LSU jaučiasi nereikalingas

Lietuvos sporto universitetas (LSU) atidžiai seka diskusijas ir siūlymus reformuoti šalies universitetus. LSU Senato nuomone, Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas bei Vyriausybės patvirtintas ir pateiktas Seimui toliau svarstyti projektas „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano“ yra fragmentuotas ir parengtas ne pagal aiškias, informatyvias ir patikimas metodikas. Be to, visiškai nėra išnagrinėta geroji pasaulio šalių sporto universitetų (specializuotų universitetų) plėtros patirtis. „Niekas iš šio projekto autorių nebuvo atvykę ir padiskutavę su LSU bendruomene ar išklausę mūsų nuomonės. Jaučiamės ne tik nereikalingi, bet ir „pasmerkti be įrodymo“, nors, atrodo, padarėme nemažą pažangą ir mokslo, ir studijų srityje. Atkreipiame dėmesį į tai, kad nei Vyriausybė, nei Seimas negalėjo ir negalės priimti optimalaus sprendimo dėl LSU ateities, jei informacija nebus patikima”, – teigia LSU Senato pirmininkas Albertas Skurvydas.

LSU Senatas pastebi, kad Seimui pateikto dokumento prieduose yra daug netikslumų apie Lietuvos sporto universitetą, o kai kuri informacija pateikiama tendencingai. Pavyzdžiui, teigiama, kad LSU „kuklūs mokslo rezultatai“. Iš tikrųjų pagal Mokslo palyginamo tyrimo rezultatus LSU dvi pagrindinės vertinimo sritys – biomedicinos ir socialiniai mokslai – buvo įvertintos atitinkamai 4 ir 3 balais. Tai yra aukščiausi mokslo sričių vertinimo balai. Šie LSU mokslą įrodantys faktai praleisti, o kitų universitetų mokslas išnagrinėtas išsamiai. Be to, pagal ISI Web of Science duomenų bazėje publikuotų tarptautinių straipsnių skaičių vienam mokslininkui (ar tyrėjui) LSU užima vieną aukščiausių vietų tarp visų Lietuvos universitetų. LSU mokslininkai vieną aukšto lygio straipsnį parengia mažiausiais kaštais Lietuvoje.

„Dokumente neįvardyta, kad LSU programos yra specifinės ir mažiausiai dubliuojasi su kitų universitetų programomis. Be to, nepateikta anksčiau mūsų nurodyta stiprybė, kad studentų skaičius, tenkantis vienai studijų programai LSU, yra didžiausias tarp Lietuvos universitetų. Tendencingai pateikiama informacija, kad LSU absolventų įsidarbinimas (69 procentai) yra vienas iš mažiausių. Mūsų nuomone, jis nėra nei mažiausias, nei blogas, jei palyginsime ir su Lietuvos, ir Europos universitetais.

Apgailestaujame, kad nebuvo išnagrinėta kitų pasaulio šalių sporto universitetų patirtis, iš kurios būtų galima aiškiai matyti, kodėl valstybės stengiasi išlaikyti specializuotus sporto universitetus, atliekančius itin svarbią visuomenei sporto ir fizinio aktyvumo misiją“, – sako LSU Senato pirmininkas A. Skurvydas.



Taigi teiginys, kad LSU mokslas yra tik siauros specializacijos (tai įvardyta kaip trūkumas), LSU Senato nuomone, nėra šiuolaikiškas, nes LSU ir skirtas sporto mokslui plėtoti (tai – specifinis universitetas, tokių pasaulyje labai daug). LSU siūlo studijų programas, kurios yra visuose geriausiuose Europos sporto universitetuose, o studijos yra trijų pakopų, biomedicinos mokslų doktorantūra – kartu su Tartu universitetu.

Didžiausia metodologinė klaida, vertinant universitetų mokslo ir studijų kokybę, yra pateikta antrame priede – visi mokslo ir studijų pasiekimai yra vertinami absoliučiais, o ne santykiniais vienetais. Kitaip tariant, kuo daugiau tyrėjų – tuo geresnis mokslas, kuo daugiau studijų programų – tuo geresnės studijos. Pagal šitą vertinimo metodologiją daugybė pasaulyje specializuotų, net į pirmą šimtuką patenkančių, universitetų būtų Lietuvos universitetų tinklo gale, nes turi tik vienos ar dviejų sričių studijų programas.

Visiškai negalima suprasti, kaip buvo vertinami 6 balų skalėje mokslo pasiekimai, kurie dar ir suplakti su tyrėju skaičiumi. Kuo remiantis buvo naudojama 6 balų skalė, jei vertinant Mokslo palyginamojo tyrimo rezultatus mokslo pasiekimai buvo vertinami 5 balais.

LSU Senatas pastebi, kad rengiant Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą nebuvo atsižvelgta į Studijų kokybės vertinimo centro ir tarptautinių ekspertų išvadas, kuriose teigiamai įvertinta Lietuvos sporto universiteto mokslo ir studijų kokybės plėtros pažanga, o Universitetas akredituotas maksimaliam 6 metų laikotarpiui.

LSU Senatas pritaria reformoms, orientuotoms į tarptautinius mokslo ir studijų kokybės standartus bei neginčijamą naudą visuomenei, ir mano, kad autonomiškas sporto universitetas – tai vienas iš tvirčiausių sporto mokslo ir sporto studijų plėtros garantų. Visgi LSU Senatas yra pasirengęs svarstyti ne kelių universitetų jungimosi scenarijų, o siūlymą kurti Kauno universitetą, jei jis sudarytų geresnes nei autonomiško Lietuvos sporto universiteto sąlygas bei galimybę siekti aukščiausių sporto mokslo ir sporto studijų laimėjimų