Taškus ant „i“ dėlios Pjongčange

Pasibaigęs sezonas slidininkams buvo intensyvus: vyko ne tik Pasaulio taurės etapai, bet ir pasaulio jaunimo čempionatas, universiada bei svarbiausias dvejų metų renginys – pasaulio čempionatas. Pasak Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) generalinio sekretoriaus Evaldo Brazlauskio, šį sezoną Lietuvos slidininkų pasirodymo negalima vertinti vienareikšmiškai. Lietuvos slidininkai žengė žingsnį į priekį, bet jiems nepavyko pademonstruoti geriausių savo rezultatų tada, kai to labiausiai reikėjo. 

„Jeigu vertintume pagal FIS (Tarptautinės slidinėjimo federacijos – aut. pastaba) skiriamus taškus, matytume, kad pagrindiniai mūsų sportininkai gerina savo rezultatus. Tačiau mus liūdina, kad per pagrindinius startus jie pasirodė prasčiau, nei mes visi tikėjomės. Toks neskanus sezono prieskonis – rezultatai gerėja, bet ne tuo metu, kai tai svarbiausia. Progresas pagal FIS taškus yra toks, kokį federacija numatė, bet visada norisi, kad būtų ne tik taškai, bet ir užimtos vietos. Tačiau čia jau nepavyko“, – dėl pasaulio čempionato, kuriame nepavyko pasirodyti taip, kad tai būtų skambus baigiamasis sezono akcentas, apgailestauja E.Brazlauskis.  

Į klausimą, kodėl taip nutiko, sunku atsakyti ir patiems specialistams. Atsakymo į jį ieškos LNSA trenerių taryba. „Sudedamųjų dalių ne viena, ne dvi ir ne trys. Trenerių taryba analizuoja, bandome rasti atsakymus sau ir sportininkams“, – pasibaigusį sezoną reziumuoja LNSA generalinis sekretorius.  

Slidininkų olimpinė atranka prasidėjo dar 2016 m. liepos 1 d. ir baigsis 2018 m. sausio viduryje. Kaip pasakoja LNSA generalinis sekretorius, atranka susideda iš dviejų dalių.  Pirmiausia skaičiuojami surinkti FIS taškai. Pagal juos šiandien keturi Lietuvos slidininkai yra pasiekę A lygio normatyvą. Tai Modestas Vaičiulis, Tautvydas Strolia, Stepanas Terentjevas ir Lukas Jakeliūnas. Tačiau vien surinkti taškai kelialapio negarantuoja. Antrasis kriterijus – vieta pasauliniame reitinge. Jeigu slidininkas patenka tarp trijų šimtų stipriausiųjų, įgyja teisę startuoti olimpinėse žaidynėse ir dar pelno vieną papildomą kelialapį savo šaliai. Abu olimpinės atrankos kriterijus šiuo metu iš Lietuvos sportininkų yra įvykdęs vienintelis M.Vaičiulis, kuris šiandien pasauliniame reitinge rikiuojasi antrojo šimtuko gale. 

Olimpinį B normatyvą įvykdė dvi Lietuvos merginos ir šeši–aštuoni vaikinai. Ar gali šie normatyvai virsti bilietais į Pjongčangą? „Manome, kad merginų grupėje taip ir bus, nes įprastai šaliai suteikiama viena papildoma kvota su B normatyvu. Tad pagal ankstesnių metų praktiką spėjame, kad viena mūsų mergina žaidynėse startuos“, – viliasi E.Brazlauskis. 

Realiausios kandidatės – buvusi biatlonininkė Marija Kaznačenko ir po motinystės atostogų sugrįžusi Sočio olimpinių žaidynių dalyvė Ingrida Musteikienė (buvusi Ardišauskaitė). 

Iš vaikinų olimpinėse trasose greičiausiai savo pajėgumą įrodinės du Lietuvos atstovai. Kas sudarys draugiją M.Vaičiuliui, paaiškės po vietinės atrankos. 

„Pagal dabartinį lygį ir mūsų sportininkų pasirengimą trys slidininkai žaidynėse – optimalu. Sportininkai gal mano kitaip, jie gal norėtų ir 4–5 atstovauti Lietuvai, bet tą turi įrodyti. Galimybių dar yra“, – siūlo E.Brazlauskis.

