Tylųjį čempioną vilioja JAV universitetai

Jauniausiam Lietuvos olimpiečiui Rio de Žaneiro žaidynėse Armandui Kelmeliui buvo gaila skirtis su 2016-aisiais.  „Bijau, kad naujieji metai nebūtų prastesni už praėjusius. Bet Gaidžio metus sutikau gera nuotaika, tai gal ir metai bus geri. Sausio viduryje su Lietuvos rinktinės irkluotojais buvau slidinėjimo treniruočių stovykloje Italijoje. Tai buvo mano pirmoji tokio pobūdžio stovykla, prieš tai teko slidinėti tik porą kartų“, – pasakoja A.Kelmelis.
 

Aštuoniolikmetis pasaulio ir Europos jaunių čempionas Naujuosius sutiko Vilniuje su širdies drauge Egle Bezzubovaite, irgi irkluotoja, pasaulio jaunių čempionato Roterdame dalyve, bei kitais bičiuliais.

Baigiantis 2016-iesiems gruodžio mėnesį talentingas irkluotojas sulaukė siūlymo studijuoti ir treniruotis JAV Vašingtono universitete. „Dar galutinai neapsisprendžiau, bet pasiūlymas gundantis, todėl visko gali būti. Kalbino ir kiti JAV universitetai, bet labiausiai susidomėjo Vašingtono, kur geros sąlygos irkluoti“, – sako atletas LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“. 

Gausi šeimyna

Irkluotojo mama Lina Kelmelienė – Kauno projektavimo bendrovės „Ekointera“ statybos inžinierė, o šeimos galva Saulius Kelmelis šiuo metu likęs be darbo. Jie augina keturis vaikus – Armandas yra vyriausias. 

Pasaulio ir Europos jaunių čempiono šeima sportiška: pradedant tėvais ir baigiant dvylikamete seserimi Armile. Geru dviratininku pasirengęs tapti Armando brolis šešiolikmetis Aristidas, kuris 2016-aisiais iškovojo Lietuvos jaunučių sporto žaidynių auksą ir pagal reitingą buvo pirmas tarp visų šalies bendraamžių, o keturiolikmetis Arnedas lanko irklavimo pratybas pas Armando trenerį Vydūną Banelį. 
 

Broliai norėjo, kad jų sesuo Armilė irgi lankytų arba dviračių sporto, arba irklavimo treniruotes, bet prieš porą mėnesių tėtis ją nuvedė į krepšinio salę. 

Armandas, Aristidas, Arnedas, Armilė – ne taip dažnai girdimi vardai. Ir visi prasideda „a“ raide. Kaip juos išrinko? „Kiekvienas mūsų vaikų vardas turi savo istoriją. Dar studijų metais išgirdau, kad kuo artimesnė raidė abėcėlės pradžiai, tuo laimingesnis žmogus. Tada ir pagalvojau: jeigu nors po lašelį mano vaikams tos abėcėlės raidės pridės laimės, tai jiems suteiksime vardus iš „a“ raidės. Armandui iš pradžių buvome parinkę kitą vardą – Arlandas, bet vyras kažkur rado Armandą. Šį vardą pirmą kartą išgirdau iš vyro lūpų ir paklusau jo norui. Netrukus prasidėjo serialai, iš kurių paaiškėjo, kad Armandas nėra jau toks retas vardas. Kitų vaikų vardų irgi norėjome iš „a“ raidės. Viena mūsų giminaitė buvo Aristida, mums labai patiko šis vardas, todėl juo pakrikštijome antrą savo sūnų. Kitus du vardus sudėliojome iš skiemenų“, – vardų atsiradimo istoriją pasakoja L.Kelmelienė. 

Vienas ryškiausių Lietuvos jaunųjų irkluotojų niekada neužmirš savo debiuto Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Teisę startuoti olimpiadoje jis pelnė paskutiniu momentu, kai susižeidus Rolandui Maščinskui vienvietininkas Mindaugas Griškonis sėdo į porinę dvivietę su Sauliumi Ritteriu. Lietuvos irklavimo federacija vienvietę olimpiadoje patikėjo irkluoti A.Kelmeliui. 
 

