Dėl Sporto įstatymo – daug neaiškumų

Jį pasirašinėjo beveik visi nepriklausomos Lietuvos prezidentai, pradedant Algirdu Brazausku, baigiant Dalia Grybauskaite. Jį taisė kelios sportininkų ir jų trenerių kartos, bet iki šiol jo tobulu nepavertė. 11 – tiek kartų jį pildė, redagavo, o dabar, per pastaruosius ketverius metus ruošiama nauja versija, kuri turėtų sutvarkyti didžiąją dalį betvarkės Lietuvos sporte. Mes kalbame apie Kūno kultūros ir sporto įstatymą, kurio trečioji versija skinasi kelią į Seimo plenarinį posėdį.

 

Kūno kultūros ir sporto įstatymas pirmą kartą priimtas 1995-ųjų gruodį, vėliau iš esmės buvo taisytas 2008-aisiais. Dabar įstatymas apibrėžia sporto organizacijų ir sporto klubų veiklą, kalba apie kūno kultūros ir sporto propagavimą bei draudžiamas priemones sporte, apibrėžia visą sporto valdymo sistemą, išaiškina profesionalaus sportininko sąvoką, kalba apie varžybas ir kitus sporto renginius bei paaiškina visą sporto medicinos ir draudimų sistemą.

Seime buvo organizuota konferencija  „Nauji kūno kultūros ir sporto iššūkiai“, kurioje dalyvavo 7 Seimo nariai (Artūras Skardžius, Algimantas Salamakinas, Kęstutis Smirnovas, Algirdas Butkevičius, Juozas Olekas, Raminta Popovienė, Mindaugas Bastys ir Gediminas Kirkilas), 40 skirtingų organizacijų atstovų, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidenė Daina Gudzinevičiūtė, Anykščių rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto savivaldybių sporto padalinių vadovai, įvairių klubų vadovai ir atstovai. Šią konferenciją organizavo Lietuvos socialdemokratų frakcija, nes Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija būtent šiai frakcijai pateikė savo išvadas ir pasiūlė aptarti.

Konferencijoje buvo kalbama, kad kūno kultūros ir sporto įstatymą reikėtų grąžinti svarstyti Vyriausybei  arba stengi jame esančias spragas užlopyti Seime..

 

„Po paskutinės įstatymo redakcijos dingo daug sąvokų apie centrinių sporto organizacijų veiklą, apie ministerijų ir savivaldybių veiklą kūno kultūros ir sporto srityje. Labiausiai liūdina tai, kad šiame įstatyme nevyriausybinių organizacijų sektorius yra silpnai išreikštas, nors būtent šis sektorius išsivysčiusiose pasaulio šalyse dažniausiai yra atsakingas už sporto plėtrą, o valstybė ją tik finansuoja ir koordinuoja“, - pasakojo Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ generalinis sekretorius Vytas Nėnius.

 

Tokie pokyčiai įstatyme iššaukė ne tik įvairių sporto organizacijų, bet ir pačių sportininkų nepasitenkinimą. Baidarininkai Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas, irkluotojai Mindaugas Griškonis, Rolandas Masčinskas, Saulius Ritteris, Donata Karalienė, Milda Valčiukaitė, penkiakovininkai Justinas Kinderis, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, boksininkas Edgaras Petrauskas, dviratininkė Simona Krupeckaitė, plaukikas Simonas Bilis, parolimpietis Mindaugas Bilius, lengvaatletė Airinė Palšytė, buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt pasirašė kreipimąsi į Prezidentę, Premjerą ir Seimo pirmininką. Šie sportininkai išreiškė susirūpinimą dėl skatinimo tvarkos už pasiektus rezultatus, mat iš sąrašų buvo išbraukti jų medikai, trenerių padėjėjai, kiti personalo darbuotojai, o palikti tik pagrindiniai treneriai.