 

Olimpinės trasos 
 

Olimpines trasas Lietuvos slidininkai išbandė likus metams iki žaidynių. Į olimpinių žaidynių sostinę vyko dvi Lietuvos delegacijos. Du sportininkai – M.Vaičiulis ir T.Strolia dalyvavo Pjongčange surengtame Pasaulio taurės etape. O kiti trys slidininkai, kurie, pasak LNSA generalinio sekretoriaus, sudaro artimiausią rezervą rinktinės lyderiams – I.Musteikienė, Deividas Kliševičius ir Jaunius Drūsys Pietų Korėjos slidinėjimo federacijos kvietimu dalyvavo Korėjos taurės varžybose ir Korėjos čempionate. 
 

„Visų sportininkų ir trenerių įspūdžiai vienodi – trasos labai sudėtingos. Įprastai mūsų sportininkai ruošiasi švelnesnio reljefo trasose. Be to, bus didelis laiko skirtumas, teks įveikti aklimatizaciją. O varžybos, kaip ir visada olimpinėse žaidynėse, bus aukšto lygio“, – trumpai Pjongčange viešėjusių sportininkų ir specialistų įspūdžius perteikė E.Brazlauskis. 

Oro sąlygos tuo metu, kai viešėjo lietuviai, nebuvo išskirtinės ir per žaidynes neturėtų kelti papildomų sunkumų – keli laipsniai šalčio ir šiek tiek labiau vėjuota nei europinėje žemyno dalyje. „Laiko zona ir laiko skirtumas – didesnis iššūkis“, – neabejoja specialistas. 

„Norėtume, kad sportininkai pasiektų geriausių savo karjeros rezultatų būtent per svarbiausias ketverių metų ciklo varžybas. Apie vietas kalbėti nenorime“, – prognozėmis neužsiima pašnekovas. Taigi į olimpinį Pjongčangą Lietuvos slidininkai vyks kovoti dėl savų pergalių. 
 

Kada mūsiškiai įstengs pasivaržyti dėl medalių? Kol kas tokių talentų ir tokių galimybių, federacijos gen. sekretoriaus tikinimu, nematyti. „Mes tokių aukštų tikslų sau nekeliame, nes matome, kaip technologijos sporte žygiuoja į priekį, kas vyksta pasaulyje. Rasti tokį unikalų žmogų kaip Vida Vencienė būtų labai gražu, bet, deja, kol kas tokių neturime“, – šiandieninę padėtį realiai vertina federacijos atstovas. 

Tam, kad lietuviai veržtųsi į lyderių gretas, situacija turi keistis iš esmės. Vien tai, kad Vilniuje nėra slidinėjimo trasų, smarkiai sunkina darbą, nes važinėti kasdien treniruotis į Ignaliną būtų sudėtinga. „Yra daugybė komponentų, kuriuos reikia įgyvendinti, kad mūsų sportas bent jau artėtų prie to, ką daro lyderiaujančios valstybės. Pavyzdžiui, pasaulio čempionate bet kurios slidinėjimo šalies delegacijos atsiveža po dešimt trenerių, kurie ruošia slides, atsiveža vilkiką įrangos. O mūsų treneriai patys slides ruošia, patys jas išbando, patys išlydi sportininkus į trasą“, – pavyzdžiais, kur yra Lietuva slidinėjimo žemėlapyje, kalba E.Brazlauskis. 

Tai, kad didieji mūsų miestai neturi slidinėjimo trasų ir Lietuvoje ši sporto šaka kultivuojama periferijoje, kaip antai Utenoje, Ignalinoje, Anykščiuose, Visagine, – taip pat viena priežasčių, kodėl šis sportas nesivysto taip sparčiai, kaip norėtųsi. Tad kalbėdamas apie augančią pamainą E.Brazlauskis vardija pavienius sportininkus. Ignalinietis D.Kliševičius, kuris, neskaitant M.Vaičiulio, pasaulio čempionate pasirodė bene geriausiai, septyniolikmetis anykštėnas Ąžuolas Bajoravičius, kuris iš slidininkų geriausia pasirodė per Europos jaunimo olimpinį festivalį Turkijoje. 

