„Noriu, kad gimtinėje manimi didžiuotųsi“

„Nors visi sako, kad itališka virtuvė geriausia pasaulyje, aš visąlaik pasiilgstu lietuviškų varškės sūrelių ir blynų“,- prisipažįsta Andrejus Drukarovas. Šis Vilniuje gimęs vaikinas sulaukęs devynerių persikėlė į Šveicariją, o nuo 2013-ųjų mokosi specializuotame kalnų slidinėjimo koledže Italijoje. Būtent iš čia jis žaibu įskriejo į Lietuvos kalnų slidinėjimo lyderių gretas.
 

Laisvai lietuviškai, rusiškai, angliškai, vokiškai ir itališkai kalbantis šešiolikmetis didžiuojasi, kad vasario 12-ąją Lilehameryje prasidėsiančiose antrosiose jaunimo olimpinėse žaidynėse atstovaus gimtinei. „Man didelė garbė vilkėti olimpinę aprangą su šalies, kurioje gimiau, spalvomis“, - prisipažįsta A.Drukarovas.

Lilehameryje Lietuvos sportininkas startuos visose trijose rungtyse – slalome, didžiajame slalome ir „Super G“.  Jo tikslas žaidynėse – ne tik dalyvauti: „Noriu pasirodyti taip, gimtinė manimi didžiuotųsi.“ Kad tai – ne nepasiekiama svajonė, įrodo rezultatai. Vos pirmą sezoną suaugusiųjų varžybose dalyvaujantis A.Drukarovas jau dabar pagal Tarptautinės sldinėjimo federacijos (FIS) taškus yra pirmas tarp lietuvių didžiojo slalomo, „Super G“ ir greitojo nusileidimo trasose. Tik slalome jis dar atsilieka nuo geriausio pastarųjų metų Lietuvos kalnų slidininko, Sočio olimpinių žaidynių dalyvio Roko Zavecko.
 

FIS taškai, kurie skaičiuojami pagal atsilikimą nuo lyderio (kuo mažesnis atsilikimas, tuo mažiau taškų) yra labai svarbus rodiklis nustatant starto pozicijas. O jos kalnų slidinėjime daug lemia, nes anksčiau varžybas pradėję sportininkai leidžiasi mažiau duobėta trasa ir taip įgyja pranašumą. Olimpinės atrankos laikotarpiu FIS taškai irgi yra itin svarbūs. 

Tad ruošdamasis Lilehamerio žaidynėms A.Drukarovas kone kiekvieną savaitę dalyvauja FIS varžybose Italijoje ir kyla reitingo laiptais. Sportininkas neslepia – po Lilehamerio jo laukia dar didesni  iššūkiai. „Pagrindinis mano tikslas – tapti Pasaulio taurės varžybų dalyviu ir čia kovoti dėl trofėjų.  Neabejoju, kad Lietuva gali atsidurti tarp pirmaujančių kalnų slidinėjimo šalių. Tik reikia kiek įmanoma padėti sportininkams sudarant sąlygas treniruotis kalnuose ir padėti finansiškai. O geri rezultatai jaunimą įkvėps siekti dar daugiau“, - atrodytų, paprastą sėkmės receptą, įvardijo 16-metis.

Per metus – penkiaženklė suma 
 

Tiesa, Lietuvos sportininkas pripažįsta,kad kalnų slidinėjimas – labai brangus sportas: „Per metus kelionėms, treniruotėms, varžyboms ir inventoriui išleidžiame apie 25 tūkst. eurų. Man pasisekė, nes turiu rėmėjų: „Energiapura“ aprūpina mane apsaugomis, „Bullski“ – šalmais, „Solomon“ – slidėmis.“

Italijos mieste Tarvizijuje, esančiame netoli sienos su Slovėnija, gyvenantis ir čia Ingeborg Bachmann specializuotame kalnų slidinėjimo koledže besimokantis lietuvis keturis kartus per savaitę treniruojasi kalnuose, o savaitgaliais dalyvauja varžybose. Jį nuolat prižiūri slidinėjimo treneris Massimo Lazzaro irfizinio rengimo specialistai  Bruno Anzile and Massimiliano Petrella. 

„Italijoje tarp kalnų slidininkų – milžiniška konkurencija. Kaip tarp krepšininkų Lietuvoje. Čia ant kalnų varžosi tūkstančiai vaikų, o tik keli iš jų pateko į Lilehamerio jaunimo olimpines žaidynes“, - pastebi A.Drukarovas.

