„Svarbiausia žmogui – judėti“

Buvęs ilgametis Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis Palangoje per festivalį „Sportas visiems“ dalyvavo bėgime „Už blaivią Lietuvą“ ir  nesunkiai įveikė 10 km nuotolį. 

„Bėgau su savo bendraminčiais, dabartiniu Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentu vilniečiu Simonu Dailide, vienu iš klaipėdiečių sveikuolių lyderių Daliumi Viršilu, kitais sveikos gyvensenos puoselėtojais.  Bėgome pasišnekučiuodami, grožėdamiesi nuostabia Palangos gamta. Kas gali būti gražiau už bėgimą prie jūros? Po bėgimo niekam nekilo mintis pagalvoti apie alų, kurio reikėtų atsigerti. Daug kas nuogąstauja, kad dabar prasidėjo įvairūs alkoholio draudimai, tačiau, jeigu tu teisingai gyveni, tai net minčių neateina kažką tokio daryti. Savo bėgimu stengėmės žmonėms padėti suvokti sveiko gyvenimo džiaugsmą“, - sakė D. Kepenis.

Iš lovos pakylu 6 val. ryto. Turiu savo bėgimo maršrutus. Vienas – nubėgu į Vingio parką ir grįžtu atgal. 
 

Kitą dieną bėgu Neries pakrante Gedimino kalno link, ten apsisuku ir grįžtu. Pagal nuotaiką bėgioju kasdieną arba kas antra diena, įveikiu po 6-9 kilometrus. Per savaitę kokius keturis kartus tikrai pabėgioju. 

Mėgstu bėgioti vienas, nes turiu savo tempą. Jeigu reikėtų bėgti su kažkuo, tai už jį tektų bėgi greičiau ar lėčiau. 

Ne, visus darbus palikau Vilniuje. Atvažiavau atsigauti, pailsėti nuo rūpesčių, pabūti su bendraminčiais, pasidžiaugti gražiu „Sportas visiems“ festivaliu. 

Dalyvavau ne tik bėgime „Už blaivią Lietuvą“, kiekvieną rytą buvau rytmečio mankštose.
 

Ta mano Sveikatos mokykla Palangoje veikia jau 26 metus, tačiau jos veikla dabar sustabdyta. Bet yra žmonių, kurie tą veiklą perėmė ne tik Palangoje, bet ir kituose miestuose, todėl esu ramus, nes mūsų darbai tęsiasi toliau.  
 

Lietuvos sveikuolių sąjungoje, kuriai daug metų vadovavau, dabar šauniai dirba jaunas aktyvas, perėmę veiklą.  Ir Sigitai Kraiučiūnienei, ir Simonui Dailidei, kitiems galėčiau tik padėkoti. Kiekviename mieste turime savo sveikuolių klubus, ta sistema veikia. 

Susitinku kiekvieną pirmadienį, išklausau savo rinkėjų bėdas ir problemas. Per susitikimą su žvejais kalbėjomės, kad Lietuvoje labai mažai yra šviežios žuvies, ji daugiausiai atvežta iš kitų kraštų. 

Kelis mėnesius užsiiminėjau tuo klausimu, stengiausi padėti mūsų žvejams.
 

Su profesoriumi Algimantu Kirkučiu aktyviai dirbame, surengėme tris konferencijas, kad Klaipėda taptų Lietuvos Vakarų regiono lyderiu.  
 

Klaipėda – vienintelis Lietuvos miestas, patenkantis į Europos sveikų miestų tinklą ir tai mums yra gera proga stiprinti šią uostamiesčio kryptį ir telkti visą Vakarų Lietuvą, kad čia būtų tikra savivalda. 

Tam pritarimą ir palaikymą gavome iš Premjero, mūsų frakcijos pirmininko, visi už tai, kad Lietuva kiek galima daugiau pati save valdytų. 

Tada ir šeimoje bus daugiau tvarkos, už žmonių sveikatą bus atsakinga ir šeima, ir bendruomenė, ir įmonės kolektyvas, ir miestas.

Jeigu mums viską pavyktų  įgyvendinti, tada iš Klaipėdos visi galėtų mokytis, kaip reikėtų tvarkyti savivaldą, skatinti sveiko miesto kryptį.          

Mano svoris ir šiandien toks pats (79 kg), koks buvo ir tada, kai baigiau tuometį  Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą.  
 

O Seime darbų iš tikrųjų netrūksta. Dirbu Sveikatos reikalų komitete, dar įkūrėme Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitetį, kuriame dirba profesorius klaipėdietis Algimantas Kirkutis,  Remigijus Žemaitaitis, Jonas Liesys, Antanas Vinkus ir aš.  

Kita mano sritis Seime – Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Dažnai būna, kad į namus grįžtu  9 val. vakaro. Kartais per dieną reikia priimti kokia 20 įstatymų ar pataisų. 

Jas visas perskaityti prireikia daug valandų, o jeigu dar įsigilinti, - tai gali ir visą parą gilintis. Dažnai tenka pasikliauti kolegų kompetencija ir jais pasitikėti. 

Siekiame gydymo ir ligų sąvokas atskirti nuo sveikatos ir sveikatinimo. Norime, kad žmonės žinotų, jog sveikata yra jų pačių rankose. 
 

Jeigu jie tą žinos, tada nepateks į medikų rankas. Sveikatos centruose  visuomet yra dvi kryptys: gydomoji, kai žmonės ateina su savo liga, ir sveikatinimo, kai žmonės yra sveiki, bet nori būti dar sveikesni.

Svarbiausia žmogui – judėti. Per dieną bent jau po 30 minučių. Ir nebūtina prakaitą lieti sporto salėje – galite kasdien plauti grindis, šluostyti dulkes, vaikščioti gryname ore. 

Tikrai taip. Jonas Liesys – buvęs kūno kultūros ir mokyklos direktorius, puikiai supranta fizinio aktyvumo reikšmę. Profesorius Algimantas Kirkutis – kardiologas, Vydūno idėjų šalininkas, su juo labai aktyviai dirbame.  Antanas Vinkus – patyręs sveikatos specialistas, tikrai žino, kuo skiriasi gydymas nuo sveikatinimo. Remigijus Žemaitaitis – teisininkas, palaikėme jo siūlomą įstatymą, kuriuo verslininkai skatinami padėti savo žmonėms įsitraukti į fizinę veiklą. 
 

Manau, kad neužilgo dirbantieji, kurie turės išmintingą savo įmonės vadovą, galės į jį kreiptis, jog nupirktų abonementus į sveikatos klubą, plaukimo baseiną.  
 

Jeigu žmogus reguliariai rūpinsis savo sveikata, įmonės vadovui reikės mažiau mokėti už jo gydymą.       

Kadangi dabar kalbame apie alkoholio prekybos, vartojimo ir reklamos sugriežtinimą, tai, manome, kad tame įstatyme per mažai dėmesio skiriama fizinio aktyvumo veiklai, jaunimui, dar neaptarti organizaciniai ir finansavimo klausimai. 

Seimo rudens sesijoje, manau, prie Sporto įstatymo dar sugrįšime. Jis turėtų būti būtent toks, kokio mes visi laukiame – kad šalia girtavimo draudimo atsirastų ir  skatinimas žmones, šeimas, bendruomenes sveikai gyventi.