Naujoji karta taikosi į Lietuvos rekordus

84,78 metro praėjusį mėnesį ietį švystelėjęs Edis Matusevičius sugrąžino rungties Lietuvos rekordą į Matusevičių namus: 1987-aisiais jis priklausė sportininko tėvui Edmuntui, vėliau – Arūnui Jurkšui, o pastaruosius 13 metų – Tomui Intui.
 

Vis dėlto E.Matusevičius, Europos šuolių į aukštį čempionė Airinė Palšytė, įsibėgėjanti trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė – ne vieninteliai lengvaatlečiai, galintys pagerinti jiems patiems priklausančius šalies rekordus. Dar šiemet gali kristi ir ne vieną dešimtmetį gyvuojantys olimpinių rungčių rekordai.

Olimpietės Ritos Ramanauskaitės 2000-aisiais pasiektas Lietuvos rekordas – 62,69 m – jau kartą sudrebėjo. Prieš dešimtmetį ietį toliau numetė Indrė Jakubaitytė (63,65 m), tačiau oficialiu šalies rekordu ir toliau laikomas R.Ramanauskaitės pasiekimas. 

I.Jakubaitytės rezultatas pripažintas tolimiausiu Lietuvos ietininkių metimu istorijoje, o rekordiniu netapo dėl to, kad varžybos, kuriose ji pasiekė savo rekordą, neatitiko visų IAAF reikalavimų.

R.Ramanauskaitės įrašui rekordų grafoje naują grėsmę kelia Europos iki 23 metų čempionato prizininkė Liveta Jasiūnaitė – praėjusiais metais ietį ji švystelėjo 61,32 metro.

„Pagalvoju apie Lietuvos rekordą, tai yra šio sezono tikslas. Dar ne sezono pabaiga, tad minčių neatsisakau, – šyptelėjo L.Jasiūnaitė. – Nėra keista, kad rekordas išliko tiek ilgai, nebuvo daug metikių, tačiau dabar atsirado. Jį pasiekti galėčiau ne tik aš, bet ir Sima (L.Jasiūnatės treniruočių partnerė Simona Dobilaitė – lengvoji.lt).“

Sportininkė pripažįsta, kad 62 metrai pasauliniame kontekste įspūdžio nebedaro – vargu, ar toks rezultatas galėtų atnešti olimpinius ar pasaulio čempionato medalius.

„62 metrai dabar nėra labai aukštas rezultatas, tarkime pasaulio čempionate su tokiu rezultatu gal šešetuke būsi, bet ne aukščiau“, – tikino L.Jasiūnaitė.

Geriausias visų laikų Lietuvos sprinteris Rytis Sakalauskas drauge su Egidijumi Diliu, Žilvinu Adomavičiumi bei Aivaru Pranckevičiumi šalies rekordą „šovė“ 2009-ųjų studentų Universiadoje. Dabar tas pats R.Sakalauskas pakoreguoti rekordų įrašus siekia su kita trijule – Ugniumi Savicku, Kostu Skrabuliu bei Giedriumi Rupeika.
 

„Turi būti tikslas, kurio reikia siekti. Jei jo nėra, tada sunkiau dirbti. Rekordas nėra labai labai aukštas, žinoma, nėra ir žemas. Su šių metų sudėtimi ir geru darbu įmanoma jį pasiekti, reikia gerų sąlygų ir sėkmės – rezultatas priklauso nuo visų keturių sportininkų“, – sakė komandos treneris Martas Skrabulis.

Pasak sprinterių trenerio, dabartinės komandos privalumas yra tas, kad visi sportininkai estafetės rungčiai rengiasi drauge, todėl lengviau nušlifuoti tokius elementus, kaip lazdelės perdavimas.

„Lazdelės perdavimo atidirbimas labai daug duoda, svarbu, kad lazdelė kuo greičiau apkeliautų 400 metrų ratą. Kuo didesniame greityje persiduosi, tuo ji greičiau judės. Kitas gali būti greitesnis, bet lėčiau perduoti lazdelę. Pasaulyje yra labai daug pavyzdžių, kai individualiai žmonės nėra greičiausi, bet estafetėje aplenkia stipresnius. Tai parodo, kad privalai atidirbti perdavimą kaip komanda“, – aiškino M.Skrabulis.

Vyrų maratonas (1997 metai, Česlovas Kundrotas – 2 val. 12 min. 35 sek.)
 

Dianą Lobačevskę treniruojantis Česlovas Kundrotas pasibaigus balandį vykusiam Hanoverio maratonui turėjo išspausti šypseną. Lietuvos rekordo grafiku 35 kilometrus bėgęs Remigijus Kančys jėgų pritrūko tik pačioje distancijos pabaigoje.
 

Hanoveryje Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis finišavo per 2 val. 13 min. 12 sek. bei pasiekė trečią rezultatą per visą šalies istoriją.

„Sekiau laiką, bet nebuvo siekio bėgti rekordui. Įveikęs pusę maratono mačiau, kad bėgu rekordiniu tempu, bet mintys buvo ne apie tai, – prisiminė R.Kančys. – Reikėjo normatyvo į pasaulio čempionatą, norėjau asmeninio rekordo, o gavosi kaip gavosi.“

Maratonininkas nesureikšmina rekordo siekimo – sportininko prioritetai kiti.

„Apie tai niekada negalvojau. Aišku, būtų malonu pagerinti Lietuvos rekordą. Viskas ateityje – ar dar bėgsiu greičiau, ar nebebėgsiu. Pasaulio čempionate Londone stengsiuosi kuo geriau prabėgti, bet tikrai nebus tikslo žūtbūt pasiekti rekordą“, – sakė R.Kančys.

Ilgaamžiškiausias lengvaatlečių rekordas priklauso Vladimirui Dudinui – 3000 m kliūtinio bėgimo rungties atstovas distanciją 1969 metais Kijeve (Ukraina) įveikė per 8 min. 22,2 sek. Tuo tarpu seniausi moterų rekordai pasiekti 1983-aisiais – prie abiejų iš jų prisidėjo Ana Ambrazienė. 

Sporto klubo „Cosma“ direktorė tada pasiekė pasaulio 400 m barjerinio bėgimo rekordą – 54,02 sek. – bei su Margarita Navickaite, Terese Valiuliene bei Aldona Mendzaryte pagerino šalies 4x400 m estafetės rekordą (3 min. 27,54 sek.).

„Manęs nestebina, kad rekordai dar nepagerinti – jaunimas nenori dirbti. Jie nesako, kad nori sumušti Anos Ambrazienės rekordą, o tai būtų gražu, – kritiškai kalbėjo A.Ambrazienė. – 1983-ieji buvo sėkmingiausi karjeros metai, pasiekiau pasaulio rekordą, pirmame pasaulio čempionate buvau antra ir pralaimėjau tik 0,01 sek. Šiemet rekordui bus 34 metai, daug laiko praėjo...“

Bėgikė apgailestauja, kad su Lietuvos estafetės komanda neturėjo galimybės varžybose bėgti dažniau.

„Tada komanda buvo sustatyta pirmą kartą. Man lazdelę perdavė penktai ir aš išplėšiau trečią vietą tautų spartakiadoje. Komanda buvo gera, bet daugiau kartu nebebėgome. Išbuvau 11 metų SSRS rinktinėje, tad visą laiką leidau stovyklose arba varžybose, o už Lietuvos rinktinę progų bėgti nebuvo“, – prisiminė A.Ambrazienė.