sportas.info | 2017 m. kovo 8 d. 11:28 |
![]() ![]() |
Automobilių sporte lytis – ne pranašumas
Automobilių sporte atsiranda vis daugiau moterų. Be to, jos ne tik lenktyniauja, bet vadovauja komandoms, bet ir tampa mechanikėmis ir inžinierėmis.
![]() |
Ilgą laiką vyravęs stereotipas, kad automobilių sportas – vyriškas užsiėmimas, nyksta. Tai liudija augantis moterų autosporte skaičius, didėjančios galimybės save realizuoti ne tik lenktynininkės, bet ir mechanikės, inžinierės, komandos vadovės ar teisėjos pareigose. Apie autosporto iššūkius ir galimybes moterims kalbamės su Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) generaline sekretore Renata Burbuliene.
Simboliška, kad apie moteris autosporte kalbamės tarptautinę moterų dieną. Kokią prasmę jūs matote joje? Ar moterų išsilaisvinimas pasiekė ir šią sporto šaką?
Visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje, kalbėjimas apie moteris autosporte dažnai sukelia diskusijas, o kartais net visuomenės pyktį. Vis dėlto, keičiantis moterų ir vyrų vaidmenims šiuolaikiniame pasaulyje, mes vis dažniau toleruojame žmonių pasirinkimus ir mažiau diskriminuojame dėl lyties. Manau, kad Y karta jau pralaužė daug ledų ir tikiuosi, kad Z kartai lyčių lygybės klausimų svarstyti paprasčiausiai nebereikės.
Žinoma, pasaulyje moterų padėties klausimu yra ir stipriai įsišaknijusių religinių ir kultūrinių barjerų, pavyzdžiui, visose musulmoniškose šalyse. Požiūrį pakeisti yra daug lengviau nei kultūrinius barjerus. Tačiau įkvepianti iranietės autosportininkės Laleh Seddigh istorija įrodo, kad net tokiose šalyse viskas įmanoma, jei tik to sieki. Sulaukusi 13 metų mergina, padedama savo tėvo, gavo Irano valdžios malonę – teisę lenktyniauti. Dalyvavimas lenktynėse moterims buvo draudžiamas, tai grėsė areštu ar net mirties bausme, todėl Laleh kelias link pripažinimo nebuvo lengvas. Kai savo šalyje ji tapo žiedinių lenktynių čempione, šalies televizija nutraukė transliaciją ties epizodu, kai ji lipa ant nugalėtojos pakylos. Dabar Laleh Seddigh Irane dirba autosportininkių trenere, su įkvepiančia istorija keliauja po pasaulį ir skatina moteris dalyvauti automobilių sporte.
O kokie mitai, kalbant apie automobilių sportą, vis dar egzistuoja?
Tikriausiai daug žmonių, paklaustų, su kuo jiems asocijuojasi automobilių sportas, pirmiausiai įvardintų degalų ir tepalų kvapą, purvą, įniršusius vyrus, nesaugumą, brangumą ir pan. Nuomonę susidarome remdamiesi savo žiniomis, o apie automobilių sportą visuomenė žino ne tiek ir daug. Daugelį barjerų dar vaikystėje sukuria tėvai, skirstydami sportą į vyrišką ir moterišką, todėl mitas „automobilių sportas – vyrams“ vis dar gajus. Juk dauguma tampame ratuotais eismo dalyviais ir nebeskirstome, kas gali sėsti prie vairo, o kas ne. Sporte skirtumas tik tas, kad trasoje dar reikia aplenkti varžovą.
Tokie mitai gali atbaidyti pradedančiuosius sportuoti: sukelti nepasitikėjimo savimi, nesaugumo ir palaikymo trūkumo jausmą, todėl apie juos reikia kalbėti garsiai. Automobilių sporte tikrai platus pasirinkimas tiek kainos, tiek saugumo atžvilgiu. Yra sporto šakų, kur galima varžytis su įprastais standartiniais automobiliais ir be rizikos patirti sužalojimus.
Teigiate, kad lyginant automobilių sportą su kitomis šakomis, galima netgi atrasti daug jo pranašumų. Kokie jie?
