Sąlygos prastėja, bet medalių nemažėja

Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Česlovas Garbaliauskas tikisi, kad medalių per svarbiausius tarptautinius studentų sporto renginius neturėtų sumažėti. Nors problemų netrūksta.

 

„2015-ieji Lietuvos studentams sportininkams buvo puikūs. Mūsų delegacija gausiai ir sėkmingai dalyvavo pasaulio Universiadoje Korėjoje ir už tai pirmiausiai  esame labai dėkingi Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri mus rėmė.  Universiados organizatoriai visoms delegacijoms sumažino starto mokestį - vietoj 65 eurų už parą kiekvienam sportininkui reikėjo mokėti po 10 eurų. Netgi Lietuvoje už tokius pinigus nieko neapgyvendinsi ir nepamaitinsi“, - sako Č. Garbaliauskas. 
 

Daug kuo. Per pastarąsias trejas Universiadas mūsų sportininkai komandų įskaitoje tarp 70 valstybių užima 11-13 vietas ir nekrenta žemiau. 
 

Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, tai labai puikus rezultatas ir neaišku, kaip mums ateityje seksis išlaikyti tokias aukštas pozicijas.  
 

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Per 25 gyvavimo metus sąlygos sportuoti mūsų universitetuose ne tik nepagerėjo, bet katastrofiškai pablogėjo. Iš studijų programų yra išguita kūno kultūra, jos nebeliko. 
 

Dar nedidelė salelė, oazė buvo Vilniaus Gedimino technikos universitete, bet, atėjus naujai valdžiai, buvo panaikinta Kūno kultūros katedra ir, ją sujungus su meno saviveikla, įkurtas Sporto ir meno centras. 
 

Gimnazijose per savaitę vyksta dvi kūno kultūros pamokos ir moksleiviai turi geresnes sąlygas sportuoti, nei studentai. 

Universitetų vadovų požiūris į sportą nėra toks, koks turėtų būti. Puikus pavyzdys – mūsų asociacijos 25 metų jubiliejaus paminėjimas nacionaliniame Kauno dramos teatre.  
 

Pakvietėme visus dabartinius universitetų rektorius ir buvusius tris Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentus, kurie ankstesniais metais labai padėjo ne tik žodžiais, bet ir savo darbais. 

Tai – profesorius, buvusius Vytauto Didžiojo universiteto rektorių Vytautą  Kaminską, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorių Romualdą Ginevičių ir Muzikos akademijos (dabar – Muzikos ir teatro akademija) rektorių Juozą  Antanavičių. Jie visi buvo mūsų šventiniame renginyje.  

Tačiau iš šiandienos rektorių jubiliejinėse iškilmėse dalyvavo tik vienintelis Šiaulių universiteto rektorius Donatas Jurgaitis. Tai rodo rektorių požiūrį į studentijos sportą. 

Lietuvos aukštoji mokykla išugdė ne vieną olimpietį. Savo laiku į Kūno kultūros institutą įstojo Aldona Česaitytė iš Dzūkijos, kuri buvo trečio atskyrio ieties metikė. Pamatę smagią ranką turinčią sportininkę, instituto rankinio specialistai ją pakvietė žaisti rankinį „Atleto“ komandoje. Po to A. Česaitytė atstovavo reprezentacinei Kauno „Žalgirio“ rankinio komandai, pateko į SSRS rinktinę ir tapo Maskvos bei Monrealio olimpinių žaidynių čempione. 

Kitas pavyzdys – krepšininkas Saulius Štombergas, irgi studijavęs Kūno kultūros institute ir tapęs olimpinių žaidynių prizininku, Europos čempionu. Tokių pavyzdžių turime ir daugiau.  

Tačiau labai daug talentingų sportininkų, studijuojančių Lietuvos universitetuose, mes prarandame. Jiems reikia mokėti už studijas, bendrabutį, maitinimąsi ir t. t.  Tai daryti jie neturi už ką. 

Nėra tokio fondo, kad paskui moksleivius, kurie įstoja studijuoti į universitetus, ateitų ir pinigai. Dabar susidarė  tokia situacija, kad sportuojantys jaunuoliai ir merginos atsiduria blogesnėje situacijoje nei tie, kurie nesportuoja. 

Pastarieji kur nors įsidarbina, gauna pinigų ir jiems dėl nieko galvos neskauda. O tie, kurie garsina savo universitetą, daug laiko praleidžia stadionuose ar sporto aikštelėse, atsiduria nepavydėtinoje situacijoje ir nesuduria galo su galu.  

Naujasis FISU prezidentas, kuris buvo atvykęs ir mūsų jubiliejinį renginį, būtent ir sieks suaktyvinti universitetų sportą. Iš jo lūpų išgirdome daug gražių žodžių apie mūsų didelę patirtį ir sugebėjimą patraukliai rengti studentų SELL žaidynes, kad Lietuvos  studentų sporto asociacija palaiko glaudžius ryšius su šalies vyriausybe, ministerijomis, sporto institucijomis, pagaliau su FISU. 
 

Pasak jo, kad kiekviena nacionalinė asociacija pirmiausiai turi būti stipri savo šalyje. Mes to ir siekiame, tačiau neišvengiame daugybės problemų. 

Pajėgiausieji dalyvaus Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Kiti – Lietuvos studentų čempionatuose, studentų lygų varžybose, SELL žaidynėse Tamperėje, Europos universitetų žaidynėse Kroatijoje. Pastarieji du tarptautiniai renginiai – vieni svarbiausių mūsų studentams sportininkams. Juos ypač vertina mūsų universitetų rektoriai.  
 

Jau kokius penkerius metus šiuos abu renginius remia Švietimo ir mokslo ministerija. Į SELL žaidynes, kai jos vyksta Estijoje, Latvijoje ar Suomijoje, paprastai išvežame po 300-400 studentų ir mūsų universitetams jos nekainuoja nė cento, viską apmoka ministerija. 

Per Europos universitetų žaidynes mūsų studentai dalyvavo abu kartus, delegacijoje būdavo po 120-130 sportininkų. Pirmosiose  Kordoboje (Ispanija) laimėjome tris medalius (vieną aukso, 1 sidabro ir 1 bronzos), o antrosiose Roterdame (Olandija) – vėlgi tris (1 aukso bei 2 sidabro). 
 

Labai norėtume, kad ne tik Lietuvos moksleiviams, bet ir studentams būtų rengiamas olimpinis festivalis. Jo užuomazga buvo 2008-aisiais, kai Kūno kultūros ir sporto departamentui vadovavo Algirdas Raslanas. 

Tada buvo surengtas olimpinis studentų festivalis. Deja, pirmas ir paskutinis. Viliamės, kad 130 tūkst. studentų ateityje bus sudaryta galimybė dalyvauti šiame gražiame masiniame renginyje.  

Žaidynėse vyks liepos mėnesį dviejuose miestuose Zagrebe ir Rijekoje. Teisę dalyvauti žaidynėse pelno tos komandos, kurios tampa Lietuvos studentų čempionėmis. 
 

Varžybų programoje – tinklinis, krepšinis, rankinis, futbolas, irklavimas, plaukimas, dziudo, kitos sporto šakos. 

Mes negalime nuvilti Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri mus remia, todėl mūsų studentai sportininkai yra pasirengę parvežti medalių. Pačios didžiausios viltys siejamos su dukart žaidynių čempione vyrų krepšinio komanda.