Finansavimo sistemoje – ženklūs pokyčiai

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) įsteigtas Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) pilnai perima aukščiausius sportinius rezultatus Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse pasiekusių Lietuvos sportininkų pasirengimą olimpinėms žaidynėms.

Nuo kitų metų pradžios įsigalios naujoji LOSC nuostatų redakcija, pagal kurią ši organizacija taps pilnai atsakinga už tinkamą individualių olimpinių sporto šakų sportininkų pasirengimą olimpinėms žaidynėms. 
 

Edis Urbanavičius, KKSD generalinis direktorius, sako, jog tokie pasikeitimai buvo būtini, kad būtų pilnai aišku, kas yra atsakingas už sportininkų pasirengimą. 

„Iki šiol sportininkų pasirengimo olimpinėms žaidynėms procese dalyvavo įvairios organizacijos - LOSC, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, federacijos, savivaldybės. Visos jos buvo atsakingos už tam tikras pasirengimo proceso dalis, visos jos sklandžiam proceso įgyvendinimui skyrė tam tikrus finansinius išteklius. Galbūt tai ir nebuvo labai ydinga sistema, tačiau didžiausias jos trūkumas buvo tas, kad galiausiai būdavo neaišku, kas turi prisiimti atsakomybę už olimpiečių pasirengimą ir jų rezultatus. Naujoji sistema įneš aiškumo - aukščiausius sportinius rezultatus Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse pasiekusių sportininkų – pasirengimą žaidynėms pilnai finansuos LOSC valstybės biudžeto lėšomis, o sportininkams ir jų komandų nariams teliks tinkamai susiplanuoti pasirengimą ir galvoti apie rezultatus bei pasirodymus varžybose“, - mano E. Urbanavičius. 

Anot jo, LOSC finansuos visų Lietuvos olimpinės rinktinės narių - maždaug 60 žmonių - pasirengimą, o jų pasiruošimas, neskaitant trenerių, medikų paslaugų, valstybės stipendijų, ar naudojimosi LOSC turima infrastruktūra, valstybei kasmet kainuos apie 1 mln. 200 tūkst. eurų. 

„Analizavome daugelio kitų valstybių praktiką, taip pat mūsų sportininkų patirtis. Tokios sumos turėtų pilnai pakakti vieniems pasirengimo metams. Žinoma, vienos sporto šakos gali būti, sakykime, kiek brangesnės nei kitos, tačiau dramatiškai poreikiai skirtis neturėtų“, - sako KKSD vadovas.

Svarbi naujovė, kurią pabrėžia KKSD atstovai, yra ir ta, kad sportininkų treneriai, LOSC dirbę darbo sutarčių pagrindu, nuo šiol, jiems pageidaujant, su LOSC galės sudaryti kontraktus dėl darbo su konkrečiais sportininkais. Tokia sistema, taikoma ir daugelyje kitų pasaulio šalių, dažnai yra lankstesnė ir patogesnė tiek patiems treneriams, tiek sporto šakų federacijoms, tiek už sportininkų pasirengimą atsakingai institucijai. 

„Trenerius centrui siūlys konkrečios federacijos, atsižvelgdamos į sportininko nuomonę, o vėliau jau trenerio ir LOSC reikalas bus sutarti dėl konkrečių bendradarbiavimo formų ir sąlygų“, - teigia E. Urbanavičius. 

Perspektyviausi, vadinamieji pamainos sportininkai, tiesiogiai LOSC finansuojami nebus, tačiau galės naudotis centro infrastruktūra, inventoriumi. 

„Į perspektyviausių grupę šiuo metu patenka maždaug 90 sportininkų. Federacijos turėtų rūpintis jų pasirengimo finansavimu ir ieškoti tam šaltinių. Galimybių aš tikrai matau. Pavyzdžiui, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas iki šiol kasmet LOSC skirdavo maždaug milijoną eurų. Nuo kitų metų šios sumos LOSC biudžete nebelieka, tad kodėl gi šiais pinigais nefinansuoti perspektyviausių jaunųjų sportininkų pasirengimo, šias lėšas tiesiogiai skiriant federacijoms. Tačiau čia jau olimpinio komiteto ir federacijų susitarimo dalykas“, - sako E. Urbanavičius. 
 

Šiuo metu pagal LOSC pateiktą informaciją LOSC rengiami 13-os individualių sporto šakų atstovai.