Pirmiausia, automobilių sportas yra dėkinga sporto šaka. Čia paauglys gali varžytis su brandaus amžiaus sportininku, moteris su vyru, sveikasis su neįgaliuoju. Tai tikrai viena iš nedaugelio sporto šakų, kur vyrų jėga ar amžius, kaip pranašumas, neturi prasmės. Tai sporto šaka, kur visi gali dalyvauti tose pačiose varžybose.
Svarbu ir tai, kad automobilių sporte įgytas žinias galime pritaikyti ir kasdienėse vairavimo situacijose: manevravimas, vairavimas slidžiu keliu, automobilio parkavimas, stabdymo kelias, teisinga padėtis prie vairo ir daugelis kitų įgūdžių suteikia ne tik malonumą, bet ir didesnį saugumo jausmą vairuojant.
O didžiausias pranašumas tas, kad ši sporto šaka nekenkia moteriškumui, nes ji nemodeliuoja figūros, tad nereikalingos raumenų masės moterys neužsiaugins (juokiasi). Tai – ištvermės ir proto sportas.
Kokios politikos moterų autosporte klausimu laikosi Tarptautinė automobilių federacija (FIA)?
2009 m. FIA įsteigė „Moterys autosporte“ komisiją. Šios komisijos misija – atverti moterims galimybes automobilių sporte ne tik kaip vairuotojoms, bet ir kaip mechanikėms, komandų vadovėms, inžinierėms, trenerėms, teisėjoms, administracijos darbuotojoms. FIA vykdo ir remia įvairias specializuotas programas, skatinančias moterų dalyvavimą autosporte.
Kas ketverius metus organizuojama tarptautinė konferencija „Moterys autosporte“. 2016 metais ji vyko Lisabonoje, Portugalijoje, ten atstovauti LASF vykau ir aš. Susirinko 80 delegačių iš 43 valstybių – tai buvo labai intensyvi sesija, nes vos per 2 dienas su atstovėmis iš viso pasaulio turėjome sukurti strateginį planą ateinantiems 4 metams (2016 – 2020), kuriame būtų numatomi veiksmai moterims į autosportą pritraukti. Šis planas oficialiai pasirašytas FIA, todėl juo turi vadovautis visos FIA narės, tarp jų ir LASF. Tokios konferencijos yra ypatingai svarbios, nes jose tampame aktyviomis dalyvėmis, ne tik pasyviomis stebėtojomis, o dalindamosis skirtinga patirtimi galime pasiekti stulbinamų rezultatų ir matyti, kaip kiekvienos mūsų indėlis lemia automobilių sporto raidą.
Kai tik FIA skelbia konkursus moterų dalyvavimui įvairiuose autosporto projektuose, mes taip pat aktyviai skatiname prisijungti prie jų ir informuojame Lietuvos moteris lenktyniaujančias ar dirbančias autosporte, kad jos kandidatuotų.
Interviu pradžioje minėjote lenktynininkės iš Irano Laleh Seddigh istoriją. Kokius dar reikšmingus autosportininkių pasiekimus pasaulyje galėtumėte paminėti?
Vokietė Jutta Kleinschmidt – vienintelė moteris, laimėjusi Dakaro ralį automobilių klasėje (2001 m.), lenktynėse įveikusi daugiau nei 9000 km. Taip pat suomė Anita Makela – FIA Europos drago čempionė „Top Fuel“ kategorijoje, per 3,87 sekundės pasiekusi 504 km/val. greitį ir tapusi Europos rekordininke. Britė Nathalie McGloin – pirmoji moteris, gavusi žiedinių lenktynių licenciją būdama neįgali. Stuburo pažeidimas įkalino ją neįgaliojo vėžimėlyje ir specialiai jai sukonstruotą bolidą Nathalie valdo tik rankiniu būdu. Jau mano minėta iranietės lenktynininkės istorija taip pat įkvepia. Žinoma, yra ir daugiau motyvuojančių moterų pavyzdžių, patvirtinančių, kad visos kliūtys – tik galvoje.

O kokia situacija Lietuvoje? Kaip vertinate moterų įsitraukimą į automobilių sportą mūsų šalyje?
