Reformos šalies sporte – neišvengiamos

Jau gegužės 30 dieną Lietuvos Seimas svarstys Kūno kultūros ir sporto įstatymo pataisas, kurios susilaukė nemažo ažiotažo sporto bendruomenėje.

Nors tiek Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), tiek nemažai sportininkų pareiškė nepasitenkinimą naujuoju įstatymu, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius ramina, kad naujos pataisos yra reikalingos, o priekaištai atsirado iš nežinojimo.  

„Nauji dokumentai sąlygoja sporto sistemos pasikeitimą, finansavimo pertvarką. Pirmas žingsnis jau buvo žengtas pertvarkius Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC). Manau, kad kiti žingsniai turi būti paruošti tinkamai. Į šią veiklą turi būti įtraukti visi“, – KKSD surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Urbanavičius.

Pastaraisiais mėnesiais apie karjeros pabaigas paskelbė tituluotos Lietuvos sportininkės – irkluotoja Donata Karalienė, dviratininkė Aušrinė Trebaitė, taip pat prašymą rentai gauti pateikė parolimpinis čempionas lengvaatletis Mindaugas Bilius. Nors D. Karalienė ir A. Trebaitė šiuos sprendimus argumentavo noru pailsėti arba savo galimybių įvertinimu, abi jos užsiminė, kad naujas Sporto įstatymas papildomos motyvacijos nepridėjo.

„Yra atsakyta į daugybę raštų ir nusiskundimų, kur priekaištai buvo visai nepagrįsti. Sportininkai gali būti kažkieno suklaidinti. Kiek teko domėtis jų pretenzijomis, praktiškai visi dalykai sąlygoti nežinojimo arba klaidingo informavimo. Atsakius sportininkams į jų klausimus, tų klausimų nebeliko. Darau išvadą, kad tai yra pasitikėjimo dalykas, o patys sportininkai tiesiogiai nesikreipia ir neišsiaiškina situacijos, todėl tikimės, kad galėsime dažniau tiesiogiai bendrauti su visais, kuriems iškils kokių nors klausimų. Kiek aš supratau iš situacijos dėl A. Trebaitės ir D. Karalienės, tai jų sprendimus lėmė asmeninės, gyvenimiškos priežastys“, – pasakojo E. Urbanavičius.

KKSD vadovas pabrėžė, kad naujas įstatymo projektas įsigalios tik tiems sportininkams, kurie pergales iškovos po jo priėmimo. Tą patvirtino ir įstatymą svarstantys politikai. Tai reiškia, kad rentas iškovoję sportininkai išmokas gaus pagal seną tvarką. Vėliau apdovanojimus svarbiausiose pasaulio varžybose iškovojusiems sportininkams rentos bus diferencijuojamas pagal varžybų lygį ir medalio prabą.

Būtent dėl to E. Urbanavičius Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidento M. Biliaus prašymą gauti rentą laiko skubotu. Pats M. Bilius kartus su kitais parolimpiečiais buvo pareiškęs, kad naujas įstatymas apskritai yra diskriminacinis, dar labiau didinantis atskirtį tarp sveikųjų ir neįgaliųjų sportininkų. KKSD generalinis direktorius pabrėžė, kad rentos dėl įvairių ekonominių priežasčių, susidomėjimo, prestižo, konkurencijos sveikiesiems ir neįgaliems sportininkams negali būti vienodos. Rentos yra skiriamos ir nustatomos valstybės. Tik nuo politikų priklauso, ar rentos yra reikalingo bei kokio dydžio jos turi būti.

