Rimantas Kaukėnas lauks kvietimo į rinktinę

Sienos „Montepaschi“ pasiekė bene sunkiausią 2010-2011 metų sezono pergalę, o iš persirengimo kambario išėjęs italų klubo legionierius Rimantas Kaukėnas iš karto puolė į tėvų glėbį.

„Sveikinu su pergale, sūnau“, – apkabinęs 33 metų gynėją ištarė tėvas. „Džiaugiuosi, kad tau viskas gerai“, – netrukus pridūrė mama.

Nors gynėjas džiaugėsi iškovota pergale, Kaukėnui širdyje smagiausia, jog dar vieną vakarą jis galės praleisti su tėvais.

„Montepaschi“ Lietuvą paliks ketvirtadienį, tad legionieriaus duoną kremtantis krepšininkas turėjo tris išskirtines dienas pasimatyti su artimaisiais.

16 taškų į Lietuvos čempionų krepšį įmetęs Kaukėnas pažymėjo, jog „Lietuvos rytas“ dideliais žingsniais žengia į priekį, pagyrė Martyną Gecevičių ir Arvydą Šikšnių bei užsiminė, jog vasarą nori sugrįžti į Lietuvos rinktinę.

Rimantai, kaip pavyko surasti pergalės raktą? – žurnalistai paklausė Kaukėno.
Sunkios rungtynės (atsiduso). Manau, kad žaidėme tikrai labai prastai, tačiau išties džiaugiuosi, kad laimėjome. Matosi, kad „Lietuvos rytas“ yra gerokai sustiprėjęs, sugebėjo vos per keletą savaičių pakeisti žaidimo braižą. Tai komanda, kuri labai sparčiai tobulėja. Didžiausi sveikinimai jos treneriams ir krepšininkams, nes varžovai rungtyniavo tiesiog puikiai.

Pažymėjote, kad sostinės ekipa demonstravo geresnį žaidimą. Galbūt galite plačiau paaiškinti?
Mano nuomone, jie žymiai geriau išnaudojo vienas kitą, sėkmingiau gynėsi. Sakyčiau, kad vilniečiai patobulėjo praktiškai visais aspektais. Naujų vėjų įnešė Kalhidas El Aminas. Jis žaidė aktyviai, sutraukė mūsų gynybą ir leido tuo pasinaudoti kitiems „Lietuvos ryto“ žaidėjams. Amerikietis yra puikus įžaidėjas.

Vis dėlto pergalę išplėšėte tik susitikimo pabaigoje. Ką paskutinėmis sekundėmis atlikote geriau nei šeimininkai?
Geriau sužaidėme gindamiesi, perėmėme kelis kamuolius, bet tuo pačiu ir praradome puldami (juokiasi). Ketvirtajame kėlinyje geriau gynėmės bei priėmėme truputėlį geresnius sprendimus puldami.



 „Lietuvos ryto“ strategas prieš mačą pažymėjo, kad kartu su Kšyštofu Lavrinovičiumi esate svarbiausi „Montepaschi“ žaidėjai. Jautėte išskirtinį Lietuvos čempionų dėmesį?
Rungtyniauji ir bandai skaityti žaidimą. Jeigu vienam krepšininkui skiria daugiau dėmesio, kitas tampa laisvas. Galbūt ir jaučiau aktyvesnę gynybą, tačiau apie tai negalvoju ir stengiuosi žaisti kaip esu įpratęs.

Akis į akį susidūrėte su „Lietuvos ryto“ gynėjais Martynu Gecevičiumi bei Arvydu Šikšniumi. Kokį įspūdį jie paliko?
Šikšnius yra labai atletiškas ir stiprus krepšininkas. Matosi, kad Arvydas yra komandinio stiliaus žaidėjas, aikštėje labai besistengiantis. Man taip pat labai imponuoja ir Gecevičius. Jie abu šaunūs vyrai, kurie kartu tobulėja ir atiduosa save komandai. Nė vienas nesistengia padaryti tai, ko negali, bet „Lietuvos rytui“ svariai padeda ne tik ginantis, bet ir puolant.

O kaip savo ekipos žaidimą vertinate?
Ačiū, Dievui, kad laimėjome (šypsosi). Nors atrodėme prastai, o mačo pabaigoje galėjome priimti geresnius sprendimus. Deja, taip neįvyko ir sulaukėme gana didelės intrigos.

 „Lietuvos rytas“ buvo viena pirmųjų jūsų karjeros stotelių. Kaip jautėtės rungtyniaudamas prieš gimtojo miesto komandą?
Paprasčiausiai malonu žaisti namuose. Atvažiavo daug draugų, susirinko visa šeima. Nors prieš pat mačą jaučiau, kad šiek tiek trūko energijos. Esu įsitikinęs, kad koją pakišo laukimas. Žinoma, mačo eigoje atsigavau.

Ar teko iš tribūnų girdėti lietuviškų replikų?
Taip: „Rimai, Rimai, ramiau“ (juokiasi). Viskas normalu, nes žaidžiame Lietuvoje.

Iki Europos čempionato dar toli, bet ar norėtumėte sugrįžti į nacionalinę komandą?
Aš visada sakiau, kad noriu žaisti rinktinėje. Šiemet buvo tam tikros ir gana svarios priežastys, dėl kurių negalėjau rungtyniauti nacionalinėje ekipoje. Tikiuosi, jog, jeigu mane pakvies, artėjančią vasarą joje rungtyniausiu ir būsiu pasiruošęs.