Statistiškai mes atrodome taip: 2016 m. turėjome 14 licencijuotų sportininkių iš 651 (šiek tiek daugiau nei 2%), 79 teisėjas iš 347 išduotų metinių licencijų (beveik 23%). Tačiau ši statistika neparodo tikrojo moterų dalyvavimo autosporte masto, nes daugelis moterų, pavyzdžiui, slalome, drifte, drage ar žemesnėje ralio lygoje važiuoja su vienkartinėmis licencijomis, apie kurias statistikos neturime. Vis dėlto aktyvesni automobilių sporto žiūrovai dažniausiai sezono metu girdi šias pavardes: Indrė Senkutė, Ernesta Globytė, Agnė Vičkačkaitė-Lauciuvienė, Aistė Antanaitytė Matukaitė, Greta Germanavičiūtė. Palyginimui, pagal FIA atliktą jos narių apklausą, Europoje yra 161 694 autosportininkai, iš jų – 7881 moterys (beveik 5%). Pasaulyje autosporto organizacijose (FIA narėse) dirba 4763 asmenys, iš jų 1024, t. y. daugiau nei 21%, yra moterys. FIA organizacijoje – 178 darbuotojai, iš kurių 72, (daugiau nei 40%) yra moterys. FIA sporto komisijose dirba 465 asmenys, iš jų moterų – 41 (beveik 9%).
Daug dėmesio susilaukia tik moterims skirti autosporto renginiai. Svarbu paminėti, kad atskiri renginiai organizuojami ne todėl, kad moterys būtų nelygiavertės varžovės vyrams, o dėl to, kad moterims labai svarbus bendrystės ir palaikymo jausmas. Todėl ir Lietuvoje vykstantis „Moterų ralis“ kasmet sulaukia net kelių šimtų moteriškų ekipažų.
Pačiame LASF dar trūksta moterų įsitraukimo organizacijos veikloje. Komitetuose visuomeniniais pagrindais dirba vos kelios moterys. Kad moteris negali išmanyti techninės sporto šakos, tėra mitas. Moterys gali viską, o kompetencija nesusijusi su lytimi – ją lemia asmenybė, reiklumas sau, atsidavimas darbui. Moterų dalyvavimas organizacijos valdyme atneštų daugiau lankstumo, tolerancijos, empatijos, gebėjimo pamatyti visumą, kūrybiškumo, organizuotumo, diplomatijos.
O kokia padėtis LASF administracijoje? Galbūt čia darbuotojų moterų procentas didesnis?
LASF administracijoje dirba 6 darbuotojai, du iš jų vyrai. Siekiame išsivaduoti iš buvusios biurokratinės stagnacijos ir tapti šiuolaikine organizacija, taikančia šiuolaikinius vadybos metodus, bet mus labai varžo finansinė padėtis ir žmogiškųjų išteklių trūkumas. Vis dėlto stengiamės kiekvienas kelti kvalifikaciją ir ją panaudoti atlikdami pareigas.
Nuo 2016 m. dalyvauju Europos Sąjungos finansuojamame „Success“ projekte „Sporto administravimas ir lyderystė“, kurį organizuoja 5 Europos valstybių nacionaliniai olimpiniai komitetai (tarp jų ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas). Jame dvipakopės atrankos konkurso keliu buvo išrinktos 40 moterų iš 5 Europos šalių (po 8 iš kiekvienos šalies), kurios savaitę Romoje mokėmės sporto vadybos iš įvairių užsienio lektorių. Tarptautiniai specialistai dėstė strateginį planavimą, finansus, marketingą, rėmimą, renginių organizavimą, žmogiškuosius išteklius, teisę. Visą savaitę turėjome intensyviai dirbti grupėse ir teoriją pritaikyti praktiškai. Tokie projektai neįkainojamai naudingi, nes visų dalyvių patirtis labai unikali, galima palyginti ir pasitikrinti, kaip moterys visoje Europoje administruoja sporto šakas, įsitvirtina tokiose didelėse organizacijose kaip FIBA (Tarptautinė krepšinio federacija) ir kitose. Gegužės mėnesį Paryžiuje bus baigiamoji šio projekto savaitė, kurios metu prieš tarptautinę komisiją apsiginsime savo „lyderystės laipsnį“ (šypsosi). Šie mokymai jau dabar duoda grąžos – padeda operatyviai identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias organizacijos puses, išsigryninti tikslus ir veiksmų planą jiems pasiekti.
Kas Jums asmeniškai yra lyderystė? Kokia lyderė yra moteris?