Tai nebuvo jo pirmoji pažintis su olimpine trasa. 2015-aisiais kaunietis Rio de Žaneire dalyvavo pasaulio jaunių (iki 19 metų) čempionate ir vienviečių varžybose užėmė penktą vietą. 

Per olimpines žaidynes Rodrigo de Freito lagūnoje Armandui į startą teko stoti net penkis kartus. Tokio rango varžybose jis nebuvo bandęs jėgų su suaugusiais, todėl jaudulio būta didelio. Visą laiką svajojęs iš arti pamatyti pasaulio irklavimo žvaigždes, šįkart kaunietis buvo šalia jų, galėjo pabendrauti, nes kartu gyveno olimpiniame kaimelyje. 

„Daug ko iš jų pasimokiau, įgijau neįkainojamos patirties. Ypač patiko olimpinis vienviečių vicečempionas kroatas Damiras Martinas, kuris žavėjo dideliu greičiu. Buvau jauniausias Lietuvos olimpietis, jaučiau didžiulę atsakomybę, – prisipažįsta Armandas, kuris olimpinėse žaidynėse liko devynioliktas ir įvykdė jam keltą užduotį užimti 15–21 vietą. – Ko gero, galėjau geriau pasirodyti pusfinalio varžybose“, – dabar mano irkluotojas. 

Iškart po žaidynių A.Kelmelis triumfavo pasaulio jaunių čempionate Olandijoje. Nors buvo pajėgių varžovų, lietuvis didesnio pasipriešinimo nesulaukė. „Jaunių čempionate jau po starto ryškiai pirmaudavau, o per olimpines žaidynes matydavau varžovų nugaras. Po pasirodymo Rio de Žaneire pasaulio jaunių čempionatas man buvo lyg gera treniruotė“, – neslepia sportininkas. 
 

Kokių pranašumų ir trūkumų jis turi? „Mano stiprioji pusė – ištvermė, o ne sprogstamoji jėga. Visą distanciją stengiuosi irkluoti daugmaž tolygiai. Bet dar nesu patenkintas savo startu ir finišu“, – neslepia Armandas. 

A.Kelmelis iš pradžių norėjo tapti plaukiku. Į plaukimo baseiną jį atvedė mama su tėčiu. Beje, jo tėtis pats apie dešimt metų lankė plaukimo treniruotes, o Armandas plaukiojo gal septynerius metus. Lemtingas buvo irklavimo trenerio V.Banelio atėjimas į „Varpo“ gimnaziją, kurioje mokėsi Armandas. Treneris prikalbino vaikiną ateiti į irklavimo bazę. Tačiau plaukimo palikti nenorėjo, todėl metus lankė ir plaukimo, ir irklavimo pratybas. 
 

„Iš karto nežinojau, kuri sporto šaka man labiau patinka. Kai supratau, ką man reiškia irklavimas, nutariau pasirinkti jį“, – apsisprendimo akimirką prisimena sportininkas. 

Pasirinkti irklavimą motyvavo pamažu gerėjantys rezultatai. Pirmoji svaresnė pergalė buvo pasiekta 2014-aisiais: jis tapo pasaulio jaunių vicečempionu, o irkluodamas porinę dvivietę su Dovydu Nemeravičiumi laimėjo Europos jaunių čempionato bronzos medalį. Tačiau jo porininkui išaugus iš jaunių amžiaus Armandas neteko lygiaverčio partnerio. Tad jam buvo pasiūlyta sėsti į vienvietę. Sportininkas neslepia, kad vienvietėje kartais būna sunku psichologiškai. 

Lietuvoje vienviečių karaliumi laikomas Europos čempionas ir pasaulio pirmenybių bronzos medalininkas M.Griškonis, su kuriuo Armandui tenka susitikti per treniruotes ir varžybas. Jaunajam sportininkui dar nė karto nepavyko aplenkti geriausio Lietuvos vienvietininko, nuo jo meistriškumu dar smarkiai atsilieka. Bet nosies nenukabina. „Mane imponuoja Mindaugo greitis, bet ateityje noriu būti geresnis už jį“, – drąsiai pareiškia aštuoniolikmetis irkluotojas. 

