Į dopingo liūną stumia pergalių spindesys

2016 m. pradžią sporto pasaulyje paženklino dopingo skandalai, kuriuose dažniausiai minimas meldoniumo (mildronato) pavadinimas. Jo aptikta pagrindinės Rūtos Meilutytės varžovės Rusijos plaukikės Julijos Jefimovos, teniso superžvaigždės rusės Marijos Šarapovos ir dar daugiau nei šimto sportininkų mėginiuose.

„Kai išgirdau šią naujieną, nusivyliau ir buvau tiesiog šokiruota. Tai pasityčiojimas iš plaukimo. Tikiuosi, kad Tarptautinė antidopingo agentūra ir Tarptautinė plaukimo federacija priims teisingą sprendimą“, – apie jau antrą kartą dėl draudžiamų preparatų vartojimo įkliuvusios J. Jefimovos dopingo skandalą kalbėjo Londono olimpinė čempionė R. Meilutytė.

Tuo tarpu paklaustas Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas teigia: „Meldoniumo klausimas šiek tiek diskutuotinas. Tai rekreacinis preparatas. Tipinio dopingo preparato ypatybių jis turi ne tiek ir daug. Sakyčiau, kad stipresnis dopingo preparatas yra kofeinas. Bet kadangi toks sprendimas jau buvo priimtas, visi jam turi paklusti.“

Nutarė daryti išimtis

Meldoniumas ilgą laiką nebuvo laikomas dopingu, bet nuo šių metų sausio 1-osios Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) įtrauktas į draudžiamų preparatų sąrašą. Apie tai buvo paskelbta dar 2015 m. rugsėjį. Beveik visi nusižengę sportininkai – iš Rytų Europos. Tiesa, WADA paskelbė, jog iki 2016 m. kovo 1 d. įkliuvę sportininkai, kurių mėginyje rasta mažiau nei 1 mikrogramas mildronato, nebus baudžiami.

Tad J. Jefimova, kurios organizme buvo mažiau nei 1 mikrogramas meldoniumo, mano, kad jai bus leista dalyvauti šių metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, nors kartą dėl dopingo jau įkliuvusiai rusei gresia diskvalifikavimas iki gyvos galvos.

Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė neslėpė, kad mūsų šalies sportininkai mildronato uždraudimo klausimu domėjosi.

„Kiekvienąkart, kai savo „Facebook“ paskyroje primindavome, kad meldoniumas įtrauktas į draudžiamų medžiagų sąrašą, matydavome, kad mūsų sportininkai patys dalijasi šia informacija“, – sako I. Lukošiūtė-Stanikūnienė.

Balandžio pabaigoje paaiškėjo, kad šį preparatą naudojo ir lietuviai – meldoniumo pėdsakų rasta dviejų futbolininkų organizme: Vilniaus „Žalgirio“ vartininko Armanto Vitkausko ir „Trakų“ saugo Martyno Dapkaus.  Mėginiai paimti vasario 28 d. Bet jie nebus baudžiami, nes futbolininkų organizme meldoniumas neviršijo 1 mikrogramo ribos.

Kas tas meldoniumas?

Meldoniumas (arba mildronatas) – struktūrinis karnitino pirmtako gamabutirobetaino (GBB) analogas, skirtas lengvam lėtiniam širdies nepakankamumui papildomai gydyti.

Meldoniumas plečia kraujagysles, aktyvina anaerobinę glikolizę, stimuliuoja ATP gamybą ir transportavimą, atkuria deguonies patekimo į ląstelę ir jo sunaudojimo pusiausvyrą ir taip apsaugo ląsteles nuo pažeidimų. Preparatas padeda apsaugoti širdį. Esant lėtiniam staziniam širdies veiklos nepakankamumui, vaistas padidina miokardo kontraktiliškumą, padeda organizmui išlaikyti fizinį krūvį ir greitai pasiruošti naujiems krūviams.

Mildronato kūrėju laikomas latvių mokslininkas biochemijos profesorius Ivaras Kalvinis. Jis sukurtas dar 1975 metais. Patys vaistai pradėti gaminti 1984-aisiais. Preparatas – vienas labiausiai eksportuojamų Latvijos produktų.

Kartais kyla abejonių

Ar nepadarė WADA klaidos uždraudusi sportininkams vartoti šį preparatą?

