M.Mbodjį į priekį veda tauriausi jausmai

FK „Žalgirio“ gynėją Mamadou Mbodjį retai kada įmanoma pamatyti vaikščiojantį miesto gatvėmis. Senegalietis yra itin susikocentravęs į futbolą ir laisvą minutę praleidžia bendraudamas su šeima, kurios be galo ilgisi.

Žalgirietis, kaip ir daugelis kitų Afrikos vaikų, grūdinosi ir pirmąsias žaidimo pamokas išmoko rungtyniaudamas gatvėse, pro kurias neretai pralėkdavo automobiliai. Dar iki šiol keli randeliai primena futbolininkui kietą kovą ir skaudžius nusileidimus ant grubaus paviršiaus, o keletą pirmų savo oficialių rungtynių M.Mbodjis sužaidė su „kroksus“ primenančiais plastikiniais sportbačiais, jo gimtinėje kainuojančiais vos eurą.

24-erių metų gynėjas kurį laiką treniravosi Marselio „Olympique“ klube, žaidė gimtinėje, o vėliau persikėlė į Serbiją, apie kurią nieko nežinojo bei susidūrė jam nemaloniais klimato pokyčiais. Futbolininkas su šypsena prisimena pirmą kartą matytą sniegą ir kaustantį šaltį.

„Kai man buvo 18 metų, beveik mėnesį praleidau Marselyje, bet po to, iškvietus treneriui, grįžau į jaunimo rinktinę ir klubą Senegale. Dažnai žiūrėjau pagrindinės komandos treniuotes, buvo fantastiška. Mano mėgstamiausia komanda buvo būtent „Olympique“, tai buvo tarsi svajonės išsipildymas. Būtent ten žaidė mano vaikystės idealas Souleymane‘as Diawara.

Niekada nemaniau, jog keliausiu į Serbiją, nes visi žaidėjai iš to klubo, kuriam aš atstovavau Senegale, vyksta į Prancūziją. Negalėjau ilgiau likti Senegale, o agentas man netikėtai pranešė, kad netrukus keliausiu į Serbiją, nors buvau atostogose. Buvo labai sunku aklimatizuotis, taip pat pirmą kartą ten pamačiau sniegą, bet jo buvo ne tiek daug, kiek Lietuvoje. Kai žaidžiau „Napredak“, pamenu, jog visi ėjo po dušu, o man po treniruotės pasidarė taip šalta, kad apšilinėjau gal 30–40 minučių, kad nusiprausčiau. Niekada nevaikštau lauke per didelį šaltį, tačiau per praėjusius metus Vilniuje kiek užsigrūdinau“, – teigė antrą sezoną „Žalgirio“ garbę ginantis Afrikos žemyno atstovas.

Belgrado „Crvena Zvezda“ bei Kruševaco „Napredak“ komandoms atstovavęs M.Mbodjis turi labai nemenką gerbėjų bazę. Senegalietį socialiniame tinkle „Instagram“ seka beveik 16 tūkstančių žmonių ir didžioji dalis jų yra garsiojo Serbijos sostinės klubo sirgaliai. Vos tik jam pasirašius sutartį, futbolininkas savo „Facebook“ paskyroje sulaukė net 200 kvietimų draugauti. Įdomu tai, kad netikėti dalykai, kuriuos M.Mbodjis pamatė Serbijoje, tapo tradicija, pavyzdžiui, dabar senegalietis pradeda valgyti tik nuo sriubos.

Nepaisant visų naujų įpročių ir potyrių, vienas jausmas niekada nepasikeis. Toli nuo namų esantis religingas futbolininkas kas dieną bendrauja su šeima, kurios labai ilgisi, ir niekada nenukryps nuo religinių dogmų. Taip pat M.Mbodjis rekomendavo keletą vietų, kurių po jo gimtąją šalį keliaujantys negali praleisti pro akis.

„Lietuviai turėtų atkreipti dėmesį į rožinį Retbos ežerą ir Gorė salą, iš kurios vergai buvo siunčiami į JAV. Dabar ten yra muziejus – jį aplankė daug garsių žmonių, tarp kurių buvo ir Barackas Obama. Atostogų metu visą laiką būnu su šeima, kartais susitinku su draugais ir mergina. Į Lietuvą pas mane ji negali atvykti pirmiau nei mano tėvai, kadangi tokios yra religinės nuostatos. Taip pat visiškai negeriu alkoholio, nes perėmiau tėvų mokymą. Jie gali būti ramūs: kad ir kur aš bebūčiau, niekada to nedarysiu. Jei nebuvai gerai išauklėtas Afrikoje, Europoje tau bus labai sunku, kadangi čia gali daryti beveik viską, ką nori. Tau gali netgi nemokamai pasiūlyti alaus, tačiau tada ir turi išryškėti tėvų auklėjimo savybės.

Sunku būti be mamos. Kai pirmą kartą nuvykau į Europą, ji pradėjo verkti, nes mes visą laiką buvome kartu. Tai tarsi motyvacija ir jausmas, kurio aš negaliu apsakyti. Norėčiau, kad mano tėvai kažkada atvyktų čia manęs aplankyti. Tėtis kiek anksčiau dar dirbo treneriu, bet šiuo metu jis yra susikoncentravęs į mano ir brolio karjeras. Kiekvieną dieną bendrauju su savo mama, jei ji man kada nepaskambina, aš pradedu nerimauti“, – pasakojo jaunesnę seserį turintis M.Mbodjis, kurio tėtis praeityje buvo garsus futbolininkas, o brolis Assane‘as rungtyniauja vietiniame čempionte.

Žalgiriečio širdis taip pat užimta – jo draugė šiuo metu gimtinėje, o pats gynėjas, kai pakabins sportbačius ant vinies, žino kryptį, į kurią keliaus – namus.

„Po futbolininko karjeros tikrai apsistosiu Senegale, kartais patiktų atvykti į Europą, bet negalėčiau gyventi niekur kitur. Galbūt netgi pradėsiu savo verslą ar kažką panašaus. Labai gerbiu Lietuvos moteris, jos tikrai puikios, bet vesiu Senegale, nors kartais ir negalime nuspėti savo ateities,“ – sakė gynėjas, kurio išitikimybės gimtinei gali pavydėti daugelis.

Praėjusiame sezone šešis įvarčius įmušęs ir nė vieno mačo A lygoje nepraleidęs gynėjas yra dėkingas Lietuvos čempionams už suteiktą galimybę rungtyniauti: „Žmonės, neabejojantys mano žaidimo kokybe, turi žinoti, kad prie to „Žalgiris“ labai prisidėjo. Aš gavau gerą galimybę visiems parodyti, ko esu vertas. Tikrai ne visur gali jaustis taip patogiai. Man tai labai svarbu ir aš niekada to nepamiršiu.“