Po sezono – darbymetis kabinetuose

Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) yra aiškiai apibrėžusi savo tikslus – skatinti automobilių sporto masiškumą bei tarptautinių pasiekimų kiekį ir kokybę. LASF institucija, atsakinga už ralio disciplinos vystymą – Ralio komitetas, atsižvelgdamas į šiuos tikslus, paskelbė ilgalaikę ralio strategiją iliustruojančius 2017 m. reglamentuojančius dokumentus. 

 

Nors gruodžio mėnuo sportininkams reiškia sezono pabaigą, tačiau LASF šiuo metų laiku – pats darbymetis, o strateginiai dokumentai (taisyklės, reglamentai, techniniai reikalavimai ir kt.), pagal kuriuos vyks 2017 metų varžybų serijos ir čempionatai, buvo viena iš lapkričio mėnesį labiausiai aptariamų temų autosporto visuomenėje. Išsamiau apie tai, kaip tęsiamas pernai patvirtintos vizijos įgyvendinimas, papasakojo LASF Ralio komiteto atstovai.

 

Visame pasaulyje automobilių sporto federacijos susiduria su nelengvu sporto technikos klasifikacijos efektyvumo uždaviniu. Ne išimtis ir Lietuva. Geriausiai šį uždavinį sprendė tos šalys, kurios turėjo aiškias, vietos situacija paremtas pozicijas, ruošė ilgalaikes strategijas, o jas įgyvendinant bendradarbiavo su kaimyninių šalių bei Tarptautinės Automobilių Sporto Federacijos (FIA) specialistais. 
 

Tikėtina, kad Lietuvoje greta ekonominių faktorių vyravęs neaiškumas, į kokią būtent techniką vertėtų investuoti ir užtikrintumo nebuvimas privedė prie dalyvių skaičiaus mažėjimo, sporto bendruomenės susiskaldymo, o nesiėmus veiksmų, ši tendencija akivaizdžiai tęstųsi ir ateityje. Dėl to šiemet įvestos principinės nuostatos, kurių pagrindinė teigia, kad savo vietą ir motyvaciją dalyvauti Lietuvos ralio varžybose turi rasti kiek įmanoma daugiau dalyvių, nesvarbu, kokiu automobiliu jie važiuoja. Taip pat sudarytas aiškus planas, kaip keisis techninis reglamentas ir klasės ateinančius 2-3 metus. Nuo šiol sportininkai, investuojantys į sportinio automobilio paruošimo projektus, galės jaustis stabiliai ir užtikrintai. Dalyvių skaičiaus gausinimui ne tik paliekamos visos  buvusios klasės, bet įvedamos ir visiškai naujos didelio biudžeto bei galingų automobilių nereikalaujančios klasės. Visa tai padaryta be drastiškų pakeitimų. Keturiais ratais varomų automobilių (L8, N4, R5, S2000 ir kitų klasių) klasifikacija apskritai išliks praktiškai tokia pati, o didesni pokyčiai numatyti tik viena ašimi varomai technikai. Pastarojoje klasifikacijoje įvedama šiek tiek daugiau motyvacijos dalyvauti tarptautine technika (R2 automobiliai), taip pabrėžiant vieną iš LASF užsibrėžtų tikslų – skatinti tarptautinius Lietuvos sportininkų pasiekimus. Tarptautinėse varžybų serijose dalyvaujama tarptautinius reikalavimus atitinkančiais automobiliais, o pastarojo laikotarpio kaimyninių šalių jaunųjų sportininkų pasiekimai yra geriausias tokių galimybių pavyzdys. Latvis Ralfs Sirmacis, suomis Kalle Rovanperra ar estas Ott Tanak išugdė savo talentą ir tarptautinius pasiekimus pradėjo kaupti važiuodami būtent R2 (N2) automobiliais.

