Baltijos klubams - naujos lygos projektas

 

Kurio nors iš dviejų žemyno klubų turnyrų grupių etapas Baltijos šalių ekipoms – svajonių viršūnė. Tokioje aukštikalnėje iki šiol yra pabuvojęs vienintelis regiono klubas – Latvijos „Ventspils“. 2009-aisiais jam pavyko prasmukti į Europos lygos grupių varžybas.

 

Dažniausiai Baltijos šalių klubų dalyvavimas Europos turnyruose apsiriboja 2-4 rungtynėmis. Ir tuo Baltijos kaimynės yra nepatenkintos. Nes UEFA turnyrai – ir galimybė nemažai užsidirbti, ir kur kas didesnis nei nacionalinėse lygose žiūrovų bei žiniasklaidos dėmesys.

 

Pavyzdžiui, Lietuvos čempionas Vilniaus „Žalgiris“, kuris į A lygos namų rungtynes renka kelis šimtų žiūrovų, per Europos varžybų mačus surenka jei ne pilną, tai bent apypilnį LFF stadioną. Bėda tik, kad pastaruosius ketverius metus tokios namų rungtynės „Žalgiriui“ tebūdavo vienerios. Po savaitės žaidimo Čempionų lygos atrankoje visas viltis vilniečiams tekdavo atidėti kitiems metams.

 

Tiesa, jau nuo 2018-ųjų metų Baltijos šalių čempionams Europos turnyrų sezonas bet kokiu atveju truks ilgiau nei savaitę ar dvi. Mat reformavus atrankos sistemą, iškritę iš Čempionų lygos atrankos Baltijos šalių čempionai dar žaistų bent vienerias rungtynes Europos lygos atrankos varžybose.

 

Tačiau patekti į grupių turnyrą jiems bus dar sunkiau, negu buvo iki šiol. Nuo 2018 metų Lietuvos čempionai turės įveikti jau 4, o ne 3 varžovus nesuklupę, kad patektų į Čempionų lygos grupes arba 3, o ne 2 oponentus, kad žaistų Europos lygos grupėse. Tiesa, su galimybe pasitaisyti po vienos nesėkmės.

Idėja

 

„Veikiausiai, tai bus jau mano paskutinis projektas, susijęs su futbolu, bet suprasdamas klubų situaciją, aš nusprendžiau pabandyti jiems padėti“, - sakė buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius.

 

Jis su kitais bendraminčiais subūrė tarptautinę  verslo konsultacijų bendrovę „Workforce Bank Limited“ ir pateikė naujos Šiaurės Europos lygos projektą.

 

Planuojama, kad šioje lygoje žaistų trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – komandos.

 

 

Tris šalis vienijančią Baltijos lygą įkurti buvo bandyta ne vieną kartą. Tačiau visi tie bandymai jeigu ir pasiekdavo dienos šviesą, neilgai trukus žlugdavo.

 

Pirmasis toks bandymas buvo dar 1990-aisiais (tuo metu geriausios Lietuvos ir Estijos komandos jau buvo pasitraukusios iš SSRS čempionato, o latviai – ne).

 

Buvo surengtos 18 komandų pirmenybės, kuriose dalyvavo 9 Lietuvos, 6 Latvijos, 2 Estijos ir 1 Rusijos klubas.

 

Tačiau po metų Baltijos čempionatas suiro ir stipriausios Lietuvos komandos ėmė žaisti savo šalies pirmenybėse.

 

Vėlesni Baltijos pirmenybių bandymai nebuvo alternatyva nacionaliniams šalių čempionatams. Jie vyko drauge su šalių pirmenybėmis.

 

1993-iųjų Baltijos lygoje dalyvavo 8 komandos (3 iš Lietuvos, 2 iš Latvijos, po 1 iš Estijos, Rusijos ir Baltarusijos).

 

2006-aisiais ir 2011-asiais buvo surengtos Baltijos šalių čempionų varžybos.

 

2007 ir 2008 metais Baltijos lygoje dalyvavo po keturiais Lietuvos, Latvijos ir Estijos komandas.

 

2009-2010 ir 2010-2011 matais Baltijos pirmenybės buvo vykdomos atkrintamųjų varžybų sistema. Pirmąjį tokios formos varžybų sezoną žaidė 6 Lietuvos, po 5 Latvijos ir Estijos ekipas, antrąjį – 6 Latvijos, po 5 Lietuvos ir Estijos komandas. Trečiojo sezono jau nebuvo.

Prieš kelis metus sklido idėja sujungti į vieną Lietuvos ir Latvijos lygas. Vis dėlto tai tebuvo tik kalbos, kad ir iš rimtų futbolo veikėjų lūpų.

 

Visi šie projektai nuslopo, kadangi pirmenybės negarantavo dalyviams nei rimtų pajamų, nei vietų Europos turnyruose.
 

