Į "Jonavą" pasiprašė pats

Žaidėjų perėjimų lango metu Lietuvos rinktinės saugas Mindaugas Grigaravičius po pertraukos vėl grįžo į gimtinę, kur tapo svariu „Jonavos“ pastiprinimu. Nepaisant netikėto suklupimo A lygoje, klubo naujokas tikisi, kad šis sukrėtimas suteiks teigiamų emocijų.

Puikų praėjusį sezoną Latvijoje sužaidęs 25 m. kairiojo krašto saugas į „Jonavą“ atvyko nuomos pagrindais ir jau pirmosiose po pertraukos grįžusios A lygos rungtynėse buvo įtrauktas į startinę sudėtį. Futbolininkas, kuris taip pat yra atstovavęs Marijampolės „Sūduvos“, Utenos „Utenio“ bei Kauno „Stumbro“ klubams, interviu fkjonava.lt papasakojo savo pirmus įspūdžius naujame klube.

Mindaugai, papasakok, kaip atsidūrei Jonavoje?
Iš „Jonavos“ jau anksčiau buvau gavęs neblogą pasiūlymą, bet iš pradžių nelabai ryžausi permainoms. Turiu šeimą Rygoje, nenorėjau kažko keisti, dėl to pasyviai žiūrėjau į klubo pasiūlymą. Bet paskui „Jelgavoje“ įvyko tam tikrų pokyčių, gavau mažiau žaidybinio laiko, klube atsirado ir kitų problemų – tai pastūmėjo imtis veiksmų. Tada jau pats paskambinau „Jonavos“ atstovams ir jie sutiko mane priimti. „Jelgava“ nelabai norėjo manęs paleisti, nes turėjau galiojantį kontraktą iki kitų metų, bet nuomos pagrindais sutiko mane išleisti.

Praėjęs sezonas Latvijoje Tau buvo puikus, šiame klube praleidai nemažai savo karjeros laiko. Kokius prisiminimus iš čia išsiveži?
Į „Jelgavą“ pirmą kartą išvažiavau labai jaunas, vos 19 m. Šiame klube subrendau ir užaugau, pradėjau savarankišką gyvenimą. Pirmi du sezonai Latvijoje buvo labai įsimintini ir malonūs. Po to visada norėjosi ten grįžti. 2016 m. vėl grįžau į Latvijos klubą. Turėjome geriausią sezoną klubo istorijoje: šalies čempionate užėmėme antrą vietą ir tai yra aukščiausia vieta klubo istorijoje. Europos taurės atrankoje nukeliavome iki trečio etapo. „Jelgava“ man yra daugiau nei komanda.

2016 m. pirmą kartą buvai pakviestas į nacionalinę rinktinę, pasirodei keliose 2018 m. Pasaulio čempionato atrankos rungtynėse. Ką ši patirtis Tau davė?
Malonu, kai sulauki kvietimo į rinktinę. Tai reiškia, kad tave kažkas stebi ir įvertina. Rungtynės rinktinėje ar Europos turnyruose yra aukštesnio lygio. Ten viską reikia daryti greičiau: mąstyti, bėgti, reikia turėti ir daugiau ištvermės. Tokia patirtis, net ir sužaidus vos 10 ar 20 min., kiekvienam žaidėjui duoda gerą pasitikėjimo savimi dozę. Kuo daugiau tokių rungtynių, tuo greičiau tampi vis geresniu žaidėju.



Į A lygą grįžai po 1,5 m. pertraukos. Ar matai joje pokyčių ir ką žinojai apie „Jonavą“ prieš atvykdamas?
Ryškesnių pokyčių nematau, tos pačios aštuonios komandos. Latvijoje ir Lietuvoje futbolo lygis yra daugmaž panašus, be to, A lygos kovas ir naujienas visada sekiau. Pažiūrėdavau, kaip sekasi ir „Jonavos“ komandai. Ji man šiais metais paliko gerą įspūdį. Su visomis pirmaujančiomis komandomis aršiai kovojo, įsiminė lygiosios 3:3 su „Sūduva“. Iš šalies atrodė įdomi ir perspektyvi komanda. Čia atvykus buvo pažįstamų veidų: anksčiau „Utenyje“ teko dirbti su treneriu Mindaugu Čepu, su kai kuriais savo dabartiniais bendraklubiais kartu žaidėme Lietuvos vyrų rinktinėje ir Latvijoje. „Jelgavoje“ rungtyniavo mūsų naujokai Kirilas Siličius ir Artiomas Osipovas, su Martynu Dapkumi ir broliais Eliošiais susitikdavome rinktinės stovyklose.

