Žiūrovams – pramoga, žaidėjams – darbas

 Lietuvos krepšinio pasaulyje Vidas Mačiulis legenda tapo ne dėl įspūdingų dėjimų ar pergalingų metimų, tačiau dėl žurnalistinio darbo. Su Lietuvos krepšinio lyga jis buvo nuo pat pirmųjų jos gyvavimo akimirkų, todėl nė kiek nestebina, kad sporto žurnalistas dalyvavo ir absoliučiai visose „Žvaigždžių dienose“.

 

V. Mačiulis nepraleido ir pernai pirmą kartą surengtos „KIDY Tour – Karaliaus Mindaugo taurės“, kuri pakeitė „Žvaigždžių dieną“. Be to, pats V. Mačiulis žengė ir į aikštės vidurį, kur atsiėmė apdovanojimą už nuopelnus.

 

Todėl net nekyla klausimų, kas buvo pirmasis, šiemet atvykęs į taurės varžybų spaudos konferenciją, per kurią buvo pristatytas šių metų renginys. Taip, tai – Vidas Mačiulis.

 

Legendinis žurnalistas su LKL.lt pasidalino savo mintimis apie būsimą taurės turnyrą ir prisiminė, kokios anksčiau buvo „Žvaigždžių dienos“.

 

Esu laimingas, kad kelis dešimtmečius būdamas šalia krepšinio, dalyvavau visose LKL ,,Žvaigždžių dienose“. Pirmoji, NBA pavyzdžiu, įvyko 1994-ųjų gruodžio 17-ąją Panevėžyje. Įspūdis buvo puikus, nes renginį vedė maestro Vytautas Kernagis, dainavo Stasys Povilaitis, Virgis Stakėnas, dalyvavo keli estradiniai ansambliai, ,,Trimito“ orkestras. Teatralizuota šventė nenustelbė krepšinio. Įdomios buvo ,,Rytų“ (treneris Jonas Kazlauskas) ir ,,Vakarų“ (treneris Vladas Garastas) rinktinių rungtynės, kurias laimėjo jaunojo stratego  vadovaujami žaidėjai, sudaryti iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio komandų. Tada pirmąkart teisėjavo trise: Romualdas Brazauskas, Virginijus Dovidavičius, Kęstutis Pilipauskas. Kiekviena ,,Žvaigždžių dienos“ šventė buvo savita, bet man labiausiai patikdavo, kai pasirodydavo ir svečiai – pramoginiai Europos krepšinio virtuozai.

Labai gerai, kad Karaliaus Mindaugo taurė varžybos jau pirmose ketvirtfinalio rungtynėse gali sulaukti netikėtumo, kai silpnesni nugalės stipresnius. Puiku, kad finalai ir pusfinaliai vyks didžiausioje Lietuvos arenoje. Pirmosios LKL ,,Žvaigždžių dienos“ vykdavo vis kituose šalies regionuose, kad kuo daugiau žiūrovų pamatytų šventę, todėl per rungtynes būdavo ir cirko elementų. Būdavo nesvarbu, kas laimės, todėl ir kvailiodavo aikštelėje žaidėjai. Dabar – atkaklios, įdomios, permainingos klubinių komandų rungtynės ne tik dėl garbės, bet ir dėl solidžios piniginės premijos. Jeigu vyrai labiau domisi krepšiniu, tai su jais atėjusios moterys, labiau laukia pramoginės dalies. Praėjusių metų Karaliaus Mindaugo taurės finalas Vilniaus ,,Siemens“ arenoje visiems paliko puikų įspūdį.

 

 Apskritai, tai labai teisingas sprendimas. Žinoma, būtų dar įdomiau, jeigu ne burtai lemtų, kur žaisti ketvirtfinalio rungtynes. Aš siūlyčiau, kad namuose žaistų žemesnę vietą LKL reguliariajame sezone užimanti komanda. Tai padėtų silpnesniems mobilizuotis, o aukščiau stovinti ekipa būtų priversta dar labiau stengtis, kad įrodytų, jog jie yra neatsitiktiniai lyderiai. Toks ketvirtfinalis įneštų daugiau intrigos ir netikėtumų. Norėčiau, kad komandos, kurioms burtai buvo nepalankūs, įrodytų, kad  ne namų sienos  lemia pergalę. Neabejoju, kad antroji Karaliaus Mindaugo taurės varžybų šventė bus  spalvingesnė už pirmąją.

Žinote, žiūrovams tai pramoga, šventė, o krepšininkams – nelengvas darbas. Ypač tiems, kurie žaidžia finaliniame etape. Pernai žaidėjų klausiau, ar patiko renginys? Atsakymai buvo panašūs. Kad nedaug jie ką matė, nes visos mintys buvo apie rungtynes. Krepšinis – pramoga, todėl vieni dirba, o kiti – ilsisi. Būtų labai gerai, jeigu visų, į finalinį etapą nepatekusių komandų žaidėjai, arenoje stebėtų renginį. Tegul ir žaidėjai tampą žiūrovais.

 

Man nėra tekę stebėti kitų valstybių renginių. Tačiau galiu patvirtinti, kad  per 24 LKL egzistavimo metus mūsų krepšinis labai ūgtelėjo ir kokybe, ir kiekybe. 1994-taisiais Panevėžio salė, kurioje buvo apie du tūkstančius vietų, buvo pilnutėlė. Neabejoju, kad ,,Žalgirio“ arenoje susirinks tiek lietuviško krepšinio gerbėjų, kiek jų buvo Kaune, kai žaidė Madrido ,,Real“, o rungtynes transliavo kelių kontinentų televizijos. Savame kieme yra sunku būti pranašu, tačiau neabejoju, kad krepšinis Lietuvoje buvo, yra ir liks populiariausia sporto šaka. Tam didžiausią impulsą duoda Lietuvos krepšinio lyga, kurioje užauga, užsigrūdina ir duris  ne tik į Europą  bet ir  už Atlanto atsidaro  patys talentingiausi, darbščiausi žaidėjai, o Lietuvos rinktinė  yra tarp geriausių Senajame žemyne. Tai viską pasako apie mūsų oranžinio kamuolio sportą.