"Jonava" naujovių nepabijojo

 

Savo karjerą pradėjęs nuo profesionalaus žaidėjo, vėliau Tadas visa galva pasinėrė į treniravimą. Sezono pradžioje prie „Jonavos“ komandos prisijungęs vos 24 m. futbolo specialistas šiuo metu yra atsakingas už varžovų analizę ir statistiką. Šiuolaikinis futbolas jau neįsivaizduojamas be technologijų ir analizės. Stipriausi pasaulio klubai šioje srityje yra labai pažengę ir turi ištisas analitikų komandas, o „Jonava“ su analitiko-skauto pareigybės atsiradimu priartėjo prie europinių standartų. T. Vilkevičius fkjonava.lt atskleidė savo profesijos subtilybes ir darbą klube.

 

Kaip ir dauguma vaikų, gimtajame Alytuje futbolą aktyviai žaidžiau kieme, su tėčiu stebėdavome ir eidavome į įvairias sporto rungtynes. Futbolo treniruotes pradėjau lankyti tik trečioje klasėje pas trenerį Antaną Bytautą, tačiau man neblogai sekėsi ir gana greitai perėjau į metais vyresniųjų komandą pas Antaną Makštutį. Šis treneris, beje, treniravo ir mūsų vyr. strategą Donatą Vencevičių. Kai man buvo 14-a, sėkmingai įvykdžiau atranką ir patekau į Nacionalinę futbolo akademiją Kaune, kur mokiausi ir treniravausi kartu su mūsų saugu Martynu Dapkumi. Teko žaisti už įvairaus amžiaus jaunimo rinktines. Baigęs akademiją, žaidžiau už Kauno „Atletą“, su kuriuo Pirmoje lygoje užėmėme trečią vietą, po to Alytaus „Dainavoje“, bet tada nusprendžiau baigti žaisti ir eiti mokytis.

 

Ateina laikas, kai reikia pasirinkti: žaisti ar mokytis. Pagalvojau, kad didesnių perspektyvų Lietuvoje man suteiks treniravimas, jis turbūt man yra arčiau širdies. Iš pradžių svajojau būti futbolininku, žaisti Čempionų lygoje ar kitame aukšto lygio turnyre, bet ateina laikas, kai reikia viską realiai įvertinti. Žinojau, kad visada būsiu futbolo dalimi, kurioje nors klubo struktūroje, nes jau ketvirtoje klasėje mamai sakiau, kad užaugęs būsiu futbolininkas, o baigęs karjerą – treneris. Kitokių minčių neturėjau. Be futbolo nebežinau net ką daryčiau. Įstojau į Lietuvos sporto universitetą ir iškart pradėjau treniruoti. Būdamas 19 m. aš jau dirbau su vaikais ir tą darau iki dabar. Kaune turiu dešimtmečius, kuriuos treniruoju jau penkerius metus.

Kaip atsidūrei „Jonavos“ klube? Tikriausiai perėjimas nuo jaunimo prie vyrų futbolo Tau buvo nemažas iššūkis?

Viskas įvyko labai greitai. Rugsėjį dirbau tik su savo vaikų grupe. Tada gavau pasiūlymą iš universiteto treniruoti studentų rinktinę. Nors rungtynių nebuvo daug, bet vis tiek turėjau pereiti nuo vaikų prie suaugusiųjų. Priėmiau šį išbandymą. Tada pasiekė žinios, kad „Jonava“ ieško analitiko-skauto. Man čia buvo rimtas iššūkis ir savęs klausinėjau, ar tikrai dabar yra verta, bet visada stengiuosi iššūkius priimti ir esu linkęs žengti rizikingus žingsnius. Kelis kartus susitikau su klubo vadovais ir treneriais, radome bendrą kalbą ir taip atsiradau klube. Aš labai norėjau išbandyti save vyrų futbolo srityje. A lyga – tai aukščiausias taškas mūsų šalyje. Kiek žinau, tokio amžiaus žmonių lygos klubų trenerių štabuose nėra, tad kai tokių galimybių pasitaiko – tu turi jas išnaudoti.

 

Su Eisvinu Utyra teko žaisti universitete. Kitų trenerių nepažinojau asmeniškai, bet žinojau juos kaip futbolo specialistus. Atvykus viskas buvo nauja. Pirmi žingsniai nebuvo drąsūs, bet dabar visai kitaip jaučiuosi. Mano amžiaus žmonių Lietuvos futbole nelabai yra ir nelabai kas nori jiems suteikti progą, todėl tai, kad esu čia, labai sveikintinas dalykas. Dauguma klubų vertina tik patirtį, bet yra jaunų, perspektyvių ir futbolą suprantančių žmonių, tik jiems klubuose nesuteikiamas šansas. Man labai pasisekė ir, kiek žinau, tik mūsų klubas visoje A lygoje turi tokią poziciją. Apskritai visame pasaulyje futbolo klubai turi visą analitikų-skautų komandą. Štai Madrido „Atletico“ jų turi 20, „Premier“ lygos klubuose tokių kaip aš yra kelios dešimtys. Lietuva, deja, šioje srityje dar atsilieka. Gal klubai žino, kad reikia, bet prisibijo naujovių.

