„Anglai laimėjo vaikščiodami aikštėje“

Nors po vakarykščio Lietuvos futbolo rinktinės pralaimėjimo anglams viešojoje erdvėje nemaža pozityvumo, buvęs Lietuvos rinktinės strategas Algimantas Liubinskas pagrindo džiaugtis nemato.

0:2. Tokiu rezultatu baigėsi vakar Lietuvos ir Anglijos futbolo rinktinių atrankos į 2018 m. pasaulio čempionatą mačas. Akistata vyko legendiniame „Wembley“ stadione.

Jeigu skaičiuotume matematiškai, tai dvigubai geresnis rezultatas nuo pastarojo susitikimo Didžiosios Britanijos sostinėje prieš dvejus metus, kai tuomet dar Igorio Pakratjevo vadovaujama Lietuvos rinktinė buvo gėdingai sutriuškinta – 0:4.
 
„Pasikeitė rezultatas. O žaidimas? Žaidimo nebuvo. Noras buvo, bet žaidimo nebuvo. Mes neatitinkame aukščiausio lygio kriterijų. Aš nenorių peikti vaikinų, bet mes neatitinkame to lygio“, -  didesnių pokyčių rinktinėje neįžvelgia ir pagrindo džiaugtis nemato buvęs Lietuvos rinktinės strategas A. Liubinskas.

Prisimindamas vakarykštes rungtynes jis išskyrė vienintelį žaidėją – vartininką Ernestą Šetkų. „Tai aukščiausios klasės vartininkas pagal vakar dienos žaidimą. Vakar nei Arvydas Novikovas nesužaidė, nei Fiodoras Černychas, nei kiti. Buvo ryškus anglų pranašumas. Jie vaikščiodami aikštėje vis tiek laimėjo rungtynes. Lietuviai lakstė po 14 km, o anglai pėstute vaikščiojo“, - kalbėjo A.Liubinskas.



Tai, kad anglai nevertino Lietuvos komandos, pasak patyrusio Lietuvos futbolo specialisto, buvo matyti dar prieš susitikimą: „Kontrolines rungtynes jie žaidė ne su tokia komanda, kur galėtų šlifuoti savo puolimą, o žaidė su vokiečiais – žaidė su penkiais gynėjais ir žaidė kontratakuojantį futbolą. Tai jau rodė jų požiūrį. Labai norėjau, kad tas anglų pasipūtimas ir užtikrintumas būtų nubaustas, bet, deja, nebuvo“.

Pasak A.Liubinsko, labai gerai yra pasakęs garsusis futbolo treneris Alexas Fergusonas, anot kurio, puolimas padeda laimėti rungtynes, o gynyba – titulus. „O mes nesudalyvavome nei atakose, nei gynyboje. Gynyboje mes ir toliau gauname ir gauname, darome vaikiškas klaidas. Antras įvartis krito, kai mūsų gynėjai bandė kurti dirbtinę nuošalę, bet vienas užsižiopsojo. Pirmą įvartį praleidome, kai nesuveikė pasaugojimas. Kol neapsiginsime, titulų nebus. Su tokiomis komandomis žaidžiant reikia apsiginti. Praeity buvo tokių rungtynių: ir su ispanais, ir su vokiečiais, ir su danais, ir su prancūzais garbingai žaisdavome. O kad komandoje atmosfera gera, kad visi draugiški, tai, kad spauda teigiamai atsiliepia – tai gerai“.

Ir nors kalbėjo apie rinktinės vyrų pasirodymą, tokio žaidimo šaknų patyręs specialistas ieško mažųjų futbolininkų rengimo sistemoje. Kol ji Lietuvoje nepasikeis, įsitikinęs A.Liubinskas, tol nepasikeis ir reprezentacinės komandos žaidimas. „Mūsų vaikai žiemą turi sąlygas tik 2-3 kartus per savaitę treniruotis salėje po valandėlę. Mes neturime kur žaisti ir mes neužauginsime kartos. Vilniuje džiaugiamės, kad turime brangų LFF stadioną, kur papulti vaikams kainuoja brangiai, turime Fabijoniškių aikštę, Senvagėje, dar vieną stadioną – ir viskas. Mes aikščių neturime – neturime, kur treniruotis, neturime sąlygų. Mokyklų sales žiemą vidurinių mokyklų direktoriai mielai dalija komercines valandas, tačiau savivaldybės nutarimai, kurie įpareigoja duoti valandas, labai sunkiai įgyvendinami. 

Kitas dalykas, kad visur užsieny su vaikais dirba mažiausiai du treneriai, o pas mus vienas treneris – su 14 vaikų. Ką tu paruoši vienas su 14-ka? Pasenę visi reikalavimai, kurių niekas neišjudina. Federacija su savivaldybe turi pakeisti visus normatyvinius aktus. Kol to nepadarysime, nebus judėjimo, neparuošime vaikų. Mes tik žiūrime į masiškumą ir būsime masiškumo lygmeny“.