Tai – gebėjimas pakeisti pasaulį, bet iš pradžių užteks pakeisti ir organizaciją (šypsosi). Dideli pokyčiai prasideda nuo pirmo žingsnio. Mano manymu, lyderiui turėtų būti svarbu ne pripažinimas ir „antpečiai“, o žmonių motyvavimas ir įkvėpimas siekiant užsibrėžtų tikslų.
Lyderis turėtų pamiršti ir vertinimą pagal lytį. Aš žiūriu paprastai: jei gerą produktą/ paslaugą galiu gauti iš konkretaus žmogaus, man visiškai nesvarbu ar jis vyras ar moteris, tiesiog ieškau savo srities profesionalo. „Kova“ turi vykti ne tarp lyčių, o tarp specialistų. Man niekada nebuvo svarbūs titulai, jie natūraliai ateina augant profesionalumui. Daug svarbiau, ką darbai kalba apie žmogų, o ne žmogus apie juos. Nežinau, ar organizacijų psichologijoje egzistuoja toks lyderystės tipas, bet aš jį pavadinau „tyliąja lyderyste“: tai lyderystė, kai neakivaizdžiai prisiimi atsakomybę komandą vesti link tikslo, o komanda galvoja, kad tą tikslą pasiekė savarankiškai- be aiškaus lyderio. Tokia užimta pozicija pasiteisino ne kartą, juk konkuravimas veda tik link išeikvotos energijos, o koncentracija į puikybę – pražūtinga.
Ką patartumėte moterims, besidominčiomis galimybe prisidėti prie automobilių sporto?
Visų pirma, sugriaukite visus mitus ir stereotipus apie šią sporto šaką. Geriausiai juos griauna profesionalus požiūris ir domėjimasis ja. Tapkite profesionale – žinios ir patirtis suteikia pasitikėjimo savimi. Kai būsite savo srities profesionalė, visi aplink pamirš lytiškumą, jus gerbs už žinias, pasiektus rezultatus ir nuveiktus darbus.
LASF – visoms iniciatyvoms atvira organizacija. Norime, kad įvairiose varžybose dalyvautų kuo daugiau moterų, jos įsitrauktų į organizacijos komitetų veiklą, atsirastų nauji renginiai ir pan. Mums nereikia kurti darbo vietų specialiai moterims – jau dabar automobilių sporte jos turi visas galimybes realizuoti save kaip sportininkes, inžinieres, mechanikes ar komandų vadoves. Jei tik moterys turi kokių klausimų, visada laukiamos LASF: patarsime ir suteiksime visą turimą informaciją, kad pirmieji žingsniai autosporte būtų sklandūs.
Simboliška, kad apie moteris autosporte kalbamės tarptautinę moterų dieną. Kokią prasmę jūs matote joje? Ar moterų išsilaisvinimas pasiekė ir šią sporto šaką?
Visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje, kalbėjimas apie moteris autosporte dažnai sukelia diskusijas, o kartais net visuomenės pyktį. Vis dėlto, keičiantis moterų ir vyrų vaidmenims šiuolaikiniame pasaulyje, mes vis dažniau toleruojame žmonių pasirinkimus ir mažiau diskriminuojame dėl lyties. Manau, kad Y karta jau pralaužė daug ledų ir tikiuosi, kad Z kartai lyčių lygybės klausimų svarstyti paprasčiausiai nebereikės.
Žinoma, pasaulyje moterų padėties klausimu yra ir stipriai įsišaknijusių religinių ir kultūrinių barjerų, pavyzdžiui, visose musulmoniškose šalyse. Požiūrį pakeisti yra daug lengviau nei kultūrinius barjerus. Tačiau įkvepianti iranietės autosportininkės Laleh Seddigh istorija įrodo, kad net tokiose šalyse viskas įmanoma, jei tik to sieki. Sulaukusi 13 metų mergina, padedama savo tėvo, gavo Irano valdžios malonę – teisę lenktyniauti. Dalyvavimas lenktynėse moterims buvo draudžiamas, tai grėsė areštu ar net mirties bausme, todėl Laleh kelias link pripažinimo nebuvo lengvas. Kai savo šalyje ji tapo žiedinių lenktynių čempione, šalies televizija nutraukė transliaciją ties epizodu, kai ji lipa ant nugalėtojos pakylos. Dabar Laleh Seddigh Irane dirba autosportininkių trenere, su įkvepiančia istorija keliauja po pasaulį ir skatina moteris dalyvauti automobilių sporte.
