Čiuožėja Rusijoje pasiilgsta lietuviško sūrio

Talentinga lietuvė penktus metus gyvena Sankt Peterburge, kad galėtų su Nikita Jermolajevu dalyvauti porinio čiuožimo varžybose. Tai – pirmoji ir vienintelė Lietuvos porinio čiuožimo pora. 

„Man nuo mažens patiko porinis čiuožimas. Labai mėgau palaikymus, aukščio niekada nebijojau, norėjosi pabandyti. Dabar suprantu, kad sportinio čiuožimo rutina kitokia, nes gali visą laiką sugalvoti kažką nauja – nematytų palaikymų, nematytų pakėlimų. Nėra ribų. Čiuožiant pavieniui, nuolat reikėdavo atlikti tuos pačius šuolius, tuos pačius suktukus, o porinis čiuožimas siūlo kur kas didesnį pasirinkimą“, – prieš pradėdama čiuožti su N. Jermolajevu, G. Butkutė Kaune ledą pačiūžomis raižė viena. 

Dvylikos išvykusi į Sankt Peterburgą, šiame Rusijos mieste G. Butkutė gyveno paeiliui globojama mamos ir močiutės. Šiandien mama – tik viešnia, o šalia Godos nuolat būna močiutė. Beje, jai Sankt Peterburgas nėra visiškai svetimas miestas – G. Butkutės prosenelis kilęs iš šio Rusijos miesto, kuriame ir šiandien tebegyvena močiutės pusseserės. 

Vis dėlto jaunajai sportininkei prisijaukinti Sankt Peterburgą nelengva. Jos partneris 25-erių N. Jermolajevas – ne tik partneris, bet ir bičiulis. Jis gali ištiesti pagalbos ranką dideliame svetimame mieste. Tačiau daugiau gerų draugų šiame mieste įgyti G. Butkutei kol kas nepavyko. „Nesiseka man susipažinti kažkaip. Čiuožykloje yra vaikų, bet gerų draugų čia neturiu“, – sako mergina. 

Sankt Peterburgas gražus ir didelis miestas. Ir dėl to lietuvei sunku: „Labai daug žmonių, prie to sunku priprasti. Nepasakyčiau, kad aš esu didmiesčio mėgėja.“ Važiuodama į treniruotes iš savo buto čiuožėja metro sugaišta valandą. „Pas mus iš Kauno į Vilnių būtų galima nuvažiuoti, o čia – tik per pusę miesto! Dėl to sunku“, – pasakoja Goda, įsitikinusi, kad lietuviams tokie dideli masteliai neįprasti. 

Gyvendama Sankt Peterburge G. Butkutė labiausiai pasiilgsta savo šeimos. Taip pat – ir lietuviško maisto. „Lietuviško maisto kokybė kita. Kad ir to paties sūrio – lietuviško geresnė nei Rusijoje gaminto. Kai atvažiuoja pas mane kas, pavyzdžiui, mergaitės iš Lietuvos treniruotis, prašau, kad atvežtų sūrio. Netgi duonos – lietuviškos skonis visiškai kitoks nei rusiškos“, – sako anksti namus palikusi čiuožėja. 
 

G. Butkutė – Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos dvyliktokė. Gyvendama Rusijoje, mokslus ji kremta nuotoliniu būdu. Tad ir ne visus savo bendraklasius mergina pažįsta. 

„Kartais susitinku koridoriuje ir nežinau, ar jis iš mano klasės“, – šypsosi Goda. Mergina bendramokslius sutikti turi retas progas – tik tuomet, kai į Kauną grįžta atsiskaitymams. „Man ir mokytojai, ir direktorius labai padeda. Norėčiau jiems nuoširdžiai padėkoti. Atvažiuoju, stengiuosi per kelias dienas susirinkti visą informaciją ir paskui mokausi pati. Tai sudėtinga, bet dvyliktoje klasėje neturiu nei chemijos, nei fizikos, nes man nereikės jų stojant. Esu pasilikusi minimumą ir stengiuosi jį išmokti. Mėgstu mokytis“, – sportininkė jau žino, ką veiks baigusi mokyklą. Ji neabejoja, kad savo ateitį sies su dailiuoju čiuožimu ir rinksis trenerės, o vėliau galbūt ir teisėjos specialybę. 

