KKSD vadovas nelinkęs slapukauti

Sausio 20 d. Seime vėl virė karštos diskusijos apie Lietuvos sportą. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje buvo svarstomos darbo grupės išvados dėl Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) optimizavimo, aptartas dviejų Kūno kultūros ir sporto įstatymo straipsnių projektas, diskutuojama dėl šalies sporto finansavimo bei Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) pavaldumo.
 

Darbo grupės dėl LOSC optimizavimo sudarymo iniciatorė buvo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Jos sprendimas paremtas KKSD ir LOSC ataskaitomis, olimpinės rinktinės sportininkų ir trenerių pastabomis bei pasiūlymais. KKSD buvo pavesta iš olimpinių rinktinės sportininkų ir trenerių sudaryti darbo grupę.
 
Išklausiusi LOSC vadovų pranešimų ir siūlymų, kaip gerinti savo veiklą, išnagrinėjusi LOSC nuostatus, struktūrą, etatų sąrašus, biudžeto lėšų paskirstymą sporto šakoms ir kitą gautą informaciją, darbo grupė pateikė ataskaitą, kurią Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariams sausio 20 d. pristatė darbo grupės narė olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.
 
Darbo grupės nuomone, daug metų LOSC veikla buvo tobulinama teisinga linkme, sulaukta gerų sportininkų rezultatų tarptautinėje arenoje. Kartu atkreipė dėmesį, kad LOSC veikla turi daug neišnaudotų galimybių, ne visur laikomasi LOSC nuostatų (išsamesnė ataskaita spausdinama puslapio dešinėje).
 

Išklausęs išvadas LOSC direktorius Linas Tubelis pripažino, kad LOCS veikloje yra tobulintinų dalykų: „darbo grupės išvados mums naudingos, nes dirbdami žinosime, į ką turime atkreipti daugiau dėmesio".
 
LOSC steigėjo KKSD vadovas Ritas Vaiginas, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, darbo grupei padėkojo už darbą ir pasidžiaugė, kad jis buvo naudingas tiek LOSC, tiek darbo grupėje dirbusiems olimpinės rinktinės sportininkams ir treneriams. „Dirbant grupės narių nuomonė apie LOSC pagerėjo. Iš pradžių buvo net nuomonių, kad LOSC reikėtų likviduoti, tačiau besiaiškinant suprasta, kad be šio centro visavertė sportininkų rengimo sistema neįmanoma“, – teigė KKSD vadovas.
 
R. Vaiginas pripažino, kad anksčiau trūko viešumo apie LOSC veiklą. Viešumui išlaikyti pati darbo grupė ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Ž. Šilgalis siūlė įsteigti nuolat veikiančią komisiją (analogišką dabartinei darbo grupei), kuri stebėtų ir vertintų LOSC veiklą. Tačiau R. Vaiginas teigė, kad tokios komisijos nereikia.
 
„Sporto departamento, kaip steigėjo, vadovai su departamento Sporto strategijos skyriumi kontroliuos LOSC veiklą ir užtikrins viešumą, todėl nemanau, kad siūlomos komisijos steigimas būtų tikslingas ir reikalingas“, – garantavo KKSD vadovas. Jam pritarė ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Algimantas Salamakinas. „Palikime klausimą dėl LOSC veiklą stebėsiančios komisijos atvirą“, – įsiplieskusią diskusiją nutraukė Ž. Šilgalis.

Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Vidas Gedvilas suabejojo, ar darbo grupės siūlymas prie LOSC steigti sporto medicinos centrus racionalus, tačiau olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė įsitikinusi, kad toks sprendimas sportininkams būtų naudingas. „Sporto medicinos centrų visai kitas lygis nei poliklinikų. Mes kalbame ne apie sportininkų testavimo centrus, o apie sporto medicinos centrus, kurių sportininkams labai reikia“, – teigė olimpinė čempionė.
 

Olimpiniame sporto centre dar prieš Naujuosius metus „prasisuko“ optimizavimo ranka. LOSC vadovai per 2009 metus buvo priversti atleisti 33 darbuotojus. „Dar didesnis kolektyvo mažinimas pakenktų centro veiklai, – teigė R. Vaiginas. – Optimizavimą atliks pats laikas ir sumažėjęs finansavimas.“
 
KKSD vadovas atkreipė komisijos narių dėmesį, kad LOSC 2009 m. buvo skirta 16 mln. litų, o šiemet numatoma skirti apie 9 mln. litų. „Daugiau karpyti finansavimo neįmanoma“, – įsitikinęs R. Vaiginas. Komisijos nariams jis pateikė pavydį, kad ne visada optimizavimas atneša naudą: „Departamentas privalėjo atleisti 15 darbuotojų. Atleidome vairuotoją, atstovę spaudai, net valytoją, kuri gaudavo apie 800 litų į rankas. Jos darbo vieta mums kainuodavo apytiksliai 1 300 litų. Dabar paskelbėme konkursą ir laimėjusi įmonė patalpas valys už 2 000 litų. Štai jums ir optimizavimo rezultatas.“
 

Atmosfera komisijos posėdyje įkaito pradėjus kalbėti apie KKSD pavaldumą ir sporto finansavimą. Kai kurie komisijos nariai siūlė KKSD pavaldumo klausimą spręsti kuo greičiau ir skubos tvarka įtraukti į pratęstą Seimo sesiją, tačiau pats KKSD vadovas nuramino Seimo narius. „Šį klausimą reikėjo spręsti dar prieš naujus metus. Dabar jau nėra skirtumo, ar tai bus svarstoma skubos tvarka, ar pavasario Seimo sesijoje. Prisitaikėme prie naujų sąlygų ir susitelkę stengiamės dirbti“, – sakė R. Vaiginas. 
 
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas dar kartą atkreipė dėmesį į neproporcingai, palyginti su kitomis sritimis, sumažintą sporto finansavimą, tačiau prie sienos remti konservatoriai Vitas Matuzas ir Arvydas Vidžiūnas nesileido graudinami. „Tokios sumos užtenka tik geroms laidotuvėms“, – replikavo komisijos narys Valerijus Simulikas užvirus diskusijoms dėl šių metų sporto finansavimo.
 

Svarstant Kūno kultūros ir sporto įstatymo dviejų straipsnių pakeitimus, susijusius su kurčiųjų sporto atstovo noru Lietuvos kurčiųjų sporto komitetą prilyginti Lietuvos parolimpiniam komitetui ir galimybe gauti Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės stipendijas didelio meistriškumo sportininkams, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai buvo vieningi.
  
„Turime pasistengti kuo greičiau įtraukti šias įstatymo pataisas į Seimo sesijos darbotvarkę, ir manau, kad Seimo nariai be didesnių diskusijų joms pritars“, – sakė Ž. Šilgalis. Komisija taip pat nutarė, kad reikia skubiai priimti įstatymo pataisas, kurios leistų šalies gyventojams nemokamai stebėti Eurolygos rungtynes, kuriose kovoja mūsų šalies komandos.

Darbo grupės ataskaitos „Dėl Lietuvos olimpinio sporto centro veiklos optimizavimo“ santrauka ir komentaras. 
 
Darbo grupė išklausė Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) vadovų pranešimus ir siūlymus, kaip gerinti savo veiklą, išnagrinėjo LOSC nuostatus, struktūrą, etatų sąrašus, biudžeto lėšų paskirstymą sporto šakoms ir kitą gautą informaciją. Buvo naudotasi žiniomis, kurias turėjo darbo grupės nariai, kurių dauguma susiję su LOSC veikla rengiant olimpiečius.
 
Darbo grupė mano, kad daugelį metų LOSC veikla buvo tobulinima teisinga linkme ir tai davė gerus sportininkų rezultatus tarptautinėje arenoje. Kartu atkreipė dėmesį, kad LOSC veikla turi daug neišnaudotų galimybių, ne visur laikomasi LOSC nuostatų. Tikslinga perskirstyti funkcijas tarp atskirų vadovų ir padalinių, sujungti Olimpinės rinktinės padalinį su Olimpinės ir perspektyvinės pamainos sportininkų ugdymo padaliniu. Įvertino, kad LOSC optimaliai sumažino savo darbuotojų skaičių, tolesnis mažinimas gali būti minimalus.
 
Darbo grupė teigiamai įvertino, kad buvo atsisakyta rengti sportinių žaidimų rinktinių sportininkus, nes praktiškai taip buvo sprendžiami klubų komplektavimo reikalai. Manome, kad ateityje turėtų būti du sporto centrai: dabartinis – individualioms sporto šakoms, ir kitas – sporto žaidimams. Juose turėtų būti dirbama su įvairiais sportininkais. Reikia siekti, kad iš esmės pagerėtų Lietuvos olimpinės rinktinės atranka, sumažėtų jos kaita olimpiniu ketverių metų laikotarpiu. Pavyzdžiui, iš 2005–2008 m. Lietuvos olimpiečių sąrašuose buvo 161 individualiųjų sporto šakų sportininkas, visi jie gavo vienokią ar kitokią materialinę paramą. Iš viso buvo išleista 14,4 mln. litų. Daugiausia skirta dviračių sportui – 3,1 mln., lengvajai atletikai – 2,8 mln., baidarių ir kanojų irklavimui – 1,5 mln., šiuolaikinei penkiakovei – 1 mln. litų ir t. t. O žaidimams LOSC ir fondas skyrė 27,7 mln. litų. Daugiausia skirta krepšiniui – 17,4 mln., futbolui – 4 mln., rankiniui – 3 mln. litų. Žolės riedulys ir ledo ritulys gavo po 1,1 mln. litų. 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse dalyvavo 59 individualiųjų sporto šakų atstovai. Tai sudarė 36,6 proc. viso kandidatų sąrašo.
 
Darbo grupė atkreipė dėmesį, kad per visą Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje nepastatyta jokia treniruočių bazė, tuo labiau prie LOSC. Siūlome formuojamame žemės sklype prie LOSC (10,7 ha) pastatyti sporto kompleksą su 50 m ilgio baseinu, treniruočių salėmis, 6–8 takų lengvosios atletikos ir futbolo stadioną su tribūnomis iš vienos pusės, mokslo, medicinos ir reabilitacijos centrą, šalia esančią vidurinę mokyklą pertvarkyti į sporto gimnaziją.
 
Darbo grupė atkreipė dėmesį, kad neretai sporto federacijos, nesilaikydamos sportinio principo, siekia, kad kuo daugiau sportininkų patektų į LOSC sąrašus su visu finansavimu, bet ne visada objektyviai komplektuoja komandas į pagrindines metų varžybas, dėl to įrašė nuostatą: federacijos privalo visus LOSC rengiamus sportininkus įtraukti į delegacijų sudėtį. Priešingu atveju šie sportininkai gali būti išbraukti iš LOSC sąrašų. Įrašytas punktas, kad, akivaizdžiai pablogėjus sportininkų rezultatams, LOSC turėtų operatyviai sumažinti finansinę, materialinę ir kitą paramą sportininkams. Ir atvirkščiai, pagerėjus rezultatams, sąrašas turi būti operatyviai peržiūrimas. Siūloma sportininkus, sudariusius sutartis su užsienio sporto klubais ir besiruošiančius olimpinėms žaidynėms, atrankos varžyboms prieš jas, pasaulio ir Europos čempionatams, remti materialiai.
 
Darbo grupė, siekdama optimizuoti LOSC veiklą, pateikė siūlymus Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD), kaip LOSC steigėjui, ir pačiam LOSC (dauguma jų buvo paminėti), taip pat įrašė keletą esminių siūlymų. Vienas jų – kad būtų įsteigta nuolat veikianti komisija (analogiška dabartinei Darbo grupei), kuri stebėtų ir vertintų LOSC veiklą, kontroliuotų biudžeto lėšas, skirtas sportininkams rengti.
 
Siūloma KKSD parengti teisinių dokumentų projektus dėl atlyginimų ir stipendijų sportininkams skyrimo, kuriuose būtų numatytos socialinės garantijos (soc. draudimas, darbo stažas ir pan.).
 
Suprasdami siūlymų aktualumą Lietuvos sportui sieksime, kad numatytos užduotys nenugultų į politikų ir valdininkų stalčius, o atsakomybę už netinkamą savo pareigų atlikimą turėtų prisiimti ne tik KKSD, LOSC, bet ir Seimo Jaunimo ir sporto komisijos nariai. Vienas komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis nepajėgs paveikti Seimo vadovybės ir Vyriausybės, jei jo kolegos liks tik stebėtojai. O mes, jausdami reikšmingą paramą ir įsitikinę, kad Lietuvos sporto žurnalistai bus ir toliau solidarūs su sportininkais bei jų treneriais, ne tik rems naujas iniciatyvas, bet ir viešins neigiamus dalykus ir trukdžius Lietuvos sportui, sieksime ir toliau garsinti Lietuvos vardą pasaulinėse sporto arenose.
 
Darbo grupės vardu: D. Gudzinevičiūtė (olimpinė čempionė), E. Krungolcas (olimpinis prizininkas), A. Juozaitis (olimpinės rinktinės treneris), J. Moskvičiovas (olimpinės rinktinės treneris), K. Pavilonis (olmpinės rinktinės treneris).