„Tai ir bus tie vyrai, kurie po poros metų bus pasirengę kovoti su dabartiniais mūsų komandos lyderiais. Pagrindinė bėda, kad nei Vilniuje, nei Kaune, kur daugiausia moksleivių, studentų, dėmesys slidinėjimui mažas: neturime slidinėjimo trasų, kur būtų galima pakviesti slidinėti daug vaikų, tada būtų ir daugiau galimybių atsirinkti talentingiausius“, – sako LNSA generalinis sekretorius. Jis viliasi, kad pavyks Vilniuje, Rokantiškių miško masyve, atgaivinti buvusias slidinėjimo trasas. Juolab miesto savivaldybė palankiai į tai žiūri, bet reikia laiko, plano, daug organizacinio darbo ir, žinoma, žiemos. 

Kalnų slidinėjimas šiuo aspektu, regis, išgyvena tikrą pakilimą: pasileisti nuo kalno su slidėmis norinčiųjų netrūksta, o tai padaryti galima ir Vilniuje, ir Druskininkuose, ir kituose Lietuvos miesteliuose. „Taip, čia situacija palankesnė“, – pritaria LNSA generalinis sekretorius. Dėkinga šiemet buvo ir žiema, todėl Vilniaus Liepkalnis buvo apgultas ir suaugusiųjų, ir vaikų. LNSA vaikams surengė keletą varžybų. „Matome daugiau dalyvių – aktyvių vaikų pulkas didėja. Anykščiuose labai entuziastingai treneriai dirba. Matyt, kad atsiras ir gabesnių vaikų. Per dvejus trejus metus pamatysime“, – prognozuoja specialistas.
 

Tik bėda ta, kad kalnų slidinėjimas Lietuvoje plėtojamas daugiausia tėvų lėšomis. „O didžiuosiuose miestuose, Vilniuje ir Kaune, sporto mokyklose yra tik viena kalnų slidininkų grupė, kur su vaikais dirba vienas treneris“, – apgailestauja pašnekovas. Tiesa, Vilniuje sėkmingai dirba klubas „Snow Bees“, o kauniečių klubo „Alpių Aidas“ auklėtinė 14-metė Smiltė Bieliūnaitė iškovojo Baltijos taurę amžiaus grupėje iki 16 metų, aplenkusi net 37 trijuose etapuose dalyvavusias sportininkes. Pernai Baltijos taurę dvylikamečių grupėje į viršų kėlė Oskaras Karlavičius.

Ir Vilniaus, ir Kauno klubų nariai dažnai treniruojasi Druskininkuose, kur sudarytos išskirtinės sąlygos. „Druskininkų sporto centre turi atsirasti kalnų slidininkų grupė, nes ten „Snow“ arena, kuri gana geranoriškai bendradarbiauja. Matome, kad Druskininkuose formuojasi kalnų slidininkų karta, čia į kalnų slidinėjimą vaikai eina noriai“, – pastebi federacijos atstovas. 

Bet tai ateitis, o dabartis tokia, kad geriausiems Lietuvos kalnų slidininkams olimpinis A normatyvas – dar per aukšta kartelė, nepaisant to, kad šį sezoną jie gerino asmeninius rezultatus, kartu versdami ir naujus Lietuvos kalnų slidinėjimo istorijos puslapius.

„Sezonas buvo sėkmingas. Reikia pasidžiaugti, kad vienas iš naujai augančių lyderių Andrejus Drukarovas, kuris gyvena ir treniruojasi Italijoje, pasaulio čempionate pasiekė geriausių rezultatų. Jis pateko į didžiojo slalomo finalą ir ten tarp 180 dalyvių iškovojo 43 vietą. Tai tikrai geras rezultatas, ypač įvertinant tai, kad nei latvių, nei estų, nei apskritai tokio amžiaus sportininkų finale nė vieno nebuvo – visi vyresni ir sukaupę daugiau patirties“, – apie tobulėjantį septyniolikmetį pasakoja E.Brazlauskis.  

