Su ginklu – ne tik trasoje

„Tikrai esu patenkintas šiuo žingsniu ir kol kas nė sekundės dėl to nesigailėjau. Aišku, visada norisi geriau, bet tam reikia laiko. Praėjęs sezonas man buvo gal šiek tiek nesėkmingas, gal ir liga pamaišė – buvau dėl to nusivylęs savimi. Bet tai yra nusivylimas savimi, o ne sprendimu. Apskritai džiaugiuosi, kad esu čia ir netrūksta motyvacijos. Dabar reikia rodyti gerus rezultatus“, – naują olimpinį ciklą įpusėjęs V.Strolia patikina, kad dėl tokio sportinio gyvenimo posūkio, įvykusio po Sočio olimpinių žaidynių, kuriose jis debiutavo kaip slidininkas, tikrai nesisieloja. 

Stebino pats save
 

Sezoną Lietuvos biatlonininkai pradėjo atvirajame Norvegijos čempionate. Tai buvo tarsi jėgų patikrinimas prieš lapkričio pabaigoje prasidedantį pirmąjį pasaulio taurės etapą. „Varžybos – geriausios treniruotės“, – LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ sakė jauniausias Lietuvos vyrų biatlono komandos narys V.Strolia. 
 

Rengdamasis sezonui vasarą per varžybas anykštėnas šiemet stebino pats save. Vasaros pasaulio čempionate jis buvo vienas greičiausių tarp visų dalyvių. O štai rugsėjį Baltarusijos čempionato 10 km varžybose vos kartą ugnies linijoje suklydęs V.Strolia finišavo trečias ir atsistojo ant garbės pakylos drauge su legendiniu norvegu Ole Einaru Bjoerndalenu, kuris tose varžybose liko antras. 

„Netgi pats buvau nustebęs rezultatais vasaros pasaulio čempionate – greičiu, savijauta. Nesitikėjau, kad viskas bus taip gerai. Išskyrus šaudymą, kuris pakišo koją. Jaučiu, kad visos pastarosios varžybos man suteikė pasitikėjimo, užtikrintumo, manau, tai turėtų išeiti į naudą“, – apibendrindamas vasaros darbą sako netrukus 24-ąjį gimtadienį švęsiantis biatlonininkas.

Prie pasitikėjimo savimi, be abejonės, prisidėjo ir ta akimirka, kai jis stovėjo ant garbės pakylos drauge su legendiniu Norvegijos biatlonininku. V.Strolia patikina į nieką nesistengiantis lygiuotis, nes ir rezultatų pasiekti, ir savo stiprybę įrodyti turi pats, bet O.E.Bjoerndalenas – išskirtinis žmogus. „Jis – pavyzdys visiems. Būti šalia jo, vienoje trasoje kartu su juo konkuruoti – garbė ir didelis malonumas. Buvo labai smagu“, – neslepia anykštėnas. 

Su norvegu jam pačiam bendrauti neteko, bet gyvą biatlono legendą užkalbino kitas Lietuvos komandos narys Rokas Suslavičius. „Rokas pakvietė jį atvažiuoti į Vilnių. Pirmas jo klausimas buvo, ar galima Vilniuje treniruotis. Jeigu būtų tokia galimybė, manau, jis tikrai neatsisakytų – tai paprastas, šiltas žmogus“, – įspūdžiais dalijasi V.Strolia. 

Rengdamiesi naujam sezonui biatlonininkai ne tik dirbo Lietuvoje, bet ir buvo išvykę į užsienio stovyklas, kurios, V.Strolios tikinimu, buvo kokybiškos. „Daug pastangų įdėjau. Truputį buvau atitrūkęs nuo treniruočių proceso, nes buvau išėjęs į bazinius trijų savaičių savanorių kursus, bet gal ta pertrauka man buvo net į naudą – kai grįžau, dar geriau jaučiausi. Taigi esu labai patenkintas. Jeigu taip ir toliau bus, be jokių ligų, bus gerai. Kai dirbi tvarkingai, pagal planą, taip ir turi būti“, – viliasi vaikinas. 

