LASF inf. | 2017 m. balandžio 27 d. 10:13 |
![]() ![]() |
Žiūrovų elgesys vis dar kelia nerimą
Prasidedant autosporto renginių sezonui, nedrausmingiems žiūrovams primenama: automobilių sporte svarbi kiekviena sekundės dalis
![]() |
Prasidedant autosporto renginių sezonui, viena pagrindinių temų tampa jų saugumas. Kiekvienų varžybų metu gali pasitaikyti visiškai neplanuotų ir pavojingų situacijų, kurios tinkamai nesuvaldytos gali atnešti tragiškas pasekmes. Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) Saugaus varžybų organizavimo (SVO) komiteto pirmininkas Remigijus Antanavičius pasakoja apie tai, kaip kiekvienas žiūrovas gali prisidėti, kad varžybos būtų saugesnės.
Ne pirmus metus pirmininkaujate Saugaus varžybų organizavimo komitetui, kokias svarbiausias jo veiklas galėtumėte išskirti?
Mūsų veiklų spektras gana platus, bet, kaip jau galima spręsti iš pavadinimo, svarbiausia jų - padėti varžybų organizatoriams ruoštis Lietuvoje vykstantiems automobilių sporto čempionatams bei kitoms varžyboms ir siekti maksimalaus saugumo jose.
Mokome ir atestuojame trasų saugos teisėjus, kontroliuojame saugių varžybų organizavimo reglamento laikymąsi, inicijuojame šio reglamento pakeitimus, organizuojame seminarus automobilių sporto renginių (varžybų) organizatoriams ir teisėjams, kuriuose dalinamės patirtimi, metodikomis, pristatome aktualias naujienas. Kiekvienas iš 7 komiteto narių kuruoja tam tikrą sporto šaką, kurioje kvalifikaciją keliame kasmet tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Komitete taip pat dirba medicinos atstovas, be kurio mūsų misija nebūtų įmanoma.
Kaip vertinate saugumą Lietuvoje vykstančių automobilių sporto renginių metu?
Galime pasidžiaugti, kad kelis pastaruosius metus Lietuvos automobilių sporto varžybose pavyko išvengti skaudžių įvykių, kuriuose stipriai nukentėtų žmonės. Paskutinis mirtinas atvejis buvo užfiksuotas 2013 metais. Vis dėlto, varžybų saugumą stengiamės didinti kasmet – darome reglamento pakeitimus, papildymus. Norime „įdarbinti“ kiekvieno komiteto nario patirtį ir žinių bagažą, ugdyti ne tik sportininkus, bet ir žiūrovus, kuriems renginių metu tenka nemaža dalis atsakomybės, ypač ralio varžybose.
Pastebiu, kad kiekvienais metais žiūrovų sąmoningumas ir dėmesys saugumui didėja, tačiau vis dar tenka susidurti ir su bebaimiais, pasiruošusiais dėl įspūdingesnio vaizdo rizikuoti gyvybe.
O jei lygintume su kitomis šalimis, ar Lietuvoje saugumo reikalavimai autosporto renginiams skiriasi? Ar skiriasi žiūrovų varžybų stebėjimo kultūra?
Kadangi LASF yra Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) narė, SVO reglamentas yra koreguojamas pagal FIA saugumo rekomendacijas. Visos šalys, kurios yra FIA narės, laikosi tų pačių rekomendacijų saugumo klausimais. Taigi, Lietuva šiuo klausimu neišsiskiria iš kitų šalių. Atsižvelgiant į ekonominę mūsų šalies ir organizatorių situaciją, kai kurie FIA rekomendacijų punktai yra supaprastinti (pvz.: Lietuvoje ralio varžybų metu nėra reikalavimo turėti gelbėjimo sraigtasparnį, jis yra tik rekomenduojamas).
Kalbant apie kitų šalių žiūrovų varžybų stebėjimo kultūrą, tai ji pakankamai skirtinga. Geru pavyzdžiu galėtų būti Vokietijos, Čekijos, Estijos, Baltarusijos žiūrovai. Čia jie griežtai laikosi organizatorių ir jų atstovų reikalavimų. Sunkiau valdomi žiūrovai yra pietų šalyse. Tuo tarpu Lietuvoje susiduriame su skirtingais žiūrovais – vieni, kurie domisi autosportu, supranta savo atsakomybę, patys elgiasi pavyzdingai ir sudrausmina netinkamai besielgiančius, kiti, dažnu atveju padauginę alkoholio, labai drąsūs, viską žinantys ir ignoruojantys bet kokius organizatorių prašymus ir reikalavimus. Didžiąja dalimi tai priklauso nuo žiūrovų mentaliteto ir sąmoningumo.
