso mėgėja viliasi ne tik apginti titulą, tiesa, žaisdama savo, 50 metų, amžiaus grupėje, bet ir pakovoti dėl čempionės vardo vienetų varžybose. „Labai norėtųsi nugalėti. Bus labai gerų žaidėjų – gera tenisininkė iš Olandijos atvyks, maskvietė trenerė – bus įdomu“, - naujiems iššūkiams nusiteikusi moteris treniruojasi dukart per dieną šešiskart per savaitę.   

 

Iššūkių V.Povilionienės gyvenime buvo daug, nes teniso kortuose ji – nuo septynerių metų. „Žaidžiau už Lietuvos rinktinę, jaunių čempionė buvau ir žiemos suaugusiųjų čempione“, - prisimindama vaikystę ir jaunystę laimėjimus beria V.Povilionienė, kuri, palikusi mokyklos suolą, baigė ir sportininkės karjerą. Bet su pamėgta sporto šaka neišsisyrė – pasirinko trenerės kelią. Tad prie jos asmeninių sportinių pasiekimų  į vieną gretą reikia rašyti ir laimėjimus, ugdant jaunuosius tenisininkus. Bene žinomiausias jų šiandien – antroji Lietuvos teniso raketė Laurynas Grigelis, treniravęsis pas V.Povilionienę iki persikeldamas gyventi į Italiją.

 

Noro siekti pergalių teniso kortuose bėgant metams neprarado ir pati trenerė. Kuo daugiau turnyruose dalyvauja, tuo įdomiau. „Niekas nesikeičia, tik tai, kad tenisas nėra gyvenimo šaltinis. Kovos labai įtemptos, senjorų turnyrai niekuo nesiskiria, nes dauguma žaidėjų yra dalyvavę ir „Didžiojo kirčio“ turnyruose, yra buvę ir savo šalies rinktinių nariai. Į pirmą reitingo dešimtuką nepakliūna žmonės, praeity nežaidę teniso profesionaliai – netyčiukų ten nėra“, - sako praėjusiais metais į ketvirtą vietą vienetų ir pirmą mišrių dvejetų reitinge tarp savo amžiaus grupės žaidėjų pakilusi tenisininkė.

 

Reitingas įsuka tarsi užburtas ratas. „Jeigu tu nugalėjai savo kieme, nori bandyti mieste, jeigu mieste – tai šalyje, jeigu šalyje –  tai su kitos šalies atstovu. Taip ir įsitrauki. Norisi būti dar truputį aukščiau, dar aukščiau“, - mėgstanti keliauti moteris prie varžybų derina ir savo atostogas, juolab kad į senjorų sportą ji įsisuko drauge su savo sutuoktiniu. „Tai kartu ir laisvalaiko forma, kai bendrauji su draugais, keliauji ir ne vien tik paplūdimy guli, bet ir pasportuoji. Tenisas gyvenimo dalis“, - teigia V.Povilionienė.