Stiprioji Vytauto pusė – šliuožimas lygumomis ir nuokalnėmis. „Techniškesnės, greitesnės vietos man geriau sekasi, nes ten mano technika stipresnė“, – sako dabar jau buvęs slidininkas. O šaudymas V.Stroliai, kaip ir kitiems lietuviams, dažnai pakiša koją, tad šiam elementui per treniruotes tenka skirti daug dėmesio. Šautuvą prieš dvejus metus ant peties užsikabinęs anykštėnas ginklą spėjo prisijaukinti, bet tobulėti dar tikrai yra kur. „Jeigu nors vienas šūvis prašautas, vadinasi, kažko trūksta. Mokaisi visą gyvenimą – taip ir čia. Šaudymas savas, bet visą laiką stengiesi kažką tobulinti, kad būtų geriau“, – paaiškina. Per mėnesį biatlonininkai paleidžia apie tūkstantį šūvių, per treniruotę – apie 90. V.Strolios įsitikinimu, tokio kiekio užtenka. 

Tačiau šūvis – tai ne tik gaiduko paspaudimas. „Tai psichologija, nusiraminimas, atsipalaidavimas, – vardija sportininkas, prisipažindamas, kad būtent gebėjimas psichologiškai susitelkti šūvių serijai jam kol kas sunkiausiai sekasi. – Tad ir per treniruotes mokaisi ne tik taisyklingai gaiduką paspausti, bet ir dirbi ties tuo, kaip pasirengti psichologiškai, fiziškai. Man reikia daug dirbti psichologiškai. Po treniruočių, vakarais imuosi visokių užduotėlių, kad lavinčiau šį aspektą.“ 

Psichologinius barjerus sportininkas stengiasi įveikti savarankiškai – dirbti su specialistu tiesiog nėra galimybių, nors kvalifikuota pagalba gal ir būtų reikalinga. „Nelabai yra laiko: stovyklose psichologo neturime, o kai grįžti namo, reikia ir treniruotis, ir kitų darbų prisikaupia. Anykščiuose nelabai yra tinkamų specialistų, o į Vilnių sunku privažinėti“, – dėsto V.Strolia. 

Šis sezonas ypatingas tuo, kad tai olimpinės atrankos metas. Todėl ir kalbėdamas apie sezono siekius biatlonininkas nedvejoja: komandos tikslas – pakliūti į Tautų taurės 20-tuką, kas leistų Lietuvai į olimpines žaidynes deleguoti penkis savo atstovus. „Aišku, tikime. Netikėtume – nekovotume. Turi pavykti – daugiau nėra jokios kalbos“, – nukerta sportininkas. 

Kokie asmeniniai tikslai? Kaip ir dauguma sportininkų, apie juos garsiai kalbėti Vytautas nelinkęs, tad nenorėdamas prisišnekėti nubrėžia apatinę ribą. „Minimalus tikslas – pakliūti į 60-tuką, kad galėčiau dalyvauti persekiojimo lenktynėse. O šiaip – kuo aukščiau, tuo geriau“, – šypsosi biatlonininkas.

Pagrindiniai metų startai – pasaulio pirmenybės, kurios vyks Austrijoje, ir Europos čempionatas kaimyninėje Lenkijoje. 

V.Srolia šiemet įstojo į Krašto apsaugos ministerijos savanorių pajėgas. Tarp stovyklų spalio pradžioje jis rado laiko dalyvauti ir pirmose savanorių pratybose. „Buvo įdomu – šaudymas, taktika. Labai patiko, naujos patirties įgavau, visapusiškai grūdinausi“, – įspūdžiais dalijasi naujai iškeptas savanoris. 

Tapti savanoriu jį paskatino ir Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas. 

Tapęs savanoriu Vytautas galės jėgas išmėginti ir kariškių varžybose. Be to, savanoriai yra ir biatlonininkai Tomas Kaukėnas bei Karolis Dombrovskis, tad prie jų prisidėjus V.Stroliai Lietuva kariškių varžybose turės savo estafetės komandą. „Bus įdomu startuoti“, – naujiems iššūkiams pasirengęs anykštėnas.