„Visos organizacijos daro klaidų. Tačiau dauguma preparatų, įtrauktų į draudžiamųjų sąrašą, dažniausiai atitinka jo sąlygas. Atsiranda ir tokių preparatų, dėl kurių galima abejoti. 1996 m. buvo vartojamas toks rusiškas preparatas bromantanas. Jis buvo skirtas kūno adaptacijai prie karščio. Jis buvo labiau adaptogenas negu dopingui priskiriamas preparatas. Tačiau jis taip pat pateko į draudžiamųjų sąrašą.

Bet kokiu atveju užkulisiniai žaidimai gali turėti įtakos tam, ar preparatas pateks, ar nepateks į draudžiamųjų sąrašą“, – neslepia D. Barkauskas.

Būtent dėl bromantano vartojimo 1996 m. Atlantos olimpiadoje diskvalifikuota dviratininkė Rita Razmaitė. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad tuo metu bromantanas nebuvo įtrauktas į draudžiamų preparatų sąrašus, tačiau tarp uždraustų buvo kai kurių kitų beveik identiškos sudėties ir tuo pačiu poveikiu išsiskiriančių vaistų. Tad lietuvės ir kelių Rusijos sportininkų diskvalifikavimas buvo panaikintas. Tik po šio skandalo bromantanas buvo įtrauktas į draudžiamų vaistų sąrašą.

Atletams – nauji pavojai

Meldoniumo kūrėjas profesorius I. Kalvinis įsitikinęs, kad atsisakius meldoniumo bus tik blogiau. Jis tikina, kad preparatas – apsidraudimas sportininkams, dėl fizinio krūvio balansuojantiems ant žmogiškųjų galimybių ribos.

„Ar bus blogiau, ar ne – spekuliacijos. Kita vertus, tai yra puikus preparatas pagyvenusiems žmonėms, padedantis palaikyti širdies funkcines galimybes. Ar jis labai didintų darbingumą? Ne“, – aiškina Lietuvos olimpiečių vyriausiasis gydytojas.

D. Barkauskas pats ne kartą yra skyręs mildronatą pagyvenusiems žmonėms, turintiems problemų dėl širdies, bet norintiems judėti.



Dopingas – ne vien vaistai

Dar didesnis skandalas dėl dopingo kilo pernai. Ir ne dėl meldoniumo.

„Skandalo pradžia – Tarptautinėje lengvosios atletikos federacijoje. Kai po WADA pateiktų išvadų paaiškėjo, kad kai kuriose šalyse net aukščiausiu lygmeniu buvo slepiami tyrimų rezultatai“, – pasakoja D. Barkauskas.

„Kai kurios šalys“ – vėl ta pati Rusija. Jos sportininkai vartojo įvairius draudžiamus preparatus. WADA net gaudavo iš rusų falsifikuotus lengvaatlečių dopingo testus.

„Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) vadovai žinojo apie dopingo vartojimo mastą, bet nieko nedarė, kad tai sustabdytų. Pati IAAF buvo paskendusi korupcijoje“ – paskelbta WADA pranešime.

Po šio skandalo iki gyvos galvos diskvalifikuoti keli Rusijos sportininkai, tarp jų – olimpinių žaidynių prizininkai ir treneriai, o iš Maskvos antidopingo agentūros atimta akreditacija ir pareikšta, kad Rusijos antidopingo agentūra (RUSADA) neatitinka WADA kodekso reikalavimų.

Be to, IAAF suspendavo Rusijos lengvosios atletikos federacijos narystę. Ar šios šalies lengvaatlečiai galės dalyvauti Rio de Žaneiro olimpiadoje, bus nuspręsta gegužės mėnesį per neeilinį IAAF tarybos posėdį.

Beje, lengvąją atletiką krečiantys dopingo skandalai gali padėti Lietuvos septynkovininkei Austrai Skujytei. Ji 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse užėmė penktąją vietą, tačiau gali būti paskelbta bronzos laimėtoja. Nes po Londono žaidynių į dopingo kontrolierių rankas pateko aukštesnes vietas užėmusios rusė Tatjana Černova ir ukrainietė Liudmila Josipenka.

„Tikiuosi, kad vis dėlto triumfuos teisingumas. Džiaugiuosi, kad dopingo skandalas išlindo į viešumą. Pikta, kad sportininkės ne savo jėgomis, o neleistinomis priemonėmis siekė olimpinių žaidynių medalių“, – portalui sportas.info sakė dėl kelialapio į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes kovojanti A. Skujytė.

