Iš Dakaro į Vilnių - bėgte

46-erių Aidas Ardzijauskas per parą yra nubėgęs 218 km. Jis yra nuo Los Andželo iki Niujorko perbėgęs JAV, apibėgęs visą Baltijos jūrą, laimėjęs 10 parų bėgimo ultramaratoną JAV. Vyro planuose ir dar aukštesni tikslai – įveikti 8 tūkst. km iš Dakaro ir net apibėgti žemės rutulį. Jo bėgimų sąraše – ir trys klasikiniai maratonai „Danske Bank Vilniaus maratone“.

Nors yra pratęs bėgti daugiau nei 100 km per dieną, vis dėlto paklaustas, ar 42 km 195 m maratono distancija jam būtų niekis, nusijuokia.

„Tikrai ne. Tai priklauso nuo greičio. Jei man reikėtų nubėgti maratoną per mažiau nei 3 val., turėčiau ruoštis bent keletą mėnesių.“, - pasakojo bėgikas.

Šiuo metu bėgikas rengiasi dar vienam iššūkiui. Jau šį spalį jis ketina pradėti bėgimą iš Senegalo sostinės Dakaro į Vilnių.

„Tai bus beveik 8 tūkst. km. Startuoti planuoju spalio antroje pusėje, o finišuoti kitų metų vasario 16 d. Vilniuje.

Pradėsiu Senegalo sostinėje Dakare, tada Mauritanija, Vakarų Sachara, Marokas, Ispanija, Prancūzija, Italija, Austrija, Slovakija, Lenkija ir Lietuva. Galbūt į maršrutą dar įtrauksiu Baltarusiją, tačiau tai priklausys, nuo laiko, kilometražo, savijautos ir panašiai“, - pasakojo jis.



Kiek daugiausiai kilometrų esate nubėgęs be pertraukos?
Niekada apie tai negalvojau, bet dalyvaudamas 24 val. bėgime per parą nubėgau 218 km. O bėgdamas 6 ar 10 parų bėgimuose po 160 km ar 190 km per parą.

Tokiems bėgimams reikia daug ištvermės. Iš kur jos semiatės?
Bėgimas yra mano gyvenimo būdas. Man nėra sunku bėgti, tai darau savo malonumui, o kiek pavyksta nubėgti tiek.

Ar bėgimams rengiatės ir dalyvaujate už savo lėšas ar turite rėmėjų?
Didelė dalis bėgimui reikalingų lėšų yra asmeninės, o kita – rėmėjų. Ieškau rėmėjų ir bėgimui iš Dakaro.

Kodėl renkatės tokius ilgus bėgimus?
Tai yra mano vaikystės svajonės dalis, arba plano, kurį noriu įgyvendinti. Iš pradžių bėgdavau trumpesnius bėgimus – 2 ar 4 dienų. Po to sekė 10, 40, 50, 60 dienų bėgimai. O šį 8 tūkst. km bėgimą tikiuosi įveikti per 80 dienų. Jei prasčiau seksis – per 100.

Dirbate ugniagesiu gelbėtoju. Kada randate laiko ilgiems bėgimams?
Didelė mano bėgimų dalis priklauso nuo to, kokią dalį atostogų galiu skirti bėgimui. Pavyzdžiui, prieš keletą metų nubėgti iš Los Andželo į Niujorką turėjau tik 80 dienų. Tad teko atitinkamai ir maršrutą, ir greitį pasirinkti, kad spėčiau įgyvendinti šį tikslą. Šių metų bėgimui esu sukaupęs 110 atostogų dienų.

Apie ką galvojate bėgdamas ilgas distancijas: laukiančius pietus, poilsį, ar negalvojate nieko?
Kiekvienas bėgimas yra išskirtinis, jie niekada nebūna vienodi, nes keičiasi vaizdai, bėgimo greitis, aplinka, tad niekada nebūna nuobodu. Didelę dalį bėgimo tikrai galvoju ne apie maistą, o apie tai, kas dar yra negerai, visada stengiuosi palaikyti laikyseną, pasikontroliuoti.

Ar bėgdamas klausote muzikos?
Niekada. Bėgdamas noriu girdėti save, matyti, kas dedasi aplinkui, o muzika truputį blaško. Galbūt, tam tikrais atvejais ji padeda, bet man niekada nereikėjo stimuliatoriaus iš šono.

O jūsų bėgimo bateliai ar skiriasi nuo įprastinių?
Tikrai ne. Naudoju įprastus, tik jų turiu keletą rūšių. Juos renkuosi atsižvelgdamas į trasą, oro sąlygas, bėgimo ilgį.

Kokia jūsų svajonė, susijusi su bėgimu?
Vaikystėje buvau patyręs traumą ir pažadėjau sau, kad tikrai vėl pradėsiu bėgioti. Tuomet pagalvojau, kad galbūt kada nors pavyks apibėgti žemės rutulį. Ši svajonė formuojasi jau kelis dešimtmečius, man jos dar nepavyko įgyvendinti, bet po truputį einu link to.

Plaukiko Vidmanto Urbono žygių tikslas – ekologija. Kam skirti jūsų bėgimai?
Manau, kad mano bėgimai parodo, kad bėgimas nėra kažkas, ko reiktų vengti. Kad tai yra didelis malonumas, pabuvimas gamtoje, skirtinguose žemynuose, vietose. Kartais manęs klausia, kaip save įvardinčiau: kaip bėgiką, keliautoją ar turistą? Atsakau, kad tai yra viskas viename ir bėgimas man sudaro galimybę viską suderinti.