Kaune įvyko Tauriuko krikštynos

Kaune įsibėgėja pasiruošimas didžiausiam metų sporto renginiui Tarptautinėms vaikų žaidynėms (International Children's games). Penktadienį iškilmingame renginyje oficialiai pristatytas ir pakrikištytas ICG '2017 simbolis tauriukas Tauras. Krikštatėviu tapo ne kas kitas, o laikinosios sostinės vadovas Visvaldas Matijošaitis.

Simboliška, kad penktadienį švenčiama ir Tauro vardo diena.

Ilgai nedvejojo

Kas taps „ICG 2017” talismanu organizacinio komiteto nariai ilgai nedvejojo – kone vienbalsiai pritarta tauro kandidatūrai.

„Turbūt kiekvienas paklaustas, kas yra Kauno simbolis nemirktelėjęs atsakytų, kad tai yra tauras. Tad ir pasirinkimas šį kartą buvo lengvas ir paprastas“, - šypsosi žaidynių organizatorius, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro vadovas Giedrius Bielskus.

Vardą simboliui siūlė visi norintieji, o po ilgų diskusijų organizacinis komitetas nusprendė, kad simboliui suteikiamas Taurio vardas.

Penktadienio vidurdienį prie Kauno miesto savivaldybės surengtos linksmos Taurio krikštynos, o krikštatėviu tapo Kauno meras V. Matijošaitis. Laikinosios sostinės vadovas teigė, kad ir pats mėgsta sportą.

„Jaunystėje iki išnaktų gainiodavome kamuolį kieme. Būtent futbolą mėgau labiausiai, nes tuomet žaisti krepšinį dar nebuvo tinkamų sąlygų. Labiausiai mėgau žaist puolėjo pozicijoje, tačiau neretai vyresni ir į vartus pastatydavo“, - prisiminė V. Matijošaitis.

Sulaukė mokslininkų dėmesio

Išnykęs gyvūnas Tauras buvo vienas iš labiausiai garbintų laukinių gyvūnų Lietuvoje. Juos paprastai galėjo medžioti tik kunigaikščiai. Mūsų krašte jis tapo jėgos, garbės ir taurumo simboliu. Apie taurą su tarp ragų esančiu kryžiumi byloja senovės lietuvių legenda. Įdomu, kad mokslininkai taurą įtraukė į 25-ių gyvūnų sąrašą, kuriuos norima sugrąžinti. Mokslininkai nori juos išveisti iš galvijų rūšių su taurų DNR dalimis. Kelios europiečių mokslininkų komandos mėgina išvesti taurus jau nuo 2009 metų.

Tuo tarpu raudono skydo fone stovintis sidabrinis tauras su auksiniu kryžiumi tarp ragų jau nuo seno yra Kauno simbolis. Tiesa, sovietiniais laikais taurą buvo pakeitęs stumbras. 1992 metais buvo pradėtas kurti naujasis Kauno herbas ir net po 16 svarstymų galutinai patvirtintas naujasis herbas, kurį 1993 metais patvirtino ir Lietuvos prezidentas.



Metų renginys

Kad žaidynės taps didžiausiu ne tik laikinosios sostinės, bet ir visos Lietuvos metų renginiu įrodo faktas, kad iki šios dienos dalyvauti žaidynėse užsiregistravo 90 miestų iš viso pasaulio, o Kaune laukiama beveik dviejų tūkstančių dalyvių ir svečių.

Tarptautinės vaikų žaidynės (International Children's Games) kiekvienais metais vyksta vis kitame pasaulio mieste. Teisę rengti žaidynes Kaunas iškovojo prieš dvejus metus Australijoje vykusiose žaidynėse.

Laikinoji sostinė bus pirmasis miestas Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuriame vyks didžiausias vaikų sporto renginys. Per pusės amžiaus žaidynių istoriją, jose jau sudalyvavo dešimtys tūkstančių vaikų, nuo 12 iki 15 metų amžiaus iš daugiau nei 500 pasaulio miestų. Įdomu, kad žaidynėse Kaune dalyvaus visų apgyvendintų pasaulio kontinentų atstovai.

Vaikai rungsis krepšinio, mažojo futbolo, tinklinio, lengvosios atletikos, dziudo, plaukimo, stalo teniso ir buriavimo varžybose. 

R. Meilutytės žvaigždė

Tarptautinių vaikų žaidynių veidu ir ambasadore sutiko tapti olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, kurios žvaigždė pirmą kartą sužibo būtent šiose varžybose 2010 metais vykusiose Bahreino mieste Manamoje.

Tuomet vos 12 metų sulaukusi R. Meilutytė įveikė vyresnes varžoves ir iškovojo pirmas vietas plaukdama 50 metrų ir 100 metrų krūtine, antrąją – 50 metrų laisvuoju stiliumi ir trečią vietą kombinuotoje estafetėje su Kauno rinktine. Sulaukusi kvietimo tapti žaidynių ambasadore R. Meilutytė ilgai nesvarstė.

„Aš turiu ką papasakoti, ką patarti. Turiu patirties, kuria galiu pasidalinti su vaikais. Sprendimas buvo lengvas – iškart žinojau, kad prisidėsiu prie šių žaidynių“, - teigė R. Meilutytė.

Žaidynių globėju tapo Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.