Dopingas – ne tik vaistai

Individualių sporto šakų atletai dopingo kontrolieriams įkliūva dažniau nei komandinių. D. Barkauskas turi tam paaiškinimą: „Tam yra psichologinės priežastys. Komandinėje sporto šakoje yra taip: jeigu tu šiandien nesužaisi, gal Petras sužais. O individualioje sporto šakoje už rezultatą atsakingas esi tik tu pats.

Dopingo apibrėžimas nėra identiškas visoms sporto šakoms. Kas vienose jų leidžiama, tas kitose gali būti griežtai uždrausta.

„Jeigu aš, būdamas šachmatininkas, vartosiu nervus raminančius vaistus, turėsiu pranašumą. O boksininkas dėl jų jokio pranašumo neturės ir ramiai gali juos vartoti. Alkoholis yra dopingas šaudymo ir šachmatų srityje, bet nėra kultivuojant boksą. Gali prisiliuobti ir eiti boksuotis. Ir niekas tau nieko nesakys“, – kelis pavyzdžius pateikia Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas.

Dopingas gali būti ne vien medikamentai, alkoholis ar pan.

„Tai yra ir metodai. Galima perpilti žmogaus kraują ir jis įgaus pranašumą. Bet perpylimas yra manipuliacija pripažįstamas draudžiamas metodas. O štai psichologiniai metodai neuždrausti, gali naudoti, kokius nori“, – tvirtina D. Barkauskas.

Kraujo arba jo pakaitalų perpylimas atliekamas siekiant padidinti raudonųjų kraujo kūnelių skaičių. Jie raumenis prisotina deguonies, suteikia organizmui energijos.

Sportininkus gelbėja ligos

Dažnai sportininkai, įkliuvę vartojantys dopingą, teisinasi, kad uždraustų medžiagų buvo vaistuose, kuriuos jie vartojo gydydamiesi slogą, astmą ar cukraligę.

D. Barkauskas tikina, kad bent jau sergant astma siekti sportinių aukštumų įmanoma ir normalu: „Suprantama, priklauso nuo ligos sunkumo. Reikia dar skirti padidėjusį bronchų pasipriešinimą ir klasikinę astmą su visa jos simptomatika. Priklauso nuo to, kaip traktuosi tą ligą. Yra sportininkų, kurie serga cukriniu diabetu. Aišku, kyla klausimas: kiek toks žmogus gali sportuoti aukštu lygmeniu? Bet jis gali šaudyti iš lanko, čia didelių krūvių nereikia.“

Sergantieji cukriniu diabetu privalomai vartoja insuliną, jis yra hormoninis preparatas, įtrauktas į draudžiamųjų sąrašą.

Tačiau, anot Lietuvos rinktinės gydytojo, ir insuliną, ir vaistus nuo astmos galima vartoti iš tikrųjų sergant. Tiesiog reikia gauti išankstinį leidimą ir dėl to problemų dažniausiai nekyla.

Ar sutelkus visas pasaulio sporto visuomenės jėgas į dopingo klausimą būtų įmanoma šią problemą galutinai išspręsti?

D. Barkausko atsakymas į šį klausimą nėra optimistinis: „Deja, tokia žmogaus prigimtis. Ir kol sportas yra politizuotas ar komercinis, dopingo atsisakyta nebus. Ten, kur yra pinigai ir politika, niekada nebus švaru. O sportas – valstybės prestižo reikalas. Todėl kontrolė visada turės būti, nes pagundų visuomet atsiras.“

Bausmės – ne tik už vartojimą

Lietuvoje nuo šių metų sausio 1 d. pradėjo galioti tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymas, numatantis griežtas bausmes už disponavimą neleistinomis medžiagomis. Pagal priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisas iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama už vaiko įtraukimą ne gydymo tikslais vartoti draudžiamus preparatus. Dopingo medžiagų laikymas turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti ar siųsti, parduoti arba kitaip platinti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 4 metų.

Pagalba asmeniui įsigyjant, vertimas, lenkimas ar kitoks pratinimas ne gydymo tikslais vartoti dopingą užtraukia areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas irgi numato griežtas sankcijas už Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymu draudžiamas veikas.

Dopingo medžiagų turėjimas gresia piniginėmis baudomis fiziniams asmenims ir juridinių asmenų vadovams. Be to, dėl dopingo kontrabandos gali būti skiriama piniginė bauda, areštas ar net laisvės atėmimas iki 6 metų.