Rio lauks lietuviška užuovėja

Per pusketvirtos savaitės Lietuvoje Laura Guobužaitė spėjo ir pailsėti, nors daug laisvo laiko neturėjo. Dalyvavo diplomatų ekonomistų suvažiavime, laikraščio „Sportas“ 60 metų jubiliejaus iškilmėse, turėjo įvairiausių susitikimų, nes artėja Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės. 

Generalinė konsulė aptarė nemažai klausimų su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK), prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Algirdo Butkevičiaus atstovais kalbėjosi dėl šalies vadovų atvykimo į olimpines žaidynes. 

„Įveikusi tokį didelį atstumą, visada pasiderinu ir atostogas, ir darbą. Kai atskridau, Lietuvoje buvo šaltoka, nes Brazilijoje kone keturis mėnesius kepino 35–38 laipsnių karštis“, – atskleidė iš Alytaus kilusi L. Guobužaitė. 
 

Negaliu sakyti, kad mano darbas dabar 100 proc. skiriamas tik olimpinėms žaidynėms. Kiekvieną dieną tų rūpesčių daugėja, dėmesys žaidynėms didžiulis. Lietuvos konsulatas olimpiados metu atstovaus ir Estijai bei Latvijai, teiksime visą įmanomą konsulinę pagalbą tų šalių žmonėms. 
 

Mūsų konsulatas olimpiados dienomis, nuo rugpjūčio 4 iki 25 d., iš San Paulo persikels į Rio de Žaneirą. Teko ieškoti gyvenamojo ploto, kur įsikurs konsulatas ir teks priiminėti piliečius, taip pat Lietuvos prezidentės ir premjero delegacijos narius. 

Kiekvieną mėnesį skrisdavau į Rio de Žaneirą ir dalyvaudavau olimpinėms žaidynėms skirtose spaudos konferencijose diplomatams. Į konsulatą patarimų kreipiasi Lietuvos piliečiai, su LTOK ir mūsų konsuline tarnyba Užsienio reikalų ministerijoje sutarėme, kad parengsime atmintinę, kaip elgtis Brazilijoje, į ką atkreipti dėmesį, ką žinoti. Dabar prasideda pats aktyviausias laikotarpis.

Kol kas mūsų konsulate dirba vos pora žmonių, tačiau, jeigu krūvis bus labai didelis, pasitelksime San Paulo išteklius. Visi supranta, kad tai yra ne Europa, todėl ir saugumas visai kitoks. Per parengiamąjį etapą stengiamės viską padaryti, kad mūsų piliečiai suprastų, jog jie negali elgtis taip, kaip Europoje. Čia reikia būti atsargesniems.

Labai. Neatsižvelgiant į visas ekonomikos krizes, žaidynėms skiriamas ypatingas dėmesys. Brazilai diplomatams, verslininkams rengia labai daug pristatymų, juos palaiko pagrindiniai žaidynių rėmėjai. 
 

Atskiras klausimas – uodų platinamas Zikos virusas. Jo išsigandusi Europa, o Amerikos sportininkams netgi buvo rekomenduojama nedalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tačiau brazilai, pradedant šalies vadovais ir baigiant Rio savivaldybės specialistais, specialiųjų tarnybų atstovais, policija, per radiją ir kitus kanalus labai sklandžiai aiškina apie šį virusą. Medicinos įstaigos atliko tyrimus, buvo skirtos didžiulės lėšos, pritraukti užsienio mokslininkai, kurie kartu žiūrėjo, tyrė, kiek tas virusas iš tikrųjų turi įtakos. Šia informacija buvo dalijamasi, patiems brazilams buvo organizuojama švietėjiška veikla, kaip saugotis, ką daryti.

Mes, lietuviai, turėtume pasidžiaugti, kad mūsų sukurta kelionių viešuoju transportu planavimo programėlė „Trafi“ tapo oficialia žaidynių programėle norintiesiems keliauti olimpinių žaidynių metu. 

Labai laukiu pirmųjų Lietuvos olimpiečių, atvyksiančių į Rio liepos pabaigoje. Mano didžiulis džiaugsmas – Lietuvos krepšininkų atvykimas į San Paulą, kai jie liepos 30–31 d. žais draugiškas rungtynes. Kiek žinau, jų dienotvarkė bus labai įtempta, dabar jie dėlioja visas detales, tačiau Brazilijos lietuviai nepraranda vilties su jais susitikti. 

Sutarėme, kad, kai krepšininkai žinos visą savo programą, su jais susisieksime ir tada bus aišku, ar mums pavyks su jais nors kiek ilgiau pabendrauti. 

Jie viskuo domėjosi, bet išskirčiau tris pagrindinius klausimus: ar iš tikrųjų reikia bijoti Zikos viruso, koks yra saugumo lygis ir kas per žmonės tie brazilai? 
 

Nemažai laiko teko praleisti ir su kadenciją baigusiu prezidentu Valdu Adamkumi. Mane sužavėjo Jo Ekscelencijos prisiminimai, kaip jis 1959 m., būdamas Amerikos lietuvių krepšinio komandos vadovas, lankėsi Brazilijoje. Jis papasakojo kelias labai įdomias istorijas, mane sužavėjo tie šilti prisiminimai. 

Prisiminėme ir V. Adamkaus, jau Lietuvos Respublikos prezidento, oficialų vizitą į Braziliją. Jo fenomenali atmintis leido savotiškai palyginti, kaip tuo metu atrodė Brazilijos lietuvių bendruomenė ir dabar, kokie panašumai ir skirtumai. 

Manau, kad patirsiu 100 proc. daugiau emocijų nei 2014-aisiais, per televiziją stebėdama Brazilijoje vykusį pasaulio futbolo čempionatą. Nepakartojami įspūdžiai liko ir kai pirmą kartą Londone stebėjau „Chelsea“ komandos futbolo rungtynes, o Barselonos „Camp Nou“ stadione – istorinį susitikimą, kai vietos futbolininkai po ilgos pertraukos 5:1 nugalėjo Madrido „Real“. Tada gavau savotišką euforinį šoką, bet manau, kad olimpinių žaidynių įspūdžiai bus dar įspūdingesni. Brazilai – labai emocinga tauta, įsivaizduoju, kad tai bus nepakartojamos emocijos. Matydama įspūdingus reginius, neužmirštu, kad tuo pačiu metu man teks ir nemažai dirbti.

Pirmiausia krepšinio. Būtinai stebėsiu plaukikės Rūtos Meilutytės pasirodymus. Jeigu leistų galimybės, stebėčiau visų Lietuvos olimpiečių startus ir juos palaikyčiau. 
 

Didžiuojuosi Lietuvos sportininkais, man ir pačiai būtų didelė garbė visur dalyvauti. Deja, taip nebus. Tikiu, kad mūsų šalies olimpiečiai iškovos mažiausiai septynis medalius, jie tikrai pajėgūs tai padaryti. 

Su treku jau viskas gerai. Tokios pačios nuotaikos vyravo ir prieš pasaulio futbolo čempionatą, visi nerimavo, kad keliuose miestuose dar nebaigti futbolo stadionai. Brazilai turi tokią tradiciją ir išskirtinę savybę – jie susiima pačią paskutinę minutę ir viską padaro.