 

Lietuvos sporto federacijų sąjunga pateikė labai didelį paketą klausimų, ypač liečiančių sveikatos priežiūros įstaigas. Kaip teigia V. Nėnius, per paskutiniąsias įstatymo pataisas buvo labai susiaurintas įstaigų ratas, kurios gali patikrinti sveikatą ir suteikti teisę sportuoti. Įstatymas tokią veiklą leido vykdyti tik penkioms įstaigoms – sporto medicinos centrams didžiuosiuose miestuose.

 

„Rajonų grandis buvo palikta be tokių paslaugų. Iki pataisų buvo galima gauti tokias paslaugas bet kurioje gydymo įstaigoje, o dabar sportininkams tenka keliauti iki Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio“, - sako V. Nėnius.

 

LSD „Žalgiris“ generalinio sekretoriaus teigimu, valstybės biudžeto pinigai skiriami tik sportininkams, besirengiantiems olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms. Tokiems dalykams, kaip visuotinis sportinis aktyvumas ar sporto visiems programoms lėšų tenka ieškoti įvairiuose fonduose ir kituose šaltiniuose. 

 

Įstatymo redakcijos grąžinimui į Vyriausybę trečiadienį pritarė Seimo sveikatos reikalų komitetas. Jis taip nutarė atsižvelgdamas į tai, kad dėl įstatymo projekto gauta labai daug pastabų ir pasiūlymų iš įvairių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių asociacijų dėl įstatymo projekte vartojamų sąvokų, numatytų kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų kompetencijų, kūno kultūros ir sporto srities finansavimo ir skatinimo sistemos, kūno kultūros ir sporto organizavimo švietimo įstaigose, nepakankamo neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto, techninių sporto šakų reglamentavimo. Komiteto narių nuomone, taip pat svarstytina, ar netikslinga būtų atskirai reglamentuoti kūno kultūros ir sporto, kaip skirtingų tikslų siekiančių veiklos sričių.

Švietimo ir mokslo reikalų komitetas kol kas sprendimo nepriėmė, o Jaunimo ir sporto reikalų komisija šį klausimą svarstys kitą savaitę.

 

Naujosiose įstatymo pataisose turėtų būti reglamentuotas fizinio aktyvumo ir sporto mėgėjų finansavimas. Taip pat bus siekiama išplėsti sportininkų medicininės priežiūros centrus į rajonus. Galiausiai, turėtų būti reformuota sportininkų ir juos rengiančių specialistų skatinimo sistema, į ją galimai bus įtraukti trenerių pagalbininkai, medikų personalas, masažuotojai ir kiti prie sportininko rezultato prisidėję asmenys.

 

Pasak V. Nėniaus, atlikta Lietuvos olimpinio sporto centro reorganizacija sulaukė sportininkų pasmerkimo, nes iš 250 didelio meistriškumo sportininkų finansuojami tik 59. Visų likusių atetų reikalai sukrauti ant federacijų ir savivaldybių galvos.

 

Kol kas numatyti, kaip Seime klostytųsi kūno kultūros ir sporto įstatymo pataisų priėmimas, sunku. Kaip teigia V. Nėnius, dalis Seimo narių akcentuoja tik vieną ar kitą dalį pataisų. „Per kelias dienas į tokios didelės apimties įstatymą Seimo nariui įsigilinti sunku. Todėl buvo pasiūlyta pakviesti ekspertus, sudaryti grupes ir detaliai išnagrinėti pateiktų įstatymo pataisų turinį“, - sako LSD „Žalgiris“ generalinis sekretorius.

 

Balandžio 26 dieną Seimo jaunimo ir sporto komisija aptarinės šitą klausimą, ji išsakys savo nuomonę, o galutinį žodį turėtų tarti Švietimo ir mokslo reikalų komitetas. Tada Seimo valdyba turės nuspręsti, ar reikia šį klausimą įtraukti į darbotvarkę. Jei taip, iki gegužės 30 dienos įstatymo pataisos turi būti pradėtos svarstyti plenariniame Seimo posėdyje. Jeigu įstatymo pataisų svarstymas į darbotvarkę įtrauktas nebus, jis grįš į Vyriausybę, kur bus pildomas ir iš naujo pateikiamas svarstymui.