 

Viena iš Ralio komiteto principinių nuostatų – tai aiškumas. Lenktynininkus, pradedančius kurti naujus projektus ar tik svarstančius, kokį automobilį arba klasę pasirinkti, motyvuoti rinktis atitinkamų klasių techniką, taip pat visą automobilių parką klasifikuoti, remiantis atitikimais, artimiausiomis tarptautinėmis klasėmis. Tačiau LASF Ralio komitetas ypatingai akcentuoja tai, kad šis sprendimas jokiu būdu nereiškia nacionalinių klasių atsisakymo. Nacionalinės klasės turi būti gausios, konkurencingos ir finansiškai labiau prieinamos nei tarptautinės klasės. Nacionalinės klasės ne tik bus išsaugotos, bet taip pat bus vykdoma ir dalyvavimo kaštų mažinimo programa. Tokios strategijos rezultatas jau matomas – paskelbus naująjį reglamentą, Lietuvos Ralio Čempionatu aktyviau pradėjo domėtis kai kurie Latvijos lenktynininkai, kurių klasės automobiliais jų šalyje lenktyniauti nėra tokių palankių sąlygų.

 

Atsižvelgiant į buvusią dalyvių parko mažėjimo tendenciją, Lietuvos ralio  varžybų reglamentas taip pat skatina naujų dalyvių atsiradimą, ypatingą dėmesį skiriant pereinamosioms klasėms iš mini ralio ir ralio sprinto į ralį, taip susiejant trijų lygų čempionatus į vieną tęstinį projektą. Šiai 2015 m. sukurtai Lietuvos ralio struktūrai prilipo „piltuvėlio principo“ pavadinimas, o lygos apibrėžiamos aiškiais pavadinimais  – Lietuvos mini ralio čempionatas (LMRČ), Lietuvos ralio sprinto čempionatas (LRSČ) ir Lietuvos ralio čempionatas (LRČ). 
 

Siekiant minimizuoti dalyvavimo kaštus ir pritraukti naujų dalyvių, LRČ sukurtos „BMW Cup“ bei „1600 Cup“ įskaitos, o SG įskaita ir toliau išlieka kaip grandis, jungianti ralio sprinto ir ralio  čempionatus. 

LRČ Reglamente  numatyta  ir daugiau  klasių  (automobilių,  kurių  šiuo  metu  net  nėra), taip atveriant galimybes motyvuotai dalyvauti visų tipų automobiliams tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. 

 

 

Jau pradėtų pokyčių teigiamas rezultatas yra tai, jog Lietuvos idėjas bei patirtį, išlaikant maksimaliai aiškias tarptautines ir nacionalines klases, perima ir kaimynai. Pavyzdžiui, siekiant atpiginti tarptautinę N4 klasę, Lietuvoje sukurta vadinamoji N4LT.  Kitąmet analogiška koncepcija pasirodys ir Latvijoje. Tai vienas iš būdų, sprendžiant esminį biudžeto klausimą visais ratais varomiems automobiliams. Būtina rasti ir daugiau būdų pritaikyti ekonominės klasės komponentus lietuviškame ralyje naudojamiems 4WD automobiliams.

Nors viešoje erdvėje pasirodžiusiuose kai kurių sportininkų komentaruose kalbama apie tai, kad klaidinga kalbėti apie N4 ateitį, nes tai „mirusi“ klasė dėl homologacijos pabaigos ir kėbulų trūkumo rinkoje, tačiau mažai kas susimąsto, kad tie patys kėbulai naudojami ir gausiausioje L8 klasėje. Ralio komitetas siūlo šį klausimą svarstyti ne draudimo ar leidimo principu, o laikantis tarptautinės praktikos. Kiekvienos šalies automobilių sporto federacija turi teisę homologuoti atitinkamus automobilius ir priskirti juos prie tam tikrų klasių. Esminis reikalavimas čia – visi automobiliai klasėje turi turėti savo šalies homologacinę knygą, tai reiškia, kad jie turi turėti aiškius patikrinimo parametrus ir galimybę palyginti automobilius. Taip užtikrinamas pagrindinis sportiškos konkurencijos principas. Ralio komitetas, remiantis šia metodika,  siūlo suteikti  nacionalinę N4LT homologaciją net ir, pavyzdžiui, FIA nehomologuotiems, bet analogiškiems, JAV registruotiems automobilių kėbulams. Pabrėžtina, kad aiškią homologacinę knygą turintys automobiliai būtų pripažįstami ir kitų šalių nacionaliniuose  čempionatuose, atitinkamose klasėse.