Kokios tos pagrindinės klaidos, kurias varžybų metu daro žiūrovai?
Pagrindinė klaida – elementarių saugumo taisyklių nesilaikymas (pvz.: vaikščiojimas po ralio trasą varžybų metu) ir varžybų stebėjimas draudžiamose zonose. Yra žiūrovų, manančių, kad atlekiant automobiliui jie tikrai spės pasitraukti ar pabėgti. Deja, šiame sporte įvykiai vystosi tokiu greičiu, kad pasitraukti iš pavojingos vietos, praktiškai nebėra laiko. Automobilių sporte svarbi kiekviena sekundės dalis. Juk leistinos varžybų stebėjimo vietos parenkamos neatsitiktinai. Jei žiūrovas pats nesisaugos, tai nei įspėjamoji juosta, nei griežčiausios taisyklės jo neišgelbės.
Atrodo, elementaru, bet varžybų stebėjimas tik specialiai įrengtose zonose – pagrindinė priemonė žiūrovui prisidėti prie varžybų saugumo.
Aptarėme pagrindines žiūrovų klaidas. O kokias klaidas daro sportininkai?
Dažnu atveju sportininkui klaidos išvengti gerokai sunkiau – jos atsiranda dėl technikos gedimo, kelio dangos ypatumų. Tai dalykai, kurie ne visada priklauso nuo paties vairuotojo, tačiau gali atnešti nenuspėjamų pasekmių ne tik sportininkams, bet ir žiūrovams. Būtent dėl to sportininkams privalomi visi saugos elementai: saugos lankai, sportinės sėdynės, diržai, šalmai, HANS kaklo apsauga, specialūs kombinezonai. Žodžiu, visa, kas nurodyta techniniuose reikalavimuose. Prieš kiekvienas varžybas sportininkas tikrinamas – jei neišpildytas bent vienas reikalavimas, dalyvauti varžybose jam neleidžiama.

Labai svarbus vaidmuo varžybose tenka teisėjams. Kaip jie ruošiami? Kokius reikalavimus turi įvykdyti ar atitikti? Kur turėtų kreiptis žmonės, norintys tapti teisėjais automobilių sporto renginiuose Lietuvoje?
Organizuojame specialius seminarus varžybų organizatoriams ir teisėjams, dirbantiems varžybų saugoje. Kiekvienas yra vertinamas pagal jau turimą patirtį ir skiriamas į atitinkamas pareigas atitinkamose autosporto varžybose. Kandidatų sąrašas visada skelbiamas LASF tinklalapyje.
Ruošiant specialistus aukštesnėms pareigoms užimti, jie skiriami aukštesnių vadovų pavaduotojais. Pavyzdžiui, norintis ir galintis dirbti trasos ir saugumo viršininku, pradžioje turi padirbėti Trasos ir saugumo viršininko pavaduotoju. Taip yra nuosekliai perduodama patirtis, reikiamos žinios ir t.t. Juk kiekvienos varžybos ir situacijos jose yra labai skirtingos. Dirbant tokiose atsakingose pareigose svarbu savalaikiai ir teisingi sprendimai.
Visi norintys pradėti dirbti teisėjais varžybose gali kreiptis į LASF ir ten bus suteikta visa reikiama informacija.
Koks vaidmuo, sprendžiant saugių varžybų organizavimo klausimus, tenka Tarptautinei automobilių federacijai (FIA)?
FIA kiekvienais metais ruošia bent du seminarus saugumo užtikrinimo varžybose klausimais – visuomet stengiamės dalyvauti šiuose renginiuose ir išgirstas naujienas, naujas metodikas pritaikyti Lietuvoje. Visas FIA rekomendacijas svarstome SVO komitete ir prireikus pritaikome reglamente.
Kaip manote, kokios priemonės yra efektyviausios, siekiant saugaus žmonių elgesio varžybų metu?
Jei patys žiūrovai supras, kad autosportas yra pavojingas užsiėmimas, manau, visos priemonės bus efektyvios. Edukacija labai svarbi.