Olimpietis Rokas Zaveckas šiemet paskutinį sezoną dalyvavo dar ir jaunimo varžybose. „Jo sezonas buvo ilgas, teko dalyvauti daugybėje varžybų, kurių svarbiausios – pasaulio jaunimo čempionatas, universiada, pasaulio suaugusiųjų čempionatas. Gal nebuvo tokio ryškaus jo rezultato kaip A.Drukarovo, kuriuo būtų galima pasidžiaugti, bet vertinant pagal taškų sistemą į priekį žengtas gana didelis žingsnis“, – 21-erių metų kalnų slidininko rezultatais irgi pasidžiaugia E.Brazlauskis. 

Merginų startai šį sezoną nebuvo sėkmingi. „Turime Ievą Januškevičiūtę, kuri jau yra dalyvavusi Sočio žaidynėse. Ji ruošėsi Italijoje, startavo Pasaulio taurės varžybose, kur nepasiekė finišo. O pasaulio čempionate pateko į didžiojo slalomo rungties finalą ir užėmė 62 vietą.Tad sudėtinga vertinti sezoną, nes neturime svarių rezultatų“, – dėsto federacijos atstovas. 

Pasaulio jaunimo čempionate debiutavo 18-metė Eglė Augustaitytė. Slalomo rungtyje ji užėmė 39 vietą, didžiojo slalomo – 68. Tačiau pagal FIS taškus ši sportininkė dar akivaizdžiai atsilieka nuo I.Januškevičiūtės. 

Kalnų slidininkų atranka į olimpines žaidynes panaši kaip ir lygumų slidininkų. Ji susideda iš dviejų dalių: FIS taškų ir reitingo. Pagal FIS taškus yra 5–6 Lietuvos sportininkai, kurie įvykdė B normatyvą. Tarp jų – ir abu lyderiai. Tačiau nė vienas Lietuvos sportininkas nepatenka tarp penkių šimtų geriausių pasaulio kalnų slidininkų. „A.Drukarovui, kuris šiemet pasiekė geriausią visų laikų Lietuvos FIS taškų rezultatą slalomo rungtyje – surinko 45,64 taško (ankstesnis rekordas, 50,17 FIS tšk., dar nuo 1997 m. priklausė JAV lietuviui olimpiečiui Linui Vaitkui – aut. pastaba), iki 500-tuko dar labai toli. Manau, žaidynėse turėsime po vieną vyrą ir moterį – geriausius savo šalies atstovus, įvykdžiusius B normatyvą“, – realiai kalnų slidininkų galimybes vertina E.Brazlauskis. 

Jaunieji Lietuvos snieglentininkai jau mina kelius į svarbiausias tarptautines varžybas. Pernai Aras Arlauskas dalyvavo jaunimo olimpinėse žaidynėse, šiemet jo brolis Laurynas startavo universiadoje, kur buvo 20-as, o Motiejus Morauskas pirmą kartą istorijoje įvykdė kvalifikacinius normatyvus, leidžiančius startuoti Pasaulio taurės varžybose, bet iki olimpinių žaidynių slenksčio jiems dar labai toli. 
 

„Kol kas mūsų snieglentininkai dar neatitinka tokio lygio, kuris leistų startuoti žaidynėse. Ten dalyvauja labai mažai snieglentininkų, kriterijai itin griežti, tad reikia būti tikrai aukšto lygio sportininku“, – atkreipia dėmesį E.Brazlauskis. 

Kada snieglentininkai galėtų papildyti mūsų olimpiečių sąrašą, šiandien pasakyti dar sunku. Ypač dėl to, kad Lietuvoje snieglenčių sportas laikosi entuziastų pastangomis.

„Iš esmės jis laikosi dviejų–keturių entuziastų dėka – Remigijus Arlauskas, Artūras Morauskas ir kiti, kurių vaikai sportuoja. Todėl tėvai daug dėmesio tam skiria. Neturime sporto mokyklų, kurios ruoštų snieglentininkus. Labai geros sąlygos šiemet buvo Liepkalnyje, pakankamai geros Druskininkuose. Vaikai, jaunimas, kuriems tai geras laisvalaikis, dalyvauja, treniruojasi, bet nėra kryptingo, nuoseklaus ruošimosi, kuris būtų daugiametis ir leistų žygiuoti olimpinių startų link. Tai daugiau mėgėjiškas judėjimas“, – sako LNSA generalinis sekretorius.