Krepšinio didvyriams - sporto milžino pagyros

Šis žmogus puikiai žino, kaip sunkiai reikia dirbti, kad užkoptum ant pasaulio čempionato garbės pakylos. Todėl 38 metų Virgilijus Alekna negaili gražių žodžių planetos pirmenybių bronzą Turkijoje iškovojusiai Lietuvos rinktinei.
 

Savo įspūdingoje kolekcijoje du pasaulio čempionato aukso ir du sidabro medalius turintis disko metikas nėra svetimas ir krepšinio pasaulyje. 202 cm ūgio atletas savo sportinį kelią pradėjo būtent nuo krepšinio ir tik vėliau iškeitė kamuolį į diską.
 

Tad per pirmenybes Turkijoje V.Alekna stengėsi nepraleisti nė vienos Lietuvos krepšininkų dvikovos. Su žmona Kristina du sūnus – dešimties metų Martyną ir aštuonmetį Mykolą, bei dvejų metų dukterį Gabrielę auginantis sportininkas krepšinio varžybas dažniausiai stebėjo su šeima savo namuose greta Vilniaus.
 

Virgilijau, kaip vertinate krepšininkų pasirodymą?
Puikiai. Tai tikrai neeilinis laimėjimas. Ypač prisiminus, su kokiomis viltimis išlydėjome komandą į Turkiją. Mažai kas tikėjo, kad krepšininkai gali pasiekti bent panašų rezultatą. Vyrų žaidimas visus nustebino.
 

Jei ši rinktinė ir toliau kartu treniruosis ir žais, Londono olimpinėse žaidynėse ji gali įkąsti net amerikiečiams.
 

Kas lėmė tokį įspūdingą lietuvių žaidimą?
Susidėjo daug dalykų. Dauguma žaidėjų iš viso nebuvo bandę tokio lygio krepšinio, todėl jie labai norėjo įrodyti, kad gali žaisti ne prasčiau, nei mūsų rinktinės geriausi krepšininkai.
 

Puikiai komandą valdė treneris Kęstutis Kemzūra. Jis daugiausia prisidėjo, kad rinktinė žaidė taip galingai.
 

Ar žiūrėdamas krepšinio rungtynes atkreipiate dėmesį į taktikos gudrybes?
Ne, žiūriu kaip paprastas sirgalius. Per daug nesigilinu į gynybos sistemas, tai ne mano sritis.Žiūriu, kaip krepšininkai renka taškus, gražiai atakuoja, kaip žaidžia visa komanda. Būna ir emocijų.
 

Šis pasaulio čempionatas keistokas. Mūsų komandai pirmaujant net dideliu skirtumu, vis tiek kirbėjo nerimas, kad varžovai gali pavyti. Nors lietuviai turėdavo ir 20 taškų pranašumą. Nebuvo taip, kad išjungi televizorių ir kuo nors kitu užsiimi, nes žinai, kad viskas bus gerai.
 

Gal vaikai Jūsų paprašo paaiškinti vieną ar kitą žaidimo epizodą, taisykles?
Kad jie patys beveik viską supranta, kieme dažnai pažaidžia krepšinį.
 

Kai vasaros pradžioje vyko pasaulio futbolo čempionatas, labai susidomėjo futbolu. Mūsų kaimelyje yra nemažai vaikų, tai visi žaisdavo futbolą. Dabar turėtų krepšinis atgyti.
 

Gaila, kad vaikai nematė lengvosios atletikos Europos čempionato – nei viena Lietuvos televizija jo netransliavo.
 

Lietuviai Stambule įtikinamai įveikė serbus mače dėl bronzos, nors prieš tai buvo bejėgiai prieš amerikiečius. Ar sunku sportininkams atsigauti po tokių nesėkmių?
Nebuvo didelės tikimybės laimėti prie Amerikos rinktinę. Tai komanda, kurioje labai gerai žaidžia visi 12 krepšininkų. Gal todėl pralaimėjimas nebuvo toks skaudus.
 

Po pergalės prieš Argentiną man gal tik širdies gilumoje kirbėjo: “O jeigu?”. Bet retai būna, kad dvejose iš eilės rungtynėse taip pat gerai viskas sektųsi, kristų tritaškiai. Po tokio įspūdingo pasirodymo dažnai būna kiek blogesnis.
 

Ar pats pamėtote kamuolį į krepšį?
Kai tik būna proga, pamėtau. Tiesa, žaisti jau nemėginu, vengiu kontaktiniosporto,kad nebūtų traumų.
 

Kada Jūs pradėsite pasirengimą naujam sezonui?
Jau beveik mėnesį atostogauju, tad netrukus planuoju kibti į darbus. Bet ir per atostogas nesėdžiu vietoje. Sportuoju, bėgioju krosus, tenisą pažaidžiu. Negaliu leisti sau visiškai atsisakyti sporto.