Šiuo metu mūsų renginiuose naudojamos šios priemonės: pavojingų zonų schemos. Jos gali būti publikuojamos visuose renginio leidiniuose, bilietų antroje pusėje, internetiniame renginio puslapyje, lankstinukuose, reklaminiuose vaizdo klipuose ir t.t.; žiūrovus varžybų metu įspėja saugos darbuotojai garsiakalbiu ir sirenomis; įvairios trasos aptvėrimo priemonės; draudžiamų zonų ženklinimas; žiūrovų zonų įrengimas.
Ne pirmus metus pirmininkaujate Saugaus varžybų organizavimo komitetui, kokias svarbiausias jo veiklas galėtumėte išskirti?
Mūsų veiklų spektras gana platus, bet, kaip jau galima spręsti iš pavadinimo, svarbiausia jų - padėti varžybų organizatoriams ruoštis Lietuvoje vykstantiems automobilių sporto čempionatams bei kitoms varžyboms ir siekti maksimalaus saugumo jose.
Mokome ir atestuojame trasų saugos teisėjus, kontroliuojame saugių varžybų organizavimo reglamento laikymąsi, inicijuojame šio reglamento pakeitimus, organizuojame seminarus automobilių sporto renginių (varžybų) organizatoriams ir teisėjams, kuriuose dalinamės patirtimi, metodikomis, pristatome aktualias naujienas. Kiekvienas iš 7 komiteto narių kuruoja tam tikrą sporto šaką, kurioje kvalifikaciją keliame kasmet tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Komitete taip pat dirba medicinos atstovas, be kurio mūsų misija nebūtų įmanoma.
Kaip vertinate saugumą Lietuvoje vykstančių automobilių sporto renginių metu?
Galime pasidžiaugti, kad kelis pastaruosius metus Lietuvos automobilių sporto varžybose pavyko išvengti skaudžių įvykių, kuriuose stipriai nukentėtų žmonės. Paskutinis mirtinas atvejis buvo užfiksuotas 2013 metais. Vis dėlto, varžybų saugumą stengiamės didinti kasmet – darome reglamento pakeitimus, papildymus. Norime „įdarbinti“ kiekvieno komiteto nario patirtį ir žinių bagažą, ugdyti ne tik sportininkus, bet ir žiūrovus, kuriems renginių metu tenka nemaža dalis atsakomybės, ypač ralio varžybose.
Pastebiu, kad kiekvienais metais žiūrovų sąmoningumas ir dėmesys saugumui didėja, tačiau vis dar tenka susidurti ir su bebaimiais, pasiruošusiais dėl įspūdingesnio vaizdo rizikuoti gyvybe.
O jei lygintume su kitomis šalimis, ar Lietuvoje saugumo reikalavimai autosporto renginiams skiriasi? Ar skiriasi žiūrovų varžybų stebėjimo kultūra?
Kadangi LASF yra Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) narė, SVO reglamentas yra koreguojamas pagal FIA saugumo rekomendacijas. Visos šalys, kurios yra FIA narės, laikosi tų pačių rekomendacijų saugumo klausimais. Taigi, Lietuva šiuo klausimu neišsiskiria iš kitų šalių. Atsižvelgiant į ekonominę mūsų šalies ir organizatorių situaciją, kai kurie FIA rekomendacijų punktai yra supaprastinti (pvz.: Lietuvoje ralio varžybų metu nėra reikalavimo turėti gelbėjimo sraigtasparnį, jis yra tik rekomenduojamas).
Kalbant apie kitų šalių žiūrovų varžybų stebėjimo kultūrą, tai ji pakankamai skirtinga. Geru pavyzdžiu galėtų būti Vokietijos, Čekijos, Estijos, Baltarusijos žiūrovai. Čia jie griežtai laikosi organizatorių ir jų atstovų reikalavimų. Sunkiau valdomi žiūrovai yra pietų šalyse. Tuo tarpu Lietuvoje susiduriame su skirtingais žiūrovais – vieni, kurie domisi autosportu, supranta savo atsakomybę, patys elgiasi pavyzdingai ir sudrausmina netinkamai besielgiančius, kiti, dažnu atveju padauginę alkoholio, labai drąsūs, viską žinantys ir ignoruojantys bet kokius organizatorių prašymus ir reikalavimus. Didžiąja dalimi tai priklauso nuo žiūrovų mentaliteto ir sąmoningumo.
Kokios tos pagrindinės klaidos, kurias varžybų metu daro žiūrovai?