O kokie mitai, kalbant apie automobilių sportą, vis dar egzistuoja?
Tikriausiai daug žmonių, paklaustų, su kuo jiems asocijuojasi automobilių sportas, pirmiausiai įvardintų degalų ir tepalų kvapą, purvą, įniršusius vyrus, nesaugumą, brangumą ir pan. Nuomonę susidarome remdamiesi savo žiniomis, o apie automobilių sportą visuomenė žino ne tiek ir daug. Daugelį barjerų dar vaikystėje sukuria tėvai, skirstydami sportą į vyrišką ir moterišką, todėl mitas „automobilių sportas – vyrams“ vis dar gajus. Juk dauguma tampame ratuotais eismo dalyviais ir nebeskirstome, kas gali sėsti prie vairo, o kas ne. Sporte skirtumas tik tas, kad trasoje dar reikia aplenkti varžovą.
Tokie mitai gali atbaidyti pradedančiuosius sportuoti: sukelti nepasitikėjimo savimi, nesaugumo ir palaikymo trūkumo jausmą, todėl apie juos reikia kalbėti garsiai. Automobilių sporte tikrai platus pasirinkimas tiek kainos, tiek saugumo atžvilgiu. Yra sporto šakų, kur galima varžytis su įprastais standartiniais automobiliais ir be rizikos patirti sužalojimus.
Teigiate, kad lyginant automobilių sportą su kitomis šakomis, galima netgi atrasti daug jo pranašumų. Kokie jie?
Pirmiausia, automobilių sportas yra dėkinga sporto šaka. Čia paauglys gali varžytis su brandaus amžiaus sportininku, moteris su vyru, sveikasis su neįgaliuoju. Tai tikrai viena iš nedaugelio sporto šakų, kur vyrų jėga ar amžius, kaip pranašumas, neturi prasmės. Tai sporto šaka, kur visi gali dalyvauti tose pačiose varžybose.
Svarbu ir tai, kad automobilių sporte įgytas žinias galime pritaikyti ir kasdienėse vairavimo situacijose: manevravimas, vairavimas slidžiu keliu, automobilio parkavimas, stabdymo kelias, teisinga padėtis prie vairo ir daugelis kitų įgūdžių suteikia ne tik malonumą, bet ir didesnį saugumo jausmą vairuojant.
O didžiausias pranašumas tas, kad ši sporto šaka nekenkia moteriškumui, nes ji nemodeliuoja figūros, tad nereikalingos raumenų masės moterys neužsiaugins (juokiasi). Tai – ištvermės ir proto sportas.
Kokios politikos moterų autosporte klausimu laikosi Tarptautinė automobilių federacija (FIA)?
2009 m. FIA įsteigė „Moterys autosporte“ komisiją. Šios komisijos misija – atverti moterims galimybes automobilių sporte ne tik kaip vairuotojoms, bet ir kaip mechanikėms, komandų vadovėms, inžinierėms, trenerėms, teisėjoms, administracijos darbuotojoms. FIA vykdo ir remia įvairias specializuotas programas, skatinančias moterų dalyvavimą autosporte.
Kas ketverius metus organizuojama tarptautinė konferencija „Moterys autosporte“. 2016 metais ji vyko Lisabonoje, Portugalijoje, ten atstovauti LASF vykau ir aš. Susirinko 80 delegačių iš 43 valstybių – tai buvo labai intensyvi sesija, nes vos per 2 dienas su atstovėmis iš viso pasaulio turėjome sukurti strateginį planą ateinantiems 4 metams (2016 – 2020), kuriame būtų numatomi veiksmai moterims į autosportą pritraukti. Šis planas oficialiai pasirašytas FIA, todėl juo turi vadovautis visos FIA narės, tarp jų ir LASF. Tokios konferencijos yra ypatingai svarbios, nes jose tampame aktyviomis dalyvėmis, ne tik pasyviomis stebėtojomis, o dalindamosis skirtinga patirtimi galime pasiekti stulbinamų rezultatų ir matyti, kaip kiekvienos mūsų indėlis lemia automobilių sporto raidą.
Kai tik FIA skelbia konkursus moterų dalyvavimui įvairiuose autosporto projektuose, mes taip pat aktyviai skatiname prisijungti prie jų ir informuojame Lietuvos moteris lenktyniaujančias ar dirbančias autosporte, kad jos kandidatuotų.
