Rankinis nenori dalyvauti užkulisiniame kare

Lietuvos rankinio federacijos generalinio sekretoriaus Migliaus Astrausko pranešimas dėl Kūno kultūros ir sporto departamento skiriamų pinigų Lietuvos rankinio federacijai:
 

„Vakar spaudoje pasirodė informacija, jog KKSD 2016–aisiais metais neva skyrė papildomus 104 000 tūkstančius eurų Lietuvos rankinio federacijai. Bet mes, kaip ir kitos federacijos iš biudžeto gavome tik projektinius pinigus pagal programos „Kūno kultūros ir sporto plėtra“ patvirtintas kryptis.

2016 metų Europos jaunių rankinio čempionato organizavimui Kaune buvo skirta 27 000 eurų, kai bendra Europos čempionato sąmata sudarė apie 200 000 eurų. Čempionate dalyvavo 8 rinktinės, iš viso apie 220 dalyvių su teisėjais ir oficialiais asmenimis, čempionatas vyko 7 dienas, dar atvykimo ir išvykimo dienos. Buvo atvykę daug rankininkų tėvų, turistų iš kitų šalių. Čempionato organizatoriai, dalyviai, žiūrovai  Lietuvoje išleido virš 250 000 eurų. Nesunku paskaičiuoti, kad valstybė vien per PVM ir kitus mokesčius uždirbo dvigubai daugiau, nei skyrė čempionato organizavimui. Tai kur čia sakykite netikslingai panaudoti pinigai? Mano manymu, valstybė kaip tik turi skatinti Europos ir pasaulio čempionatų organizavimą Lietuvoje ir didinti skiriamų šiai krypčiai pinigų sumą, jei jau čempionatai yra pelningi valstybei, jau nekalbant apie Lietuvos vardo garsinimą, sportininkų meistriškumo kėlimą, ekonomikos skatinimą, sportinio inventoriaus bei infrastruktūros atnaujinimą, sporto pupuliarinimą ir kt. dalykus. Tuo labiau, kad puikus čempionato organizavimas buvo pažymėtas ir Europos rankinio federacijoje. Nesuprantu, kodėl užkliuvo rankinis, nes valstybė vien iš VIP lėšų kitos sporto šakos Europos jaunių čempionato organizavimui tais pačiais metais skyrė net 574 000 eurų, o dar kur kiti finansavimo šaltiniai.

Dar 70 100 eurų 2016 metais buvo skirta dviems projektams: „Lietuvos vyrų ir moterų (nacionalinės, jaunimo ir jaunių) rinktinių pasirengimas ir dalyvavimas pasaulio ir Europos čempionatų atrankos ir bei finalinių etapų varžybose“ bei „Paplūdimio ir laisvalaikio rankinio plėtra Lietuvoje“. 2016 metais Lietuvos rankinio federacija rūpinosi 8 įvairaus amžiaus rankinio rinktinėmis ir Lietuvos janučių merginų paplūdimio rankinio rinktine. Iš viso devynios rinktinės, iš kurių penkios dalyvavo pasaulio ir Europos čempionatuose. Tais metais Lietuvos nacionalinė vyrų rinktinė dalyvavo atrankoje į 2017 m. pasaulio čempionatą (žaidė su Slovakijos, Kosovo bei Bosnijos ir Hercegovinos rinktinėmis) bei rudenį sėkmingai pradėjo lemiamą atrankos etapą į 2018 m. Europos čempionatą namie įveikdama pasaulio vicečempionę Norvegijos rinktinę bei pralaimėdama pasaulio čempionams prancūzams. Moterų rinktinė dalyvavo atrankoje į 2016 m. Europos čempionatą ir žaidė su Baltarusijos, Rumunijos bei Norvegijos rinktinėmis, o rudenį sudalyvavo atrankoje į 2017 m. pasaulio čempionatą, kur žaidė su Ukrainos, Slovakijos ir Graikijos rinktinėmis. Vienos savaitės namų ir išvykos rinktinės rungtynių ciklas federacijai atsieina apie 25-30 000 eurų, o tokių ciklų kiekviena nacionalinė rinktinė sužaidžia po 3 per metus. Tai ši KKSD skirta suma yra kelis kartus mažesnė, nei iš tikrųjų reikia rinktinėms. O kur dar merginų U19 rinktinės dalyvavimas atrankoje į pasaulio čempionatą, vaikinų U18 rinktinės dalyvavimas Europos čempionate, merginų jaunių paplūdimio rinktinės dalyvavimas Europos čempionato finaliniame etape Portugalijoje ir kitų amžių rinktinių pasirengimas? Tai kur čia lėšų netikslingas panaudojimas?

Dar 7 000 eurų Lietuvos rankinio federacijai buvo skirta tarptautiniam Janio Grinbergo turnyrui Vilniuje organizuoti. Jame dalyvavo keturiolika dviejų amžiaus grupių vaikinų ir merginų rinktinių iš 7 šalių - Rumunijos, Lenkijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos, iš viso apie 300 rankininkų ir rankininkių. Turbūt irgi pinigai panaudoti netikslingai?

Aš suprantu, kad vyksta įtakos karas tarp dviejų sporto institucijų ir pasitelkiami žurnalistai, bet tokie straipsniai sudaro negatyvų įvaizdį apie Lietuvos rankinio federaciją. Po tokių straipsnių, kuriuose šalia minima STT ir Lietuvos rankinio federacija bus labai sudėtinga rasti rėmėjų, partnerių. Atėjus man dirbti į Lietuvos rankinio federaciją, skolos siekė apie 200 000 eurų, dabar jos per tris metus sumažėjo dvigubai. Turim devynias įvairaus amžiaus rinktines, visos rinktinės dalyvauja pasaulio ir Europos čempionatuose, per metus turi po 3-5 pasirengimo stovyklas ir turnyrus. Lietuvos nacionalinė vyrų rinktinė buvo per žingsnį nuo Europos čempionato finalinio etapo, rungtyniaudama vienoje grupėje su pasaulio čempione Prancūzija ir vicečempione Norvegija. Moterų rinktinė taip pat demonstravo gerą žaidimą rungtynėse su rankinio grandėmis Vokietija ir Ispanija. Lietuvos merginų rinktinė iškovojo sidabro medalius antrame pagal pajėgumą divizione, tik per plauką mūsų visų amžiaus grupių merginų rinktinės nepateko į aukščiausius Europos čempionato divizionus. Vaikinų jaunimo rinktinė sėkmingai sužaidė pasaulio čempionato atranką ir buvo pirma atsarginė pagal reitingą rinktinė dalyvauti pasaulio jaunimo čempionato finaliniame etape, jei kuri nors rinktinė neatvyktų. Lietuvos merginų paplūdimio rinktinė Europos jaunių čempionate iškovojo aštuntąją vietą ir, jei taip progresuos, tai kitais metais, manau, pakovos dėl medalių Europos čempionate, o vėliau gal ir dėl vietos 2024 metų Olimpinėse žaidynėse. Manau einame į priekį, turime viziją, atsirado stabilumas, bet vėl lieka daug neaiškumų dėl sporto federacijų finansavimo kitais metais.

Lietuvos rankinio federacija visada pasisakė už aiškių finansavimo kriterijų buvimą. Mes ne kartą siūlėme, kad skirstant pinigus turi būti atsižvelgiama į meistriškumo, masiškumo, marketinginius, ekonominius ir vadybinius federacijų veiklos kriterijus. Nežinau, ar į mūