Stalo teniso sostinėje - atminimo lenta

„Šiame XVIII a. pastate 1927 m. kovo 12-13 d. vyko pirmosios Lietuvos stalo teniso pirmenybės, kurias  organizavo sporto klubas „Makabi“, - rašoma paminklinėje lentoje. 
 

Atidengiant lentą dalyvavo „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas, Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentas Rimgaudas Balaiša.
 

Šalies stalo teniso gimimo vieta neatsitiktinai yra Kaunas. Į miestą ši sporto šaka atkeliavo maždaug 1920 metais – stalo tenisą savo malonumui žaisdavo  Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos ir kitų valstybių universitetuose besimokantys Lietuvos studentai.
 

Iš pradžių tai buvo graži pramoga, kuri po kelerių metų virto į klubų varžybas. Mažojo kamuoliuko gerbėjų atsirado tiek, kad 1926 metais buvo įkurtas Lietuvos sporto lygos „Ping-Pong“ komitetas. Jo pirmininku tapo Albertas Puskepalaitis. Jau kitų metų kovo 12-13 dienomis Kaune, žydų sporto klube „Makabi“,  buvo surengtos pirmosios šalies Ping-pongo pirmenybės. Kiekvienas dalyvis turėjo sumokėti 50 centų starto mokestį, o norą dalyvauti pareiškė tik dvi komandos – „Makabi“ ir Kauno sporto klubas. Tąkart pirmaisiais šalies stalo teniso čempionais tapo Jakobas Šimensas ir Ona Gurvičaitė (abu priklausė „Makabi“ klubui). 
 

Nuo šio čempionato pradėta skaičiuoti Lietuvos stalo teniso istorija. 1927 metais buvo įkurta ir Lietuvos salo teniso asociacija (LSTA), kuri 1929-aisiais tapo Tarptautinės stalo teniso asociacijos nare.


 

Nuo to laiko buvo pasiekta daug šlovingų pergalių. Lietuvos vardą pasaulyje išgarsino į XIII planetos pirmenybes Egipte išvykę Chaimas Duškesas, Vladas Dzindziliauskas, Eugenijus Nikolskis ir Vilius Variakojis.  Jie tarp komandų užėmė aukštą ketvirtąją vietą, o V. Dzindziliauskas buvo penktas ansmeninėse varžybose.
 

Vėliau iškovota daug pergalių. Penktame, šeštame bei septintame dešimtmečiuose lietuviai dominavo SSRS čempionatuose.  Vien asmeninėse SSRS stalo teniso pirmenybėse mūsų sportininkai  iškovojo 50 aukso medalių: 13 – Algimantas Saunoris, 6 – Rimas Paškevičius, 4 – V. Dzindziliauskas, po 6 – Bronė Balaišienė ir Ona Žilevičiūtė, 5 – Laima Balaišytė. 
 

Pirmas medalis Europos čempionatuose iškovotas 1960-aisiais – sidabrą dvejetų varžybose pelnė A. Saunoris su R. Paškevičiumi. 
 

Atstovaujant SSRS komandoms  Aldona Skarulienė iškovojo auksą, o L. Balaišytė – sidabrą. 
 

Pasaulio pirmenybėse 1969 metais L. Balaišytė su SSRS komanda tapo čempione, o 1973 metais Asta Giedraitytė nuskynė sidabrą mišrių dvejetų varžybose.
 

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iškovota net septyniolika Europos pirmenybių medalių, iš jų net septyni – aukso. Ir visa tai - Rūtos Paškauskienės dėka.