Kodėl lūkesčiai buvo didesni nei rezultatai?

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė teigia, kad viltys ir lūkesčiai Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse buvo didesni, nei pasiekti rezultatai, tačiau sportininkų pasirodymą vertinti neigiamai yra neteisinga. Anot jos, keturi iškovoti medaliai ir šešios prizinės (4-8) vietos yra geras rezultatas. Dėl nepateisintų lūkesčių išvadas turėtų padaryti už sportininkų rengimą atsakingos organizacijos – sportininkus rengianti valstybinė įstaiga Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) ir sporto šakų federacijos.

 

„Tiek jūs, tiek aš ir visa sporto bendruomenė turėjome didelių lūkesčių. Ne tik laukėme aukso, bet ir dėjome nemažai vilčių į bendrą rezultatą. Tačiau sportas yra labai nenuspėjamas ir tiksliai prognozuoti pergales yra sudėtinga. Norėčiau padėkoti medalius iškovojusiems sportininkams ir visiems, kurie dirbo jų komandose bei prie šių pergalių labai daug prisidėjo“, - sako LTOK vadovė.

 

Pasak jos, pirmą kartą Pietų Amerikoje vykusias olimpines žaidynes galima drąsiai laikyti labai gera pamoka. Svarbu, kad būtų padarytos išvados, tuomet sportininkus rengiančios organizacijos dirbs efektyviau, o jų rengiami sportininkai taps pajėgesniais kovodami svarbiausiose varžybose.

 

„Manau, kad sporto specialistai per artimiausius porą mėnesių išanalizuos rezultatus ir padarys išvadas, su kuriomisbus supažindintas LOSC, federacijos ir visi kiti, kurie dalyvauja sportininkų rengime. Tikiuosi, kad tos išvados bus panaudotos rengiantis kitoms olimpinėms žaidynėms. Tai ypatingai svarbu, nes kai kurių sporto federacijų mums pateiktuose planuose numatytos vietos gerokai prasilenkė su sportininkų rezultatais”, -  teigė LTOK prezidentė.

D.Gudzinevičiūtės teigimu, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas prisideda prie olimpinės rinktinės kandidatų rengimo finansavimo ir koordinuoja šių lėšų panaudojimą: "Tiesiogiai sportininkų rengime nedalyvaujame, tai yra LOSC ir sporto federacijų veiklos sritis. Jie glaudžiai bendradarbiauja su treneriais bei kitais sporto specialistais ir kartu dirba tam, kad atletai pasiektų kuo geresnių rezultatų. Akivaizdu, kad po Rio de Žaneiro žaidynių tikrai yra ką vertinti, o norint geresnių rezultatų, gali tekti daryti ir kardinalius sprendimus kai kurios srityse.”

 

Olimpinė čempionė D.Gudzinevičiūtė kritiškai vertina viešus pasvarstymus apie plaukikės Rūtos Meilutytės trenerio keitimą skubos tvarka ar bandymus suversti treneriui Jonui Ruddui kaltę už neiškovotą medalį.

 

„Tai nėra teisinga. Žinoma, pasirodymą vertins sporto specialistai, kurie tiesiogiai dirba ir supranta sporto šakos subtilybes, įvertins ir kitus aspektus. Rūtos situacija šiose žaidynėse buvo ypatinga ir tiek dėl patirtos traumos, tiek dėl spaudimo viešoje erdvėje. Kovoti ji buvo priversta ne tik takelyje, bet ir kiekvieną dieną, už takelio ribų. Taigi kaltinimai treneriui dėl kažkokių padarytų klaidų yra skuboti, nepamatuoti ir, mano manymu, neprofesionalūs. Treneris ir sportininkas yra viena komanda, tad tokius sprendimus turi daryti pats sportininkas, o ne kas nors iš šalies”, - sakė LTOK prezidentė.

Ne vienas Lietuvos sportininkas po nesėkmingai susiklosčiusių varžybų Rio sakė, kad nesusitvarkė su psichologija. D.Gudzinevičiūtė pastebėjo, jog LTOK ragino ir siūlė sportininkams pabendrauti su sporto psichologais, trejus metus vykdė taikomosios psichologijos projektą,  į kurį kvietė visų sporto šakų sportininkus, federacijų atstovus: "Kai kurios sporto šakos aktyviai dalyvavo, ne vienam sportininkui ir treneriai padėjo tai susitvarkyti su stresu. Bet galėjo mūsų seminaruose apsilankyti ir daugiau žmonių."

LTOK lėšomis į Rio de Žaneirą keliavo sporto psichlogė Aistė Žemaitytė. Su ja olimpinių žaidynių metu bendravo šeši sportininkai. "Bet ten psichologas jau dirba kaip greitoji pagalba. Jis negali būtu sveikatos priežiūros įstaiga. Reikia nuolatinio darbo, pokalbių. Psichologinis pasirengimas turi eiti drauge su fiziniu, techniniu, medicininiu", - pastebėjo D.Gudzinevičiūtė.

Anot E.Petkaus, prieš žaidynes sportininkai buvo apklausti, ar jiems reikės sporto psichologės pagalbos. Vieni susidomėjo šia galimybe, o štai R.Meilutytė specialistės pagalbos nepanoro.

 

Paties LTOK skirtas dėmesys Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms buvo didelis tiek finansiniu, tiek organizaciniu požiūriu. 2016 m. individualių sporto šakų pasirengimui LTOK skyrė 2,471 mln. eurų. Didžiausio finansavimo sulaukė irklavimo ir lengvosios atletikos rinktinės. Krepšinio rinktinės finansavimui LTOK šiais metais skyrė 290 tūkst. eurų. Vien dalyvavimui olimpinėse žaidynėse 2016 m. LTOK numatė 1,6 mln. eurų.

 

„Galiu pasidžiaugti, kad sėkmingai įveikėme iššūkius. LTOK atsakomybė – dalyvavimo žaidynėse finansavimas ir organizavimas. Šios olimpinės žaidynės buvo labai brangios, tačiau mums pavyko užtikrinti rekordinį biudžetą. Misija taip pat dirbo nepriekaištingai, todėl galiu drąsiai teigti, kad savo užduotis įvykdėme 100 procentu” , - LTOK darbo rezultatus apibendrino D.Gudzinevičiūtė.

 

LTOK prezidentės teigimu, didelis pasiekimas šiose žaidynėse yra ne tik medaliai, bet ir vienybė, bendrumas ir vienas kito palaikymas, kuris buvo jaučiamas sportininkų gretose.

Medalius Rio de Žaneire iškovojo irklavimo porinių dviviečių įgulos Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris (sidabras), Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė (bronza), baidarių dvivietės įgula Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas 200 m distancijoje (bronza) ir sunkiatletis Aurimas Didžbalis (bronza). Į aštuntukus pateko: baidarių irklavimo dvivietė 1000 m distancijoje Andrejus Olijnikas ir Ričardas Nekriošius (5 vieta), vyrų krepšinio rinktinė (7), buriuotoja Gintarė Scheidt (7), plaukikai Rūta Meilutytė (7) ir Simonas Bilis (8), treko dviratininkė Simona Krupeckaitė (7).