Kaip Tave priėmė komandos draugai?
Nors turime daug užsieniečių, atmosfera komandoje yra labai gera. Visi draugiški, visi atranda bendrą kalbą ir treniruotėse mikroklimatas yra išties geras. Pažįstamų veidų atvykus buvo, priėmė mane gerai. Jau prieš rungtynes žinojau, kad viskas bus gerai ir nekils problemų dėl adaptacijos.

Esi vienas iš aštuonių naujokų. Ką manai apie atsinaujinusią ir sustiprėjusią komandą?
Sustiprėjusi ji ar ne, parodys sezono eiga. Viską atskleis galutinė mūsų vieta A lygoje ir kiek toli nueisime Lietuvos futbolo federacijos taurės kovose. Rezultatai parodys, ar sustiprėjimas buvo sėkmingas. Čia yra labai daug niuansų, tad prognozuoti sunku. Žinoma, pagal pavardes mes atrodome gerai, bet futbole taip nėra, kad kažką nusipirkus komanda iš karto pasikeičia ir žaidžia geriau. Mano nuomone, pasikeitimams reikia daugiau laiko.

Sužaidei jau dvejas rungtynes. Kaip vertini šiuos susitikimus ir komandos žaidimą?
Draugiškos rungtynės su HB „Køge“ parodė, kad komandoje turime bendrą supratimą, bet A lygos susitikime su „Kauno Žalgiriu“ mums kažko trūko, net negaliu tiksliai įvardyti. Galbūt komandinės dvasios, nes bandėme žaisti individualiai, o reikėjo žaisti kaip komandai. Daug faktorių lėmė tokį rezultatą. Priešininkai žaidė neparankiai, įklampino mus į savo žaidimą. Pačios sunkiausios rungtynės būna ne su Vilniaus „Žalgiriu“ ar „Sūduva“, o su tokiomis komandomis kaip Kauno ekipa, nes reikia įdėti daug pastangų įdėti, nuolatos varžovus spausti.

Žinoma, mums reikia laiko, visi esame skirtingi, vienas labiau mėgsta bėgti, kitas – ilgiau būti su kamuoliu. Kuo mes vienas kitą greičiau suprasime, tuo geriau pradėsime žaisti. Šios rungtynės mus sukrėtė ir pralaimėjimas buvo labai netikėtas. Buvo ir bemiegių naktų klausiant savęs, kas buvo ne taip, ką galėjau geriau padaryti. Atsirado daugiau motyvacijos, nors jos ir taip netrūko.

Laukia rungtynės su Tavo buvusiu klubu Kauno „Srumbru“. Ko galime tikėtis?
„Stumbre“, kuriame aš žaidžiau, viskas pasikeitę daugiau nei 100 proc. Iš komandos draugų jau girdėjau, kad „Jonavai“ nesiseka su kauniečiais: tai lygiosios, tai pralaimėjimai, pergalė dar nė karto nebuvo iškovota. Tad labai tikiuosi, kad šį penktadienį pakeisime istoriją ir pagaliau pavyks juos įveikti. Manau, po pralaimėjimo Kaune patirtas sukrėtimas suteiks teigiamų emocijų ir vaizdas aikštėje bus kitoks nei praėjusiame ture.

„Stumbro“ ir „Jonavos“ rungtynės dėl šalies klubų dalyvavimo UEFA Europos lygos atrankoje iš liepos 27 d. perkeltos į liepos 28 d. Vieta ir laikas nepasikeitė – S. Dariaus ir S. Girėno stadione susitikimas prasidės 18.00 val.