Dar prieš septynerius metus A.Drukarovas neįsivazdavo ne tik kad vilkės Lietuvos olimpiečio aprangą. Jis net minties neturėjo, jog didžiausia jo gyvenimo dalimi taps kalnų slidinėjimas.

Vilniuje gimęs ir augęs Andrejus visada buvo judrus vaikas. Lankė baseiną, žaidė tenisą, futbolą, o nuvykęs pas Šveicarijoje gyvenančią ir nekilnojamo turto agentūroje dirbančią motiną, slidinėjo. Lemtingas lūžis įvyko jam sulaukus devynerių.

„Tada panorau gyventi su mama Šveicarijoje,Andermate. Tai nedidukas miestelis kalnuose, kur vienintelis užsimėmimas vaikams – slidinėjimas. Tad pradėjau mokytis vokiečių kalbą ir lankiau treniruotes vietiniame kalnų slidinėjimo klube. Negalvojau apie jokius rimtus rezultatus, paparasčiausiai norėjau turėti malonumą. Tačiau neužilgo sutikau žinomą Šveicarijos trenerį Hansą Ernį. Jis mane treniravo beveik ketverius metus. Pradėjau daug profesionaliau ir aistringiau žiūrėti į sportą. Net vasarą daugybę savaičių praleidome ledynuose,kur tobulinome mano slidinėjimo techniką. Trenerio dėka pasiekiau pirmąsias savo pergales“,- lemtingą gyvenimo posūkį prisiminė A.Drukarovas. 

2012 m. vaikinas persikėlė į itališkąją Šveicarijos dalį, atokiau nuo kalnų slidinėjimo kurortų ir čia pradėjo lankyti gimnaziją. Kilo nemažai sunkumų derinti sportą ir mokslą. Šeima nutarė ieškoti galimybės ir įgyti išsilavinimą, ir rimtai sportuoti. Tad 2013 m. A.Drukarovas įstojo į kalnų slidinėjimo koledžą Italijoje.

Vilniaus kalnų slidinėjimo klubo "Snow Bees" narys A.Drukarovas pažįsta Italijoje dažnai besitreniruojančią olimpietę Ievą Januškevičiūtę, bet dar nebuvo sutikęs R.Zavecko. Tačiau puikiai žino jo rezultatus. „Šiuo metu Roko taškai slalome yra geriausi. Bet iki sezono pabaigos tikiuosi jį pasivyti. Manau, kad kova dėl kelialapio į 2018 m.olimpines žaidynes bus labai atkakli“,- ryžtingai nusiteikęs 16-metis.

Užpernai A.Drukarovas startavo Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionate, vykstančiame Italijoje. Debiutas nebuvo sėkmingas – didžiajame slalome jis trasoje suklydo ir liko trečias tarp bendraamžių,o slalome nefinišavo.

Tačiau kartu su bronzos medaliu Andrejus iš Lietuvos pirmenybių parsivežė ir gerų įspūdžių: „Ten pamačiau daug talentingų sportininkų,galinčių pasiekti gerų rezultatų. Be to,sutikau žmonių, kuriems kalnų slidinėjimas labai svarbus ir jie negaili jam laiko, jėgų,aistros.“

A.Drukarovas neslepia – be atsidavimo darbui, be norų aukojimo pasiekti tikslą labai sunku: „Labai norėčiau dažniau pažaisti tenisą ar pasivažinėti dviračiu, tačiau norėdamas išlaikyti sportinę formą ir kelti slidinėjimo meistriškumą neturiu laiko užsiimti kitomis sporto šakomis. Tik per vasaros atostogasman pavyksta paimti į rankas raketę arba paminti dviračio pedalus.“ 

Visa galva į sportą ir mokslus Italijoje pasinėręs Lietuvos kalnų slidininkas prisipažįsta,kad labai pasiilgo Lietuvos ir čia gyvenančių artimųjų.
 

„Visa mano šeima,išskyrus mamą, gyvena Lietuvoje. Vaikystė Vilniuje buvo nuostabi ir tikiuosi neužilgo aplankyti gimtinę“, - tvirtino Lietuvos olimpinės rinktinės aprangą Lilehameryje vilkėsiantis sportininkas.

* * *