Paskutinis štrichas - universali meksikietė

Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komanda sulaukė paskutinio pastiprinimo ir baigė komplektaciją prieš artėjantį UEFA moterų Čempionių lygos atrankos turnyrą Gruzijoje, kuris vyks rugpjūčio 22 – 28 dienomis. Prie Lietuvos čempionių trečiadienį prisijungė neseniai studijas JAV užbaigusi 24 –erių metų Meksikos rinktinės narė Christina Murillo.

 

Gynėjo ir saugo pozicijose galinti rungtyniauti futbolininkė turi dvigubą pilietybę – merginos šaknys kilusios iš Meksikos, bet nuo pat mažens ji augo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kalifornijoje. Būdama vos ketverių mergina susižavėjo futbolu ir pradėjo sportuoti. Sulaukusi pilnametystės Ch. Murillo išvyko studijuoti į prestižinį Mičigano universitetą bei atstovavo jį elitinėje JAV universitetų moterų futbolo lygoje.

 

Meksikietė į Lietuvą su pirmuoju profesionaliu kontraktu atvyko po varginančios, kone dvi paras trukusios kelionės. Vos atvykusi Ch. Murillo kartu su komanda išvyko į Estiją, kur „Gintra-Universitetas“ žais dvi Baltijos moterų futbolo lygos rungtynes.

 

Universali 172 cm ūgio žaidėja kelionės į Estiją metu pasidalino mintimis  apie pirmuosius įspūdžius, motyvus paskatinusius atvykti į Lietuvą, labiau mėgstamą poziciją aikštėje, o taip pat įvardino kokią sporto šaką ji pasirinktų, jeigu tektų atsisakyti futbolo.

 

Christina, į Lietuvą atvykai tik šiąnakt ir kol kas dar neturėjai pakankamai laiko susipažinti su komanda. Kokie pirmieji įspūdžiai?, – paklausė oficiali klubo svetainė www.fkgintra.lt

Rygoje nusileidau naktį, mane pasitiko klubo direktorius, kuris manęs laukė kur kas ilgiau nei buvo planuota, nes mano skrydis buvo atidėtas. Jis, o vėliau ir visa komanda mane pasitiko ir priėmė labai šiltai. Esu laiminga, kad daugelis iš personalo ir komandos draugių kalba angliškai, galime laisvai bendrauti, neturiu jokių nusiskundimų, išskyrus tai, kad esu šiek tiek pavargusi po kelionės, bet man reikia tik vienos nakties, kad atgaučiau jėgas. Europoje esu ne pirmą kartą, vos prieš dvi savaites buvau Švedijoje, kur su Meksikos rinktine žaidėme draugiškas rungtynes su Švedija. Tiesa, visi mano vizitai būdavo labai trumpi, taigi šįsyk bus ilgiausias laiko tarpas, kuomet būsiu čia. Stengsiuosi išnaudoti jį maksimaliai prasmingai.

Prieš nuspręsdama vykti į Lietuvą, žinoma, šią galimybę pirmiausiai aptariau su savo tėvais, agentu, o taip pat Meksikos rinktinės treneriu, kurio nuomonė man labai svarbi. Jis mane patikino, kad žaisti Europos klube, kuris varžosi UEFA moterų Čempionių lygoje man bus labai naudinga patirtis. Žinau, kad tai prestižinis Europos žemyno turnyras, kuriam skiriamas didžiausias dėmesys. Prieš atvykstant bendravome su klubo vadovais. Jie minėjo, kad pagrindinis tikslas yra patekti į pagrindinį Čempionių lygos etapą. Stengsiuosi iš visų jėgų prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo. Visos kitos klubo pasiūlytos sąlygos mane taip pat tenkino, todėl liko tik susidėti daiktus ir laukti kelionės.

Internete peržiūrėjau kelias būsimos savo komandos rungtynes, mačiau, kad merginos čia moka žaisti futbolą, propaguoja kietą žaidimą. Mane šiek tiek nustebino vietinio Lietuvos moterų futbolo čempionato rezultatai, kuriame „Gintra-Universitetas“ triuškina savo varžoves tiesiog dviženkliais skirtumais. Apie Lietuvą internete susižinojau tik esminius dalykus – kur ji randasi, kokia jos nacionalinė kalba ir panašius dalykus.

Su Toriana jau susipažinome, bet rungtyniaudamos JAV susitikusios nebuvome. Pagrindinė priežastis – mūsų universitetai yra skirtingose konferencijose.

Iš tiesų, man svarbiausia, kad būčiau naudinga komandai. Jeigu treneriui esu labiau reikalinga kaip gynėja, mėgaujuosi žaisdama šioje pozicijoje, jeigu treneris nori, kad labiau prisidėčiau prie atakų vystymo, džiaugiuosi rungtyniaudama centro saugo vietoje. Kiekviena komanda turi skirtingus tikslus, žaidimo braižą, todėl privalau prisitaikyti. Pavyzdžiui, Meksikos rinktinėje treneris man patiki centro gynėjos užduotis, o aptarinėjant kontakto sąlygas su „Gintros-Universiteto“ komanda jos vadovai minėjo, kad manęs labiau reikės kaip atraminės centro saugės. Jeigu atvirai, šioje pozicijoje rungtyniauti man patinka labiau (šypsosi).

 

Tik vienas iš jų. Tiesa, jis vartininkas. Mano tėtis anksčiau taip pat žaidė futbolą, tačiau tik mėgėjiškai. Mano mama iki šiol aktyviai domisi ir sportuoja lauko tenisą.

 

Manau, kad rinkčiausi lauko tenisą. Mano mama ypač norėjo, kad būčiau tenisininkė. Vienerius metus net gi rimtai treniravausi, tačiau vis dėlto nusprendžiau, kad mano aistra futbolui yra didesnė.

 

Vienas iš didžiausių mano privalumų yra tai, kad gerai žaidžiu abejomis kojomis. Taip pat išskirčiau savo aikštės matymą, gebėjimą skaityti žaidimą.

Reikia pripažinti, kad tuomet patekome į labai sudėtingą pogrupį. Teko varžytis su Anglija, Prancūzija ir Kolumbija. Visas rungtynes pralaimėjome, todėl jeigu kalbame konkrečiai apie rezultatus niekas patenkintas neliko. Žvelgiant iš kitos pusės, buvo nuostabus, aukščiausio lygio renginys, kuriame sudalyvauti buvo viena iš mano svajonių.