Kovos ant smėlio – pliaupiant lietui

Į Burbiškio dvarą susirinkusius atletus pusdienį globojo saulė, tačiau finalinę dalį organizatoriams teko stabdyti dėl Anykščių kraštą merkiančios lietaus sienos.  

 

Varžybų teisėjai pasitarė ir nusprendė, kad čempionatą reikia tęsti bet kuriuo atveju, juolab, kad turi vykti tiesioginė dvikovų transliacija. „Jei jau futbolininkai žaidžia bet kokiu oru, tai mes tikrai neprastesni“, – tvirtą argumentą rėžė vyriausiasis teisėjas Vilius Adomaitis.

 

Kiek aprimus stichijai, imtynininkai brido į „darbo vietą“ – vandeniu užlietą smėlio aikštelę, kuri kažkuo priminė seklią kūdrą.

 

Jovalas po kojomis nesumaišė kortų – kaip ir tikėtasi, keturios pirmosios vietos vyrų rungties turnyre atiteko laisvųjų imtynių stiliaus meistrams.

 

Savo finalus pakankamai nesunkiai laimėjo Nikita Gerasimovas bei šių metų šalies laisvųjų imtynių čempionai Erikas Bizunovičius ir Edgaras Voitechovskis.

 

Svoryje iki 70 kilogramų gerbėjus nudžiugino Stanislavas Bajurinas  – vilnietis jau prieš daugiau nei metus buvo užsiminęs apie aktyvios sportinės karjeros pabaigą, todėl jo pergalė prieš patyrusį laisvųjų imtynių kovotoją Šarūną Jurčį buvo netikėta.

 

„Paplūdimio imtynės demokratiškos, čia gali kovoti įvairių dvikovos stilių atletai, čia nėra favoritų. Panašu kaip ir tinklinyje, kuomet geras salės žaidėjas nebūtinai rodys aukštą meistriškumą ant smėlio. Kovojant ant smėlio reikia įjungti kitus, papildomus, resursus, kurie dažniausiai ir nulemia dvikovų baigtį. Standartiniais ir įprastais „kilimo“ sprendimais toli nenueisi. Tuo šios imtynės ir žavios“, – kalbėjo šalies imtynių federacijos prezidentas Giedrius Dambrauskas.

 

Paplūdimio čempionato moterų imtynių turnyre galynėjosi tik laisvųjų imtynių stiliaus atstovės.  Aukso medalius iškovojo Vilkaviškio trenerė Vaida Puidaitė ir, vietinių sirgalių džiaugsmui, Greta Čeponytė .  

 

 

Kol kas egzotiška laikoma sporto šaka sulaukia vis daugiau dėmesio. Tarptautinė imtynių federacija FILA (dabar UWW) prieš pusantro dešimtmečio pastebėjo kylantį ažiotažą aplink ant smėlio rengiamas žaidybines sporto rungtis, visų pirma tinklinį ir futbolą, ir paplūdimio imtynes įtraukė į varžybų kalendorių. Pirmasis oficialus pasaulio paplūdimio čempionatas vyko 2006-ais metais Turkijos pliažais garsėjančioje Antalijoje.

Varžybų debiutas buvo kuklus – į Turkiją atvyko mažiau nei dešimt sportininkų, todėl apsukriems saviškiams teko staigiai suktis iš padėties. Imtynininkais praturtintoje valstybėje jie nesunkiai surado vietinius smarkuolius, prie kurių prisijungė šalyje atostogavusios kelios Ispanijos moterų rinktinės narės, albanas ir pora amerikiečių. Oficialūs paplūdimio čempionatai nors ir negreitai, bet vis pūtėsi ir augo. Pernai organizatoriai galų gale trynė rankas – Fazanos (Kroatija) paplūdimyje vien sunkiame svoryje galynėjosi virš dvidešimties pasaulio čempionato dalyvių.

 

Paplūdimio sporto pagrindinė esmė viena – paprastumas. Liberalioje aplinkoje vykstančias varžybas lydi liberalios taisyklės, žiūrovai atsipūtę mėgaujasi reginiu, kuriame vis mažiau vietos lieka dviprasmiškai traktuojamiems epizodams. Paplūdimio imtynės ne išimtis. Jokio varžovo murkdymo parteryje (kaip įsivaizduojate padėtyje „ant tilto“ smėlyje besiginantį atletą), jokių abejones keliančių vertinimų. Visi veiksmai atliekami tik stovint, o taškai dalijami pagal nustatytus efektingumo kriterijus. Metimas, po kurio varžovas nukrenta ant nugaros (į pavojinga padėtį) vertinami aukštesniu balu. Bet koks varžovo nubloškimas ant krūtinės – mažesnis nuopelnas ir žemesnis įvertinimas. Pasyvumas, išėjimas už aikštės ribų bei kluptelėjimas liečiant smėlį ar, tiesiog, prisilietimas ranka prie aikštės paviršiaus vertinami vienu tašku atakuojančio atleto naudai. Nesakyčiau, kad nėra ginčytinų situacijų. Yra, ir nemažai. Imtynėse nematuojami atstumas ir laikas, veiksmai atliekami greitai ir neretai pora sekundžių trunkantį epizodą tenka nagrinėti teisėjų kolegijai, kuri narpalioja į gumulą susivijusių siluetų padėtis. Bet kuriuo atveju tokių situacijų kur kas mažiau nei klasikinėse imtynių rungtyse, o ir sprendimai priimami kur kas greičiau. 