 

„Jonava“ to nepabijojo ir, mano nuomone, tai yra didelis žingsnis į priekį, leidžiantis judėti link europinių standartų. Kalbant apie darbą su treneriais, aš jaučiu, kad labai tobulėju diskusijų su jais metu. Jie man parodo tam tikrų niuansų, į kuriuos aš anksčiau neatkreipdavau dėmesio, o dabar į viską žiūriu kitu kampu. Rungtynių metu einu į žiūrovų tribūnas, nes ten geresnis vaizdas negu ant suoliuko. Sėdėdamas tarp žiūrovų, pasižymiu pastabas, skaičiuoju statistiką, žymiu kiekvieną veiksmą ir visa tai treneriams pateikiu per pertrauką. Šiuo metu, palyginus su sezono pradžia, jaučiuosi labai patobulėjęs – tai, kas iš pradžių man atrodė sudėtinga, dabar yra labai paprasti dalykai.

Absoliučiai visos komandos turi ir stiprių, ir silpnų pusių. Aš analizuoju varžovus ir jų žaidimą, ieškau jų stiprių ir silpnų vietų, o po to su treneriais diskutuodami ieškome būdų, kaip tuo pasinaudoti. Mano darbas daugiausia yra vaizdo peržiūros ir įžvalgų, tendencijų pateikimas: kokius veiksmus varžovai atlieka, tenka analizuoti atskirus žaidėjus ir pan. Praktiškai kiekviena A lygos komanda turi savitą braižą ir šis darbas man yra labai įdomus. Nuo pat 19 m. labai domiuosi, daug skaitau šia tema, peržiūriu vaizdo medžiagą, visada stengiuosi atrasti tuos kampus, kur galėčiau būti pranašesnis. Futbolo analizė ir statistika man yra vienas įdomiausių dalykų. Dirbti su skaičiais ir analizuoti tendencijas man labai patinka. Pasaulis yra nuėjęs labai toli, daug informacijos galima rasti tinklaraščiuose. Jie skaičiuoja tokius dalykus, kad kartais pačiam tenka kelis kartus perskaityti informaciją, jog suvoktum, apie ką kalbama. Lietuvos rinktinė turi ne vieną analitiką, tai yra labai gerai, bet pasaulis labai greitai juda į priekį, o mes tik pradedame visa tai.

Tenka darbuotis su programomis „InStat“, „LongoMatch“. Jos pagelbėja, bet, jei neturi supratimo apie futbolą, šios programos mažai kuo padės. Turi suprasti žaidimą, numatyti jo tendencijas po penkerių ir dešimties metų, tas yra labai svarbu. Apskritai kalbant apie darbą su statistika, ja reikia mokėti naudotis. Kartais skaičiai nieko nepasako. Tarkim, programa tau parodo perdavimų skaičių, bet juk gali būti daugybė perdavimų atgal, kurie visada bus tikslūs, o kitas žaidėjas galbūt atliks kelis perdavimus, bet jie bus kertiniai, pvz., išves vienas prieš vieną komandos draugą ar bus perdavimas tarp varžovų gynėjų ir saugų linijų. Negali paimti skaičių ir aklai jais naudotis. Tai yra didelis menas – paimti iš jų ko reikia ir panaudoti savo tikslams. Tenka labai pagalvoti, ką analizuoji, kodėl ir ką rodai žaidėjams.

Jos nesiskiria nuo pasaulinių. Pvz., dauguma įvarčių pelnoma iš baudos aikštelės ir mažai iš už baudos aikštelės. Pas mus žaidimas yra lėtesnis, mūsų žaidėjai daro daugiau lietimų negu stipriausios pasaulio komandos. Rečiau žaidžiame į priekį, atliekame daugiau ilgų ir aukštų perdavimų, vyksta dažnesnės dvikovos tarp žaidėjų. Dėl to mūsų futbolas yra lėtesnis, tam įtakos turi ir aikščių kokybė. Kalbant apie mūsų klubą, mes mėgstame žaisti su kamuoliu. Tą mokame ir stengiamės daryti, turime užtektinai techniškų žaidėjų. Deja, ne visada pavyksta – kartais varžovai priverčia mus žaisti kitaip.

 

Dabar pagrindiniai darbai yra mūsų žaidėjų įvertinimas: kur mes esame ir kur mes norime būti. Šiuo metu intensyviai skaičiuoju mūsų žaidėjų statistiką, darau įžvalgas. Taip pat ieškome pastiprinimo, jį irgi reikia įvertinti. Vyksta intensyvus pasiruošimas kitai sezono pusei. Dabartinis darbas man labai patinka, bet ateityje labiausiai norėčiau dirbti vyr. treneriu. Tai yra pagrindinis mano tikslas.