Kadangi tuose pasiūlymuose įvardijamos pinigų sumos nebuvo labai didelės, o ir niekas nežadėjo vietų Europos turnyruose, aplenkiant jų atranką, klubai didelio entuziazmo dalyvauti tuose turnyruose nerodė.

 

 

Šiaurės Europos lyga gali atrodyti kur kas patraukliau.

 

„Workforce Bank Limited“ planuose yra numatyta ir finansinė motyvacija klubams, ir vieta visų jų geidžiamame Europos lygos grupių turnyre.

 

„Idėja yra tokia: pirmajame turnyre dalyvauja po penkias komandas iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Veikiausiai dar pasikviestume vieną į Europos turnyrų grupių varžybas nepatekusią komandą iš Baltarusijos ar Lenkijos. 16 komandų sužaistų grupių turnyrą, ketvirtfinalius, pusfinalius ir finalą. Rungtynės vyktų Europos lygos turnyro dienomis, išskyrus vasario mėnesį,“ – pasakojo L. Varanavičius.

 

Skirtingai, nei buvusi idėja sujungti Lietuvos ir Latvijos lygas, tokio formato Baltijos lygos turnyras nesikirstų su nacionaliniais šalių čempionatais ir jiems nepakenktų. Ir tai puikiai atitiktų UEFA, deklaruojančiai šalių čempionatus, kaip svarbią klubų futbolo pakopą, idėjas.

 

„Reikėtų, kad UEFA paremtų šį projektą viena vieta Europos lygos grupių turnyre nugalėtojui ir 10 milijonų eurų. 1,5 milijono eurų prisidėtų WFB. UEFA pinigai būtų skirti prizų fondui ir varžybų vykdymui apmokėti, o visas Lygos organizacines išlaidas padengtų konsultacinė įmonė iš savo investicijos. O po trejų metų, jei norėtų, turnyrą galėtų perimti UEFA, kompensavusi konsultacijų bendrovei išlaidas“, - kalbėjo L. Varanavičius.

 

Jis įsitikinęs, kad ši suma UEFA nėra labai didelė ir negali jos išgąsdinti.

 

Pinigai būtų mokami klubams pagal pasiekimus. Panašiai, kaip daroma UEFA turnyruose.

 

Lygos nugalėtojas gautų apie pusę milijono eurų.

 

„Dėl ko UEFA turėtų priimti šį pasiūlymą? Kaip tik yra susiklosčiusi puiki situacija tam. UEFA bręsta klubų turnyrų atrankos sistemos reformos. Kitais metais ji bus šiek tiek pakeista stipriųjų klubų naudai, dar labiau sumažintas plyšys patekti į Čempionų lygą silpnesniųjų šalių čempionams. Aišku tai nepatinka mažesnėms šalims. Bet šis keitimas – laikinas. Iki 2021-ųjų UEFA žada išdirbti dar rimtesnių pakeitimų planą. Vienas iš svarstomų variantų – atrankos į Europos turnyrus varžybas pakeisti regioninėmis lygomis. Tokiu atveju jau veikianti Šiaurės Europos lyga gali pasitarnauti, prijungus prie jos daugiau šalių ir nustačius naujas patekimo į Europos lygų grupių turnyrus proporcijas“,  - dėstė buvęs LFF prezidentas.

 

Anot L. Varanavičiaus, sužinojusi idėją, UEFA jos neatmetė.

 

„Tą idėją buvo planuojama įgyvendinti jau prieš metus. Tai yra, Šiaurės lyga turėjo startuoti jau šiemet. Bet sutrukdė pasikeitimai Lietuvos futbolo federacijoje. O su UEFA buvo kalbėtasi generalinio sekretoriaus ir varžybų vykdymo skyriaus lygyje. Mes pristatėme jiems ir turnyro viziją, ir nuostatus. Juos labai nustebino toks pasiruošimo lygis. Atsakė, kad reikia UEFA vadovybės pritarimo, o integruoti šį turnyrą į UEFA kalendorių yra pasiryžę.  Girdėjau, kad  UEFA prezidentas Aleksandras Čeferinas teigė, jog šį klausimą reikia apsvarstyti darbo grupėse. UEFA gali laikytis tokio modelio ar ieškoti kitokio, bet reikalinga iniciatyva iš Baltijos šalių federacijų pusės. Tai yra - stumti projektą per UEFA kabinetus turėtų nacionalinės federacijos. Liko laukti to momento, kai LFF baigsis šis tarpuvaldžio laikotarpis ir bandyti grįžti prie Šiaurės Europos lygos temos iš naujo“, - kalbėjo L. Varanavičius.

 

Jis tikisi, kad „Workforce Bank“ projektas startuos 2018 metų rudenį.

 

Kol Šiaurės lyga rūpinsis pati, jai vadovauti „Workforce Bank“ skirtų prezidentu Anglijoje gyvenantį rusą verslininką Romaną Dubovą, valdybos pirmininku - buvusį Anglijos futbolo asociacijos vadovą Dave‘ą Richardsą, o generaliniu direktoriumi – L. Varanavičių.