Interviu pradžioje minėjote lenktynininkės iš Irano Laleh Seddigh istoriją. Kokius dar reikšmingus autosportininkių pasiekimus pasaulyje galėtumėte paminėti?
Vokietė Jutta Kleinschmidt – vienintelė moteris, laimėjusi Dakaro ralį automobilių klasėje (2001 m.), lenktynėse įveikusi daugiau nei 9000 km. Taip pat suomė Anita Makela – FIA Europos drago čempionė „Top Fuel“ kategorijoje, per 3,87 sekundės pasiekusi 504 km/val. greitį ir tapusi Europos rekordininke. Britė Nathalie McGloin – pirmoji moteris, gavusi žiedinių lenktynių licenciją būdama neįgali. Stuburo pažeidimas įkalino ją neįgaliojo vėžimėlyje ir specialiai jai sukonstruotą bolidą Nathalie valdo tik rankiniu būdu. Jau mano minėta iranietės lenktynininkės istorija taip pat įkvepia. Žinoma, yra ir daugiau motyvuojančių moterų pavyzdžių, patvirtinančių, kad visos kliūtys – tik galvoje.

O kokia situacija Lietuvoje? Kaip vertinate moterų įsitraukimą į automobilių sportą mūsų šalyje?
Statistiškai mes atrodome taip: 2016 m. turėjome 14 licencijuotų sportininkių iš 651 (šiek tiek daugiau nei 2%), 79 teisėjas iš 347 išduotų metinių licencijų (beveik 23%). Tačiau ši statistika neparodo tikrojo moterų dalyvavimo autosporte masto, nes daugelis moterų, pavyzdžiui, slalome, drifte, drage ar žemesnėje ralio lygoje važiuoja su vienkartinėmis licencijomis, apie kurias statistikos neturime. Vis dėlto aktyvesni automobilių sporto žiūrovai dažniausiai sezono metu girdi šias pavardes: Indrė Senkutė, Ernesta Globytė, Agnė Vičkačkaitė-Lauciuvienė, Aistė Antanaitytė Matukaitė, Greta Germanavičiūtė. Palyginimui, pagal FIA atliktą jos narių apklausą, Europoje yra 161 694 autosportininkai, iš jų – 7881 moterys (beveik 5%). Pasaulyje autosporto organizacijose (FIA narėse) dirba 4763 asmenys, iš jų 1024, t. y. daugiau nei 21%, yra moterys. FIA organizacijoje – 178 darbuotojai, iš kurių 72, (daugiau nei 40%) yra moterys. FIA sporto komisijose dirba 465 asmenys, iš jų moterų – 41 (beveik 9%).
Daug dėmesio susilaukia tik moterims skirti autosporto renginiai. Svarbu paminėti, kad atskiri renginiai organizuojami ne todėl, kad moterys būtų nelygiavertės varžovės vyrams, o dėl to, kad moterims labai svarbus bendrystės ir palaikymo jausmas. Todėl ir Lietuvoje vykstantis „Moterų ralis“ kasmet sulaukia net kelių šimtų moteriškų ekipažų.
Pačiame LASF dar trūksta moterų įsitraukimo organizacijos veikloje. Komitetuose visuomeniniais pagrindais dirba vos kelios moterys. Kad moteris negali išmanyti techninės sporto šakos, tėra mitas. Moterys gali viską, o kompetencija nesusijusi su lytimi – ją lemia asmenybė, reiklumas sau, atsidavimas darbui. Moterų dalyvavimas organizacijos valdyme atneštų daugiau lankstumo, tolerancijos, empatijos, gebėjimo pamatyti visumą, kūrybiškumo, organizuotumo, diplomatijos.
O kokia padėtis LASF administracijoje? Galbūt čia darbuotojų moterų procentas didesnis?
LASF administracijoje dirba 6 darbuotojai, du iš jų vyrai. Siekiame išsivaduoti iš buvusios biurokratinės stagnacijos ir tapti šiuolaikine organizacija, taikančia šiuolaikinius vadybos metodus, bet mus labai varžo finansinė padėtis ir žmogiškųjų išteklių trūkumas. Vis dėlto stengiamės kiekvienas kelti kvalifikaciją ir ją panaudoti atlikdami pareigas.
