Ir žaidžia, ir mokosi, ir moko kitus

Vilniaus „Baltic Amadeus“ vandensvydininkas 21 metų Julius Goštautas per įvairius turnyrus ne kartą buvo apdovanotas asmeniniais prizais. Praėjusį savaitgalį Alytuje vykusiame atvirajame Baltijos šalių čempionate vilnietis buvo pripažintas geriausiu Lietuvos vyru rinktinės žaidėju. Prizą jam įteikė varžybų vyriausiasis teisėjas Audrius Šečkus.

Lietuvos rinktinės vyr. treneris Nerijus Papaurėlis apie šį savo mokinį sako:  „Julius – stiprus fiziškai, gerai plaukia, yra universalus žaidėjas. Kairiarankis, sėkmingai gali žaisti dešiniame krašte, gerai ginasi.  

Prieš metus jis norėjo baigti savo sportinę karjerą, tačiau surado jėgų ir liko vandensvydyje. Jeigu jis save suims į rankas, tikiu, kad gali tapti rinktinės lyderiu. Per Baltijos šalių čempionatą Alytuje Julius pelnė 11 įvarčių, mūsų rinktinėje buvo rezultatyviausias žaidėjas. Tačiau jis užsidirbo net 6 ar 7 pašalinimus iš aikštės, o tai didelė bausmė visai komandai. Vandenyje Julius yra emocingas, mėgsta pasiginčyti su teisėjais."
 

J.Goštautas teigia, kad turnyras Alytuje, kuriame mūsų šalies komanda iškovojo sidabrą, buvo naudingas Lietuvos rinktinei: „Čia pradėjome pasirengimą naujam sezonui.  Per kiekvienas rungtynes  gavome gerų pamokų. Jeigu vyktų daugiau tokių tarptautinių turnyrų, mes galėtume dar dažniau kartu mokytis ir tobulėti.“

Mūsų šalies komandai Alytuje atstovavo keturių miestų vandensvydininkai - Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Elektrėnų.

Juliau, ar senai žaidi vandensvydį?

Jau trylika metų, pratybas pradėjau lankyti nuo aštuonerių. Treneris Nerijus Papaurėlis mane užsiaugino nuo pirmųjų dienų. 
 

Jaunystėje norėjau būti futbolininkams, žaisdavau kieme su draugais, tačiau tėvai nenorėjo, kad pasirinkčiau šią sporto šaką. 
 

Šeimoje esu vienintelis vandensvydinkas.  Mano tėvas buvo plaukikas, imtynininkas, o ketveriais metais vyresnis brolis sportu nesusižavėjo. 

Labai džiaugiuosi, kad tapau vandensvydininku. Prasidėjo tie metai, kada gerai sekasi.  Gaila, kad ši sporto šaka Lietuvoje nėra populiari, mažai komandų, didelė baseinų problema.  

Pradėjau „žvalgybą“ Lodzės universiteto komandoje. Dar nesu pasirašęs jokio kontrakto, tačiau šioje ekipoje jau žaidžiau porą rungtynių.  
 

Netrukus vyksiu į Varšuvą, kur prasidės Lenkijos vandensvydžio taurės varžybos.  Per mėnesį dukart ten važinėsiu ir atstovausiu Lodzės komandai. 

Artimiausiu metu su šia komanda turėčiau pasirašyti sutartį. Pradedu nuo Lodzės, o vėliau žiūrėsiu.    

Tai Poseidonas, jūrų dievas. Šią tatuiruotę pasidariau prie ketverius metus, kai dar buvau nepilnametis, ir visiškai nesigailiu.

Tikėjomės rimčiau jiems pasipriešinti, bet Ukrainos vandesvydininkai šįkart už mus buvo pajėgesni. Rungtyniavome be rijų pagrindinių rinktinės žaidėjų, po vasaros atostogų tik pradėjome treniruotis.