Karatistai kovos meno mokėsi Kroatijoje

 

 

Geriausią rezultatą iš Lietuvos delegatų pademonstravo Augustas Vilkas. Sportininkas varžėsi U12 amžiaus ir -40kg svorio kategorijoje, kumite rungtyje ir savo pogrupyje užėmė 3-iąją vietą. Lietuvį aplenkė vos du jo bendraamžiai – Lazaras Markovičius ir Mihajlo Staničius, atstovaujantys Bosnijai ir Hercegovinai. Kovoje dėl trečiosios vietos A. Vilkas vilčių varžovui nepaliko ir jį įveikė rezultatu 8:0.

 

Pasak kovos menų ir sporto asociacijos „Budo“ įkūrėjo, prezidento bei trenerio Giedriaus Linarto, lietuvių delegacijos tikslas nebuvo tik sudalyvauti tokio rango karatė stovykloje ir varžybose.

 

„Ambicingi ir perspektyvūs Lietuvos karatistai siekė pasirodyti kuo profesionaliau bei laimėti bent po vieną kovą. Daugelis lietuvių su šia užduotimi susidorojo. Galima pasidžiaugti, jog varžybų metu stebėjome ženkliai patobulėjusią kai kurių sportininkų kata techniką“,– teigia G. Linartas.

 

 

Treneris negaili pagyrų U12 -45kg kumite rungtyje dalyvavusiam Matui Katauskui, savo pogrupyje užėmusiam 5-ąją vietą. Jaunajam sportininkui pralaimint kovą dėl 3-iosios vietos, M. Katauskas netikėtai pavijo varžovą. Visgi iki kovos pabaigos likus vos 4 sekundėms, M. Katauskas 4-tą kartą peržengė tatamio ribas ir tai padovanojo pergalę varžovui.

 

G. Linartas taip pat džiaugiasi patobulėjusia Deimanto Jurgutavičiaus technika. Nors vaikinas U14 kata rungtyje užėmė tik 9-ąją vietą, tačiau, anot trenerio, sportininkas bendrame varžybų kontekste atrodė stiprus ir techniškas.

 

Kovos menų ir sporto asociacijos „Budo“ prezidentas giria ir Neringos Kižytės pasirodymą pasaulinio lygio karatė varžybose, tačiau, jo nuomone, merginai koją pakišo neteisingai parinkta strategija. Pirmas kovas taip pat pavyko laimėti Titui Minelgai, Ąžuolui Pečiukaičiui, Justui Steponkevičiui bei Agnei Plioplytei.

 

 

Lietuvą atstovavę karatistai vis dar gyvena ką tik pasibaigusių varžybų ispūdžiais bei džiaugiasi turėję galimybę dalyvauti tokio rango kovose. Anot G. Linarto, varžybų organizavimas buvo išskirtinai aukšto lygio. Jis atvirauja, jog jokiose karatė varžybose, lankytose anksčiau, nebuvo matęs tokio aukšto sportinio meistriškumo, demonstruojamo vaikų bei jaunių pogrupiuose. Lietuvius sužavėjo ir itin profesionalus kata rungties lygis.

 

Sportininkai patirties sėmėsi ne tik treniruodamiesi ir varžydamiesi – jie klausėsi ir įspūdingų seminarų, kuriuos vedė visame pasaulyje žinomi karatė čempionai ir meistrai. G. Linartas, dalyvavęs pasaulio stipriausių karatė trenerių seminare, tapo pirmuoju akredituotu Pasaulio Karatė Federacijai priklausančiu treneriu Lietuvoje. Jis džiaugiasi, jog ir kiti gabiausi Lietuvos karatistai iš varžybų grįžta įgavę naujos motyvacijos bei techninių žinių.

 

 

Lietuvos karatė meistrai džiūgauja, jog šį sportą yra planuojama įtraukti į 2020-aisiais metais vyksiančių Tokijo olimpinių žaidynių programą. Tokį sprendimą žaidynių organizatoriai grindžia teiginiu, jog karatė sportas sparčiai populiarėja tarp jaunimo, yra labai mėgstamas pačių japonų, o Pasaulio karatė federacijai jau priklauso daugiau nei 100 mln. narių. Lietuvos karatė profesionalai prognozuoja, jog karatė tapus olimpine sporto šaka, ji ims sparčiai populiarėti ir Lietuvoje.