Nuo 2016 m. dalyvauju Europos Sąjungos finansuojamame „Success“ projekte „Sporto administravimas ir lyderystė“, kurį organizuoja 5 Europos valstybių nacionaliniai olimpiniai komitetai (tarp jų ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas). Jame dvipakopės atrankos konkurso keliu buvo išrinktos 40 moterų iš 5 Europos šalių (po 8 iš kiekvienos šalies), kurios savaitę Romoje mokėmės sporto vadybos iš įvairių užsienio lektorių. Tarptautiniai specialistai dėstė strateginį planavimą, finansus, marketingą, rėmimą, renginių organizavimą, žmogiškuosius išteklius, teisę. Visą savaitę turėjome intensyviai dirbti grupėse ir teoriją pritaikyti praktiškai. Tokie projektai neįkainojamai naudingi, nes visų dalyvių patirtis labai unikali, galima palyginti ir pasitikrinti, kaip moterys visoje Europoje administruoja sporto šakas, įsitvirtina tokiose didelėse organizacijose kaip FIBA (Tarptautinė krepšinio federacija) ir kitose. Gegužės mėnesį Paryžiuje bus baigiamoji šio projekto savaitė, kurios metu prieš tarptautinę komisiją apsiginsime savo „lyderystės laipsnį“ (šypsosi). Šie mokymai jau dabar duoda grąžos – padeda operatyviai identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias organizacijos puses, išsigryninti tikslus ir veiksmų planą jiems pasiekti.
Kas Jums asmeniškai yra lyderystė? Kokia lyderė yra moteris?
Tai – gebėjimas pakeisti pasaulį, bet iš pradžių užteks pakeisti ir organizaciją (šypsosi). Dideli pokyčiai prasideda nuo pirmo žingsnio. Mano manymu, lyderiui turėtų būti svarbu ne pripažinimas ir „antpečiai“, o žmonių motyvavimas ir įkvėpimas siekiant užsibrėžtų tikslų.
Lyderis turėtų pamiršti ir vertinimą pagal lytį. Aš žiūriu paprastai: jei gerą produktą/ paslaugą galiu gauti iš konkretaus žmogaus, man visiškai nesvarbu ar jis vyras ar moteris, tiesiog ieškau savo srities profesionalo. „Kova“ turi vykti ne tarp lyčių, o tarp specialistų. Man niekada nebuvo svarbūs titulai, jie natūraliai ateina augant profesionalumui. Daug svarbiau, ką darbai kalba apie žmogų, o ne žmogus apie juos. Nežinau, ar organizacijų psichologijoje egzistuoja toks lyderystės tipas, bet aš jį pavadinau „tyliąja lyderyste“: tai lyderystė, kai neakivaizdžiai prisiimi atsakomybę komandą vesti link tikslo, o komanda galvoja, kad tą tikslą pasiekė savarankiškai- be aiškaus lyderio. Tokia užimta pozicija pasiteisino ne kartą, juk konkuravimas veda tik link išeikvotos energijos, o koncentracija į puikybę – pražūtinga.
Ką patartumėte moterims, besidominčiomis galimybe prisidėti prie automobilių sporto?
Visų pirma, sugriaukite visus mitus ir stereotipus apie šią sporto šaką. Geriausiai juos griauna profesionalus požiūris ir domėjimasis ja. Tapkite profesionale – žinios ir patirtis suteikia pasitikėjimo savimi. Kai būsite savo srities profesionalė, visi aplink pamirš lytiškumą, jus gerbs už žinias, pasiektus rezultatus ir nuveiktus darbus.
LASF – visoms iniciatyvoms atvira organizacija. Norime, kad įvairiose varžybose dalyvautų kuo daugiau moterų, jos įsitrauktų į organizacijos komitetų veiklą, atsirastų nauji renginiai ir pan. Mums nereikia kurti darbo vietų specialiai moterims – jau dabar automobilių sporte jos turi visas galimybes realizuoti save kaip sportininkes, inžinieres, mechanikes ar komandų vadoves. Jei tik moterys turi kokių klausimų, visada laukiamos LASF: patarsime ir suteiksime visą turimą informaciją, kad pirmieji žingsniai autosporte būtų sklandūs.
Daugiau naujienų iš kategorijos Auto, moto
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.