Į Rio – su optimizmo bagažu

Šiandien į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes išvyksta mūsų šalies olimpinės delegacijos vadovai - Lietuvos olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras ir

 LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė. 

„Mūsų nuotaika puiki, laukiame gerų rezultatų. Džiaugiuosi mūsų olimpine rinktine, bet išgyvenu dėl atletų traumų, netekčių.  Labai skaudu, kad badmintonininkė  Akvilė Stapušaitytė paskutiniu momentu prarado olimpinį kelialapį, kad prieš pat olimpines žaidynes traumą gavo irkluotojas Rolandas Maščinskas“, - sako LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
 

Viskas yra gerai, judame į priekį. Neturime tokių problemų, kaip, tarkime, australai, olimpiniame kaimelyje neapsigyveno savo kambariuose. Mūsų sportinė delegacija mažesnė ir kažkuria prasme galbūt paprastesnė. Žinau, kad vienu metu karšto vandens neturėjo mūsų misijos vadovai.  Tačiau jie juokavo, jog jiems lengviau keltis, kai yra tik šaltas vanduo. 

Olimpiniame kaimelyje apsigyvenę mūsų Irkluotojai patenkinti, kad misijos vadovų rankomis jų kambariai išvalyti ir yra tvarkingi.  

Mes į visa tai žiūrime daug paprasčiau, esame pripratę prie tų nedidelių nesusipratimų, kurių visada buvo ir bus tokiame milžiniškame renginyje. 

Mes padarėme ir tebedarome viską, kad sportininkai galėtų startuoti, nesukdami sau galvos dėl kažkokių smulkmenų. Visuomet gali nutikti įvairių nesusipratimų, bet mes ir mūsų misijos vadovybė tam ir esame, kad, reikalui esant, išspręstume visus sunkumus.  

Labai sunku palyginti. Ta atsakomybė ir ten, ir ten ypač didelė. Žinoma, pats kiekvieną kartą gali labiau apskaičiuoti, ką turi ir privalai padaryti. Kai reikia galvoti apie visą komandą, kaip ir kiekvienam vadovui, tenka prisiimti visą atsakomybę.  Kad už mane niekas kitas nepadarys, buvau labai gerai įsisąmoninusi ir supratusi. O dabar, kai funkcijos yra išskirstytos ne vienam darbuotojui, kartais tenka taisyti tai, ką kažkas padarė ne taip ar nepadarė. Ta atsakomybė didesnė ir platesnė. Tačiau save laikau laimingu žmogumi, nes darau tai, kas man yra labai svarbu ir rūpi. 
 

Kiekvieną kartą sudaromas grafikas, kur galėtume spėti nuvažiuoti ir pasižiūrėti. Šįkart grafikas bus ypatingai sudėtingas, bet, kiek galėsime, stengsimės pabuvoti visų sporto šakų varžybose, kur tik dalyvaus mūsų sportininkai.  
 

Per pirmąsias Europos žaidynes Baku sugaišau kone visą dieną, kai važiavau pasižiūrėti kanojininko Henriko Žustauto pasirodymo. Irklavimo bazė buvo labai toli, į vieną pusę teko važiuoti net 4 valandas, tiesa, atgal buvau parskraidinta sraigtasparniu. 

Tačiau, žinoma, ypač smagu nuvažiuoti ten, kur mūsų sportininkams puikiai  pasiseka. Labai svarbu, kad gali nuvažiuoti ten, kur gali kažką padaryti, palaikyti ar su kažkuo susitikti. 

Prezidentė atvyks į pirmąją žaidynių pusę. Ji žadėjo apsilankyti olimpiniame kaimelyje, pabendrauti su sportininkais. Jeigu tik leis grafikas, be abejo, ji susitiks ir su mūsų sporto specialistais. Premjeras stebės antrąją olimpinių žaidynių pusę.  


 

Kaip buvusi sportininkė ir teisininkė, žinau, kad nekaltumo prezumpcija nėra tušti žodžiai. Sportas mane išmokė savo kolegas ar varžovus skirstyti tik į garbingus ar negarbingus, o ne pagal rasę ar odos spalvą ar tautybę. Nereikėtų ieškoti priešų, kur jų nėra. 
 

Kai kurios sporto federacijos savo įstatuose turi priėmusios reglamentą, pagal kurį tam tikram vienos valstybės sportininkų skaičiui pakliuvus dėl dopingo vartojimo, diskvalifikuojama visa komanda. Tarkime, sunkiojoje atletikoje šalis metams diskvalifikuojama už trijų jos atstovų dopingo vartojimą. 
 

Tai, kad dabar sportininkų likimą toliau spręs federacijos - teisingas sprendimas. Jeigu iš Rio olimpinių žaidynių būtų pašalinta visa Rusijos delegacija, tai būtų traktuojamas kaip politinis sprendimas. Mes dar kartą sakome, kad sportas neturi būti siejamas su politika. Tai, kad buvo palikta galimybė švariems sportininkams startuoti Rio, mano nuomone, taip pat yra teisinga. 

Kad ir kiek besigirdėtų smerkiančių balsų, palaikau šitą sprendimą. Teko girdėti pasakymą, kad reikia bausti Rusiją, taip sutinku: reikia bausti Rusiją, bet ne sportininkus. Turi būti tvirtai laikomasi priemonių, kaip ir kalbėjo Tarptautinis olimpinis komitetas: neduoti Rusijai rengti stambaus masto renginių, atimti akreditacijas iš laboratorijos bei susitepusių valdininkų, kurie dalyvavo šiame sprendime. 

Yra ir daug kitų priemonių, kurios stiprintų kovą su dopingu, kurios valstybei neleistų kištis į sporto ir olimpinių komitetų  reikalus.  Dar sykį pasikartosiu: Tarptautinis olimpinis komitetas neturėjo priekaištų Rusijos olimpiniam komitetui. Turėjo priekaištų tik Rusijos valstybei. 

Rusijos vyriausybė padarė nedovanotinų dalykų ir ypatingai pakenkė savo sportininkams  bei valstybei. Bet dėl to nekalti sportininkai negali būti nuskriausti. Kiekvienam, kurie abejoja, norėčiau, jog jie pagalvotų,  apie mus. Kaip mes jaustumėmės, jei dėl susitepusių sportininkų visai rinktinei nebūtų leista dalyvauti olimpinėse žaidynėse?

Anksčiau rami galėdavau būti tik dėl savęs, kad nieko niekada nevartojau. Tačiau yra nutikę visokių atvejų, jog ir netyčia į organizmą patenka draudžiamų preparatų.  Gali kartais iš nežinojimo kažką pavartoti, todėl ta ramybė yra visą laiką abejotina. Vien šiemet du mūsų lengvaatlečiai yra įkliuvę dėl dopingo vartojimo.
 

Kalbos apie virusą tebevyksta, bet, kaip teko kalbėtis su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru, Zikos virusas yra pavojingas tik moterims, kurios rengiasi pastoti arba yra pastojusios. O kitiems Zikos virusas yra nepavojingesnis už gripą, kuris, ko gero, netgi yra pavojingesnis. 

Kaip visada, paskutiniai grįš mūsų misijos vadovai, kurie turės priduoti olimpinio kaimelio gyvenamuosius kambarius. Mes būsime priešpaskutiniiai.

Jau ne vieną kartą sakiau, kad už sportininkų pasirengimą yra atsakinga valstybė, ji gali kažką konkrečiau planuoti. Mes planuojame tik tarpusavyje pašnekėjus ir padiskutavus. Esu nusiteikusi optimistiškai, gal netgi per daug optimistiškai.