„Vienas klausimas, kurį aptarėme su parolimpinio sporto atstovais, buvo sąvokos „neįgaliųjų sportas“ išbraukimas. Sportas turi būti vienas žodis, apimantis visus žmones. Aš tą siūliau jau prieš keletą metų. Šituo klausimu su parolimpiečiais, kurčiaisiais sportininkais viską išsprendėme, – aiškino E. Urbanavičius. – Kitas aspektas – rentos. Rastas kompromisas, kad rentos negali būti vienodos, tačiau buvo nuspręsta ieškoti sprendimų peržiūrint rentų dydžius, mažinant skirtumus tarp sveikųjų ir neįgaliųjų. Diskriminacijos neturi būti kalbant apie sąlygų sudarymą, finansavimo šaltinių buvimą, patekimą į bazes, sportininkų rengimą. Čia viskas turi būti vienoda visiems. Jeigu šalis to nesugeba padaryti, tada prasideda diskriminacija“.



Pagal naują įstatymo projektą, bus įvestas naujas mokėjimas – stipendijos jauniesiems sportininkams, tarp jų – ir neįgaliesiems. Tuo E. Urbanavičius pabrėžė valstybės paramą jauniesiems talentams, nes po LOSC pertvarkos, KKSD tiesioginiai finansuos tik 60 aukšto meistriškumo sportininkų, o likę turės verstis savo jėgomis ir tikėtis paramos iš savivaldybių.  Nors naująjį Sporto įstatymą neseniai gana aršiai sukritikavo ir LTOK, E. Urbanavičius mano, kad tai yra daugiau emocinis dalykas.

„Kiek teko domėtis LTOK siūlymais, tai jie tikrai nėra esminiai. Yra daug pastabų dėl sąvokų, bet čia yra įstatymas, o jis negali būti rašomas bet kokia kalba. Tai yra teisinis dokumentas, kuris turi būti rašomas teisine kalba. Klausimus jie kelia vis iš naujo, nors darbo grupėje su LTOK atstovais jau buvome viską sutarę. Trūksta konstruktyvumo, o dabar taip kalbama, kad įstatymas išvis nebūtų priimtas. Jeigu ir yra siūlymai, tai tik tokie, kurių nelabai įmanoma įgyvendinti. Manau, kad galbūt baimės jiems įneša jėgų pusiausvyros pasikeitimas. Naujasis įstatymas keičia visą sporto sistemą. Visuomeninės organizacijos ir sporto šakų federacijos turės daugiau galios. Galbūt tai lemia, kad LTOK nelabai mus palaiko“, – sakė KKSD generalinis direktorius.

E. Urbanavičius taip pat atskleidė, kad Lietuvoje mažėja fiziškai neaktyvių žmonių skaičius, tačiau iki Europos Sąjungos (ES) vidurkio dar trūksta 4 proc.  „Skirtumą iki ES vidurkio laikau dideliu, o jei lygintume su pirmaujančiomis šalimis pagal žmonių aktyvumą, ypač su Skandinavijos valstybėmis, tai skirtumas pasidaro didžiulis. Tobulėti turime kur. Ambicingame plane esame įrašę norą aplenkti ES vidurkį. Dėl to ir dirbsime“, – pabrėžė KKSD direktorius.  Taip pat dar šioje Seimo sesijoje turėtų būti svarstomas ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) įstatymo projektas.

 „KKSRF įstatymas yra sudėtinė reformų dalis. Jis svarbus tuo, kad didelio meistriškumo sportas iš fondo nebebūtų finansuojamas. Biudžetas leis finansuoti nevyriausybinių organizacijų programas. Tai padės didinti fizinį aktyvumą“, – pabrėžė E. Urbanavičius.  Planuojama, kad didelio meistriškumo sportininkams bus skirta apie 8 mln. eurų. Šias lėšas tiesiogiai skirs valstybė.  „Tai bus įmanoma, jei planuojami įstatymai bus priimti. Dabar iš įvairių šaltinių aukšto meistriškumo sportui yra skiriama apie 5–5,5 mln. eurų. Kalbėjomės su Premjeru ir Finansų ministerijos atstovais ir radome keletą variantų, kaip būtų galima rasti trūkstamus 2,5–3 mln. eurų. Elgiantis ekonomiškai su dabar esančiais asignavimais, galime rasti sprendimus be papildomo finansavo iš valstybės biudžeto“, – pabrėžė E. Urbanavičius.