Pagrindinė klaida – elementarių saugumo taisyklių nesilaikymas (pvz.: vaikščiojimas po ralio trasą varžybų metu) ir varžybų stebėjimas draudžiamose zonose. Yra žiūrovų, manančių, kad atlekiant automobiliui jie tikrai spės pasitraukti ar pabėgti. Deja, šiame sporte įvykiai vystosi tokiu greičiu, kad pasitraukti iš pavojingos vietos, praktiškai nebėra laiko. Automobilių sporte svarbi kiekviena sekundės dalis. Juk leistinos varžybų stebėjimo vietos parenkamos neatsitiktinai. Jei žiūrovas pats nesisaugos, tai nei įspėjamoji juosta, nei griežčiausios taisyklės jo neišgelbės.
Atrodo, elementaru, bet varžybų stebėjimas tik specialiai įrengtose zonose – pagrindinė priemonė žiūrovui prisidėti prie varžybų saugumo.
Aptarėme pagrindines žiūrovų klaidas. O kokias klaidas daro sportininkai?
Dažnu atveju sportininkui klaidos išvengti gerokai sunkiau – jos atsiranda dėl technikos gedimo, kelio dangos ypatumų. Tai dalykai, kurie ne visada priklauso nuo paties vairuotojo, tačiau gali atnešti nenuspėjamų pasekmių ne tik sportininkams, bet ir žiūrovams. Būtent dėl to sportininkams privalomi visi saugos elementai: saugos lankai, sportinės sėdynės, diržai, šalmai, HANS kaklo apsauga, specialūs kombinezonai. Žodžiu, visa, kas nurodyta techniniuose reikalavimuose. Prieš kiekvienas varžybas sportininkas tikrinamas – jei neišpildytas bent vienas reikalavimas, dalyvauti varžybose jam neleidžiama.

Labai svarbus vaidmuo varžybose tenka teisėjams. Kaip jie ruošiami? Kokius reikalavimus turi įvykdyti ar atitikti? Kur turėtų kreiptis žmonės, norintys tapti teisėjais automobilių sporto renginiuose Lietuvoje?
Organizuojame specialius seminarus varžybų organizatoriams ir teisėjams, dirbantiems varžybų saugoje. Kiekvienas yra vertinamas pagal jau turimą patirtį ir skiriamas į atitinkamas pareigas atitinkamose autosporto varžybose. Kandidatų sąrašas visada skelbiamas LASF tinklalapyje.
Ruošiant specialistus aukštesnėms pareigoms užimti, jie skiriami aukštesnių vadovų pavaduotojais. Pavyzdžiui, norintis ir galintis dirbti trasos ir saugumo viršininku, pradžioje turi padirbėti Trasos ir saugumo viršininko pavaduotoju. Taip yra nuosekliai perduodama patirtis, reikiamos žinios ir t.t. Juk kiekvienos varžybos ir situacijos jose yra labai skirtingos. Dirbant tokiose atsakingose pareigose svarbu savalaikiai ir teisingi sprendimai.
Visi norintys pradėti dirbti teisėjais varžybose gali kreiptis į LASF ir ten bus suteikta visa reikiama informacija.
Koks vaidmuo, sprendžiant saugių varžybų organizavimo klausimus, tenka Tarptautinei automobilių federacijai (FIA)?
FIA kiekvienais metais ruošia bent du seminarus saugumo užtikrinimo varžybose klausimais – visuomet stengiamės dalyvauti šiuose renginiuose ir išgirstas naujienas, naujas metodikas pritaikyti Lietuvoje. Visas FIA rekomendacijas svarstome SVO komitete ir prireikus pritaikome reglamente.
Kaip manote, kokios priemonės yra efektyviausios, siekiant saugaus žmonių elgesio varžybų metu?
Jei patys žiūrovai supras, kad autosportas yra pavojingas užsiėmimas, manau, visos priemonės bus efektyvios. Edukacija labai svarbi.
Šiuo metu mūsų renginiuose naudojamos šios priemonės: pavojingų zonų schemos. Jos gali būti publikuojamos visuose renginio leidiniuose, bilietų antroje pusėje, internetiniame renginio puslapyje, lankstinukuose, reklaminiuose vaizdo klipuose ir t.t.; žiūrovus varžybų metu įspėja saugos darbuotojai garsiakalbiu ir sirenomis; įvairios trasos aptvėrimo priemonės; draudžiamų zonų ženklinimas; žiūrovų zonų įrengimas.
Daugiau naujienų iš kategorijos Auto, moto
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.