Japonų diplomatą pagerbė kendo turnyru

Pirmą kartą surengtame turnyre sportininkus vertino užsienio komisija – Lenkijos kendo federacijos nariai:  jos įkūrėjas, 40 m. praktikuojantis kendo – Andrzejas Kustoszas, kendo meistrai Zbigniewas Misiakas ir Bartoszas Barylskis.

Laimėtojus apsilankymu pagerbė Japonijos ambasadorius Toyoei Shigeeda su žmona Michiko.

 

 

Renginį organizavęs Kauno Kyumeikan mokyklos vyr. instruktorius Ričardas Žilaitis pasakojo, kad turnyrui Chiune Sugiharos vardas suteiktas, norint įprasminti šio Japonijos diplomato žygdarbį – Antrojo pasaulinio karo metais išrašinėdamas tranzitines vizas į Japoniją, jis išgelbėjo apie 6 tūkst. žydų. Už tai vėliau jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

 

„Vienas sprendimas gali daug ką lemti: Ch. Sugiharos sprendimas išrašinėti vizas išgelbėjo tūkstančius gyvybių. Praktikuojant kendo taip pat viską lemia vienas sprendimas: vienas kirtis gali nulemti laimėsi ar pralaimėsi”, - dėstė R. Žilaitis.

Pašnekovas džiaugėsi 1939-1940 m. Kaune rezidavusio japono drąsa ir tuo, kad Ch. Sugihara gimė samurajų tradicijas puoselėjančioje šeimoje.

 

„Pats kendo išsivystė iš senovės samurajų, tad ši bendrystė su didžiuoju japonu ypač džiugina”, - atskleidė renginio organizatorius. Jis atkreipė dėmesį, kad japonus bei lietuvius vienija ir stipri dvasia: „Ir mes, ir jie – neįtikėtinai atkaklūs.“

 

 

Pirmajame Ch. Sugiharos vaikų kendo turnyre gabiausiems kendokoms (kendo praktikams, - aut.) ne tik paskirtos prizinės vietos, komisija už parodytą kovos dvasią nuožmiausiems išskyrė specialų prizą – Kovingiausiojo titulą. Jais pripažinti: Natas Noreika, Ieva Preikšaitė, Matas Šarapovas ir Andrius Stanislovaitis.

I grupė: 1. Oskaras Rumiancevas, 2. Vytautas Štuikys, 3. Nojus Noreika ir Dominykas Kaminskis. 

II grupė: 1.Ugnė Vizgirdaitė, 2. Dominykas Račaitis, 3. Rojus Bytautas ir Ieva Preikšaitė. 

III grupė: 1. Vėjūnas Rėderis, 2. Matas Šarapovas, 3. Vilius Liekis.

IV grupė: 1. Bendas Kudirka, 2. Andrius Stanislovaitis, 3. Beatričė Šutaite ir Nojus Grudis. 

 

Už parodytą kovos dvasią specialiu komisijos prizu apdovanotas Kauno Jėzuitų gimnazijos septintokas Matas Šarapovas džiaugėsi netikėtu įvertinimu: „Antra vieta – aukštas pasiekimas, o būti įvertintu ir specialiu prizu – išvis nerealu. Taip kyla ambicijos išlaikyti kvalifikaciją ir užsitarnauti danus (kendo kovos menas turi aštuonis įžanginius meistriškumo lygius – „kyu”, po jų seka 9 kvalifikacijos pakopos, vadinamos danais, - aut.). Jų žiauriai norisi.”

 

Šeštus metus besitreniruojantis vaikinas šiuo metu rengiasi varžyboms Belgijoje, kur sieks užimti aukščiausią vietą.

 

M. Šarapovas pripažino, kad nuolatinės treniruotės triskart per savaitę reikalauja stipraus pasiryžimo, kartais aplanko mintys, kad tas penkias treniruočių valandas būtų galima paskirti kam nors kitam. „Tačiau ateina rimtos varžybos, užimu prizinę vietą ir kendo vėl įtraukia”, - atviravo Belgijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje vykusių tarptautinių kendo varžybų prizininkas. 

 

Pasak R. Žilaičio, kendo kovą laimi tas, kuris turi daug kantrybės ir nuoseklumo. „Vien fizinės jėgos tikrai neužtenka, čia svarbu „Ki Ken Tai Iči”: - energija, kardas, kūnas ir viso to sinchronizacija.”

 

Pati kova įprastai vyksta iki 2 min. arba 2 taškų - tai yra tikslus kirtis į ranką, galvą, korpusą ar liemenį. Pažengusieji gali atakuoti ir į gerklės sritį.

 

Reikalinga speciali apranga: kelnės-sijonas („hakama”), švarkas, apie 4 kg sveriantys šarvai („bogu“), bambukinis kardas („šinai”). 

 

Rinkinio kaina vaikui - apie 400 eurų. Kovojama basomis. Treniruotėse ar varžybų metu dažniausiai pasitaiko nesunkių traumų - ant rankos riešo pas pradedančiuosius, o pažengusieji sugeba traumų išvengti, jiems įskiepytas atsakingas požiūris į elgesį su kardu.

Jauniausias mokinys – vos 3 m.

 

Kendo kovos menas Japonijoje įtrauktas į vidurinių ir aukštųjų mokyklų mokslo programas. Lietuvoje šios technikos mokoma keliose kendo mokyklose Vilniuje ir Kaune.