Bet tai ateitis, o šiandien savo karjerą lietuvė kuria ant ledo. Specialistai neabejoja, kad tai talentinga čiuožėja, ir iš pirmojo Lietuvos porinio čiuožimo dueto laukiama aukštų rezultatų. G. Butkutė ir N. Jermolajevas suaugusiųjų varžybose debiutavo praėjusį sezoną. Pirmajame savo Europos čempionate debiutantai užėmė 11 vietą, o pasaulio pirmenybėse liko per žingsnį nuo finalo – buvo 17. Praėjusį sezoną surinkti taškai jiems atvėrė kelią į vieną „Didžiojo prizo“ turnyrą. Jame jie startavo šių metų lapkričio pradžioje Maskvoje. „Norėjome geriau pasirodyti, bet mums tai buvo labai sunkus „Grand Prix“. Itin jaudinomės. Daugiau nei prieš Europos ir pasaulio čempionatus“, – po starto G. Butkutė sakė, kad čiuožiant ant ledo su stipriausiais iš stipriausių nepavyko sutramdyti jaudulio, o jis daugiausia ir kišo koją.

„Žiūrovų buvo 13 tūkst., tad vien išeiti į tokią areną daug reiškia. O patirties dar nėra – dar tik antras sezonas“, – sportininkei antrino Lietuvos dailiojo čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė.

Varžybose Maskvoje mūsų pora užsidirbo 191 pasaulinio reitingo tašką ir 2016–2017 m. sezono reitinge yra 11 vietoje – iš viso reitinguota 61 pora. Bendrame pasaulio reitinge G. Butkutė ir N. Jermolajevas rikiuojasi 25-ti tarp 92 porų. 

Didžiojo prizo varžybos šiai Lietuvos porai tapo lyg įžanga į kitus svarbius šio sezono startus. Porą Sankt Peterburge treniruoja Europos porinio čiuožimo čempionas Aleksandras Smirnovas, be to, jie jau turi surinkę tiek taškų, kiek jų reikia startuoti 2017 m. Europos ir pasaulio čempionatuose. 

Pasak G. Butkutės, šiemet jų tikslas Europos čempionate – dešimtukas. Pasaulio čempionate jie nusiteikę kovoti dėl olimpinio kelialapio. Juos pasaulio čempionate pelnys 1–16 vietas užėmusios poros. Atsarginė galimybė – rugsėjo pabaigoje vyksiantis turnyras, kur porinio čiuožimo atstovai išsidalys paskutinius keturis kelialapius.

Iškovoti olimpinį kelialapį – pusė darbo. Kita pusė – įgyti N. Jermolajevui Lietuvos pilietybę. Nors tai ir nebus lengva, G. Butkutė viliasi, kad pavyks, ir jau moko savo partnerį lietuvių kalbos: „Nikita stengiasi mokytis kalbos – galvojame apie ateitį. Kai kurias frazes supranta, čiuožimo elementus moka ištarti – tai, kas susiję su ledu. Kai būna Lietuvoje, dažniausiai jau supranta esmę to, apie ką kalbame.“ 

Būti Lietuvoje čiuožėjams tenka nedažnai. Gruodžio 7 d. jie mėnesiui atvyko į Lietuvą treniruotis, dalyvauti Lietuvos čempionate ir „Liepsnojančio ledo“ pasirodymuose. Tai bus antroji jų viešnagė per metus po to, kai vasarą Kaune jie treniravosi tris savaites. „Savaitę dirbome su Margarita Drobiazko ir Povilu Vanagu, kai šie atvažiavo mums statyti ilgąją programą, vėliau atvyko ir mūsų treneris A. Smirnovas. Tai buvo prieš atostogas, nes Rusijoje ledo jau nebebuvo, o Lietuvoje mums suteikė puikias sąlygas sportuoti“, – pasakoja G. Butkutė. 

Nauja ilgoji programa, kurią jiems sukūrė M. Drobiazko ir P. Vanagas, pasak čiuožėjos, gerokai sudėtingesnė už ankstesniąją. „Senojoje nebuvo sunkių perėjimų, tarpelementinių pakėlimų. Šiemet jų itin daug, mes labai ilgai mokėmės. Net pati čiuožimo programa, be elementų, yra kur kas sunkesnė nei praėjusiais metais. Tai dar viena priežastis, kodėl mums kol kas sunkiau sekasi“, – pasakoja mergina, pabrėždama, kad norint atlikti programą be priekaištų dar reikia darbo ir laiko. Juolab kad ankstesnę ilgąją programą jie varžybose demonstravo tris sezonus.