Žaidėjų akyse nesimato ugnies

Nors Lietuvos teniso rinktinė pergalingai užbaigė Daviso taurės akistatą su norvegais, buvęs rinktinės kapitonas, dabartinis Balžeko teniso akademijos treneris Remigijus Balžekas liaupsinti lietuvių nebuvo linkęs. Jam nuostabą kėlė ugnelės trūkumas žaidėjų akyse, kuria prieš keletą metų mūsiškiai tiesiog spinduliuodavo.

 

„Įspūdžiai įvairiapusiai. Džiugu, kad Lietuvos komanda įveikė Norvegiją, tačiau liūdna, kad Lietuvos žaidėjai visiškai nebetobulėja. Žinoma, išskyrus R.Berankį“, - pokalbį pradėjo ilgametis Lietuvos rinktinės lyderio treneris.

 

Po pirmos dienos rezultatas ne tik galėjo, bet ir turėjo būti kitoks. Man keista, kad komandos kapitonas nebandė keisti žaidimo eigos. Tai ką aš mačiau, man atrodo, būtų užtekę poros gerų patarimų, kaip žaisti prieš jaunąjį norvegą ir dvikovos baigtis būtų buvusi kitokia.

Prisimenant mačą su britais, visų žaidėjų akys degė. Tuomet buvo didžiulis noras nugalėti ir tą vyrukai padarė. Dabar vaizdas kiek kitoks – viskas nurašoma ant R.Berankio. Jis yra – bus ir pergalė. Kitiems lieka pasėdėti ant suoliuko ir pasimėgauti gera atmosfera komandoje (šypsosi).

Reiktų atskirti sąvokas: rinktinė ir R.Berankis. Jo žaidimo lygis tikrai aukštas ir jam žaisti su tokio vidutinio lygio žaidėjais kaip norvegai tebuvo pasismaginimas. Aš manau, kad šios pergalės sureikšminti neverta, ne tai buvo nelygiaverčių varžovų mačas.

 

Be Ričardo, likusios rinktinės dalies vaizdas liūdina. Tiek Lauryno Grigelio, tiek Luko Mugevičiaus žaidime akivaizdžiai matomos didžiulės techninės spragos. Aš asmeniškai nesuprantu, kodėl jos iki dabar neištaisytos? Gal dėl nesugebėjimo, gal dėl nesupratimo.. Sunku pasakyti. Be to, labai skurdus atrodė abiejų žaidėjų techninis arsenalas. Todėl manau, kad jie turi labai nedaug galimybių žaisti aukšto lygio turnyruose.

 

Kitas dalykas – Luko elgesys aikštėje. Jokio užsivedimo, jokių ambicijų, jokio sportinio pykčio. Kaip taip? Juk kovojama už Lietuvą! Mano supratimu, tiek kapitonas privalo nuteikti savo sportininką kovoti iš visų jėgų, tiek pats sportininkas turi būti maksimaliai užsivedęs.

 

Lietuviai galėtų pasimokyti iš jaunųjų norvegų, nors mūsiškiams kažkodėl atrodė, kad anie arogantiški ir apsimėtinėjantys. Jie degė noru kuo geriau žaisti ir gauti kuo daugiau naudos iš šio susitikimo.

 

Kol R.Berankis žais, tol Lietuva grumsis tarp pirmos ir antros grupės komandų. Kai jis nežais, komandai bus labai sunku išsilaikyti net antroje grupėje. Labai gaila ir apmaudu, kad nuo to laiko, kai Berankis tapo pasaulio jaunių čempionu, Lietuva neužaugino nei vieno žaidėjo, kuris belstųsi į pasaulio lyderių duris.

 

Bet tai dėsninga. Koks darbas, kokia vadyba, koks rėmimas – tokie ir rezultatai. Šiuo metu nematau priežasčių, dėl ko per artimiausius metus kažkas galėtų pasikeisti arba bent lygiaverčiai padėti R.Berankiui kovoti dėl vietos aukščiausioje Daviso taurės grupėje.