Armandą namie ir toliau treniruoja V.Banelis, o prieš Rio olimpines žaidynes per treniruočių stovyklas kaunietį tobulino vilnietis Robertas Tamulevičius. Pastaruoju metu per pratybas Trakuose jį prižiūri Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris Mykolas Masilionis.

Pokyčiai neaplenkė ne tik Armando treniruočių, bet ir mokslų. Baigęs Kauno „Varpo“ gimnaziją A.Kelmelis norėjo studijuoti Lietuvos sporto universitete, tačiau nebuvo priimtas. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Armandas sulaukė siūlymo studijuoti Vytauto Didžiojo universitete. Jam patiko biologija, todėl iš pradžių pasirinko neurotechnologiją – naują, pirmus metus Gamtos mokslų fakultete pradėtą dėstyti discipliną. Pasak sportininko, specialybė labai įdomi, bet mokslą buvo sunku derinti su sportu, todėl jis nutarė pereiti į verslo administravimą. Dabar gerokai lengviau, galima mokytis ir nuotoliniu būdu. 
 

Olimpiečio mama L.Kelmelienė sako, kad jos sūnus Armandas yra uždaras, ramus, mažai pasakoja apie savo džiaugsmus ir išgyvenimus. „Dažniausiai su juo stengiuosi kalbėti tada, kai būna geros nuotaikos. Jeigu jis be nuotaikos – neprakalbinsi. Sūnui irklavimas – pagrindinis dalykas, dėl jo gali visko atsisakyti“, – prasitaria irkluotojo mama.

Kai Armandas su dvejais metais jaunesniu broliu lankė tą pačią darželio grupę, L.Kelmelienė iš darželio auklėtojos išgirdo, kad jos vaikai – visiškai skirtingi: Aristidas judrus, cholerikas, o Armandas – visiška jo priešingybė. 

Tėvai vyresnėlį dabar mažai mato: treniruotės, varžybos, studijos, mergina, su kuria draugauja nuo pernykštės vasaros. Iš varžybų sūnus namo visada parveža lauktuvių: iš pasaulio jaunių čempionato Brazilijoje – įvairiausių vaisių, o iš Rio olimpinių žaidynių – saldumynų. 

Laisvalaikiu A.Kelmelis su malonumu mina dviračio pedalus, bet dažniausiai laisvas valandas mėgsta leisti namie, kur geriausiai pailsi. „Kai Armandas pradėjo lankyti irklavimą, buvo stambokas. Tuo metu aš laikiausi dietos, ne viską ėmiau į burną. Žiūriu – ir Armandas pradėjo domėtis mityba. 
 

Nuo 14–15 metų jis atskirai ėmė gamintis valgyti. Retas atvejis, kad jam tiktų mano pagamintas maistas. Kai šeima didelė, ir taip reikia gerokai pasukti galvą, ką padėti ant stalo. Armandas dabar kiekvieną dieną pats perkasi produktus ir iš jų gaminasi. Jo racione būtinai turi būti visko: liesos mėsos, vištos krūtinėlės, vaisių, grūdinių patiekalų“, – sako sportininko mama. 

Pasaulio ir Europos jaunių čempionas šypteli išgirdęs šiuos mamos žodžius. „Ne aš vienas valgyti gaminuosi. Visa mūsų rinktinė taip gyvena. Trakuose, kur dažnai vyksta treniruočių stovyklos, yra virtuvė, joje mes visi šeimininkaujame. Kartais tingiu prie keptuvės ar puodo sukinėtis, bet reikia – juk nevalgysi visokių „š...“. Dažniausiai gaminuosi vištos krūtinėlę su ryžiais. Tai vienas mėgstamiausių mano patiekalų“, – prisipažįsta sportininkas.