 

Kalbama, kad paplūdimio imtynės olimpinėje programoje taip pat nėra utopija. Tarptautinis olimpinis komitetas vis plačiau atveria duris iki šiol daugiau hobiui priskiriamoms sporto šakoms. Paplūdimio imtynių atveju atsigręžtumėme į Antikos laikų olimpinį judėjimą, kuriame pirmu smuiku griežė imtynininkai. Žvelgiant į piešinius ant amforų galima nesunkiai susigaudyti, kad prieš kelis tūkstančius metų imtynininkai nedevėjo triko ir kovojo tikrai ne ant imtynių kilimų. Ratas apsisuktų.    

 

 

Kaip  ir minėjo LIF prezidentas G.Dambrauskas, paplūdimio imtynėse gali kovoti įvairių dvikovinių sporto šakų atletai. Prieš keturis metus sostinėje vykusiame atvirajame šalies čempionate be laisvūnų ir klasikų grūmėsi gausesnės dziudo imtynininkų pajėgos, sambo ir bušido meistrai. Todėl keista, kad šiemet į renginį Burbiškio dvare jie pažiūrėjo pro pirštus.

 

Virš Anykščių krašto prakiuręs dangus nepaskandino imtynių gerbėjų ūpo, o aktyviausi sporto šakos puoselėtojai rezgė planus kitiems metams. „Manau, kad toks čempionatas Palangos paplūdimyje sutrauktų minias žiūrovų, prie tokio renginio organizavimo mielai prisidėčiau, tik reikia, kad federacija „uždegtų žalią šviesą“, – entuziazmu trykšta šių metų Lietuvos laisvųjų ir paplūdimio imtynių čempionatų nugalėtojas Edgaras Voitechovskis.  

 

Beje, lietuviai jau turi patirties organizuojant paplūdimio imtynių varžybas ne tik šalies, bet ir pasauliniu mastu. Paplūdimio imtynės buvo įtrauktos į 2009-ų metai Šiauliuose vykusių Pasaulio imtynių žaidynių programą. Tąsyk sužibėjo du aukso medalius iškovojusi olimpietė Sandra Pakenytė ir Toma Kukuškinaitė. Apskritai, Šiauliuose Lietuvos komanda parodė fenomenalų rezultatą – buvo iškovota 10 medalių iš šešiolikos galimų! Deja, tai buvo paskutinis mūsiškių tango ant smėlio. Per aštuonis metus lietuviškų pėdsakų neaptikta nei viename Europos ar pasaulio čempionate.

 

Belieka tikėtis, kad po sėkmingo šalies čempionato Burbiškio dvare paplūdimio imtynės bus ilgainiui įtrauktos į Lietuvos imtynių federacijos renginių kalendorių. Svorio tokiam renginiui suteiktų ne tik solidūs rėmėjų prizai, bet ir galimybė nugalėtojams vėl ginti šalies spalvas pasaulio čempionatuose.

 

1. Stanislavas Bajurinas Vilniaus m. Laisvosios imtynės

2. Šarūnas Jurčys Klaipėdos m.-Kelmės r. Laisvosios imtynės

3. Tomas Baracevičius Vilkaviškio r. Laisvosios imtynės

 

1. Nikita Gerasimovas Vilniaus m. Laisvosios imtynės

2. Klaidas Lukoševičius Kauno m. Laisvosios imtynės

3. Nikita Vasiljevas Klaipėdos m. Laisvosios imtynės

1. Edgaras Voitechovskis Klaipėdos m Laisvosios imtynės

2. Benas Keršys Joniškio r Graikų-romėnų imtynės

3. Sigitas Ivoškis Šalčininkų r Graikų-romėnų imtynės

1. Erik Bizunovič Vilniaus m. Laisvosios imtynės

2. Edgaras Jurgelevičius Šalčininkų r. Graikų-romėnų imtynės

3. Saulius Urbonas Joniškio r. Graikų-romėnų imtynės

1. Vaida Puidaitė Vilkaviškio r. Moterų imtynės

2. Karolina Latožaitė Vilniaus m.-Anykščių r. Moterų imtynės

3. Eglė Valčiukaitė Kauno m. Moterų imtynės

 

1. Greta Čeponytė Anykščių r. Moterų imtynės

2. Viktorija Buinauskaitė Anykščių r. Moterų imtynės

3. Rimgailė Čeponytė Anykščių r. Moterų imtynės