Žaidynės leidžia išsaugoti tapatybę

Australijos Džilongo miesto lietuvių bendruomenė į 2017 metų Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, kurios birželio 30 – liepos 1 dienomis vyks Kaune, deleguos beveik 3 kartus didesnę delegaciją nei 2013-aisiais. Komandos narių skaičius nuo 15 žmonių išaugo iki 40.

Australijos Viktorijos valstijoje 75 km į pietvakarius nuo Melburno įsikūręs Džilongas turi beveik 200 tūkst. gyventojų, kurių dalį sudaro aktyvi lietuvių bendruomenė.

Planuoja dalyvauti 5 sporto šakų varžybose

„Lietuvių bendruomenė Džilonge yra gana maža, jei lyginsime su didžiųjų Australijos miestų, bet ypatingai aktyvi. Ji turi chorą, tautinių šokių grupę, vyresniųjų skautų grupę, stiprų sporto klubą „Vytis“. Mes taip pat turime lietuvišką radijo programą, – pasakojo „Vyčio“ delegacijos vadovas Jeronimas Belkus, pirmosiose Pasaulio lietuvių žaidynėse Toronte 1978 metais žaidęs tinklinį, o 1983-aisiais Čikagoje jau treniravęs Australijos lietuvių tinklinio komandą. – Mūsų bendruomenė yra labai draugiška, didžioji jos narių dalis yra tie, kurie emigravo į Australiją po antrojo pasaulinio karo, ir jų palikuonys. Prisijungia ir naujai atvykusieji lietuviai.“

K. Belkus sakė, kad žemyne taip pat veikia lietuviški sporto klubai Melburno „Varpas“, Sidnėjaus „Kovas“, Brisbeno „Baltija“ ir Adelaidės „Vytis“, tačiau prieš 4 metus į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, kurios vyko Klaipėdoje, atvyko tik Džilongo delegacija.

„Mūsų „Vytis“ gauna daug paramos iš lietuvių bendruomenės Džilonge ir yra stipriausias iš visų Australijos lietuvių sporto klubų. „Vytis“ turi 8 krepšinio komandas (vyrų, moterų ir berniukų grupėse), dalyvaujančias vietos rajono čempionatuose. Berniukai ir moterų komandos 2016 metais laimėjo savo turnyrų finalus, – pasakojo tautietis. – Žaidynėse Klaipėdoje dalyvavome vyrų krepšinio ir moterų teniso varžybose, o šiemet turėsime dvi vyrų krepšinio komandas, 15-16 metų amžiaus grupės berniukų krepšinio komandą, dvi tenisininkes, stalo tenisininkę, moterų šachmatų žaidėją ir galbūt plaukikę.“

Gija su gimtine

Anot pašnekovo, kuris pats puikiai kalba ir rašo lietuviškai, dauguma Džilongo lietuvių bendruomenės narių gimtąją ar savo tėvų, senelių kalbą yra primiršę.

„Mūsų grupėje dauguma lietuviškai kalba labai mažai, gal tik „labas“, „ačiū“ ir pan.“, – dėstė J. Belkus.

Tad Pasaulio lietuvių žaidynės Džilongo lietuviams yra ne tik galimybė pasivaržyti. Svarbiausia – aplankyti Lietuvą, pabendrauti su po pasaulį išsibarsčiusiais tautiečiais, prisiminti ar pramokti kalbą.



„Šios žaidynės mums padeda išsaugoti lietuvišką tapatybę, giją tarp Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenių, – tvirtino J. Belkus. – Šiais metais apie pusę mūsų delegacijos sudarys žmonės, kurie Lietuvoje lankysis pirmą kartą. Dalis dalyvavo 2009 metų žaidynėse ir sugrįš daugumą tų, kurie buvo Klaipėdoje prieš 4 metus. Mano noras yra, kad kiekvienas žaidynių dalyvis, kuris jau anksčiau jose dalyvavo, atgaivintų senas draugystes, o dalyvaujantieji pirmą kartą užmegztų naujas ilgalaikes pažintis, jungiančias pasaulio lietuvius. Tikiuosi, kad Džilongo lietuviai, kurie lankysis Lietuvoje pirmą kartą, čia grįš ateityje.“

Viso pasaulio lietuvius suburiančiose žaidynėse svarbiausias tikslas, be abejo, yra dalyvauti. Tačiau sportui neabejingi žmonės nebūtų savimi, jei negalvotų ir apie rezultatus.

„Ar norime laimėti medalius? Žinoma, kiekvienas sporto žmogus norėtų laimėti medalį, – neabejojo J. Belkus. – 2009 metais aukso medalį laimėjome golfo varžybose ir bronzos – stalo teniso, o 2013 m. bronzos – teniso. „Vyčio“ vyrų krepšinio komanda Klaipėdoje laimėjo pirmojo etapo varžybas, bet buvo nugalėta stiprios Didžiosios Britanijos komandos ketvirtfinalyje. Krepšinyje laimėti medalius yra ypatingai sunku.“

Registracija – iki kovo 1 d.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra nacionalinės svarbos įvykis, jas globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Be to, žaidynės yra įtrauktos ir į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimo renginių kalendorių.

Šių metų žaidynės yra jubiliejinės – dešimtosios. Pirmosios buvo surengtos 1978 metais Toronte, vėliau pasaulio lietuviai rinkosi Čikagoje (1983) ir Adelaidėje (1988), o nuo 1991-ųjų kas ketverius metus susitinka gimtinėje.

Šiemet žaidynių dalyviai išbandys jėgas 20 sporto šakų (badmintono, boulingo, futbolo, golfo, jėgos trikovės, kalnų slidinėjimo, keliautojų sporto, krepšinio, ledo ritulio, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, plaukimo, smiginio, sportinės žūklės, stalo teniso, šachmatų, šaudymo, šaudymo iš lanko, teniso ir tinklinio) varžybose.

Viso pasaulio lietuviai į žaidynes gali registruotis iki kovo 1 dienos, užsienio šalių sportininkams ir komandų vadovams žaidynių metu organizatoriai padengs nakvynės ir maitinimo išlaidas (apmokamos vieną dieną iki sporto šakos varžybų pradžios, varžybų dienomis ir vieną dieną po varžybų).

Daugiau informacijos apie šių metų žaidynes ir dalyvių registraciją galima rasti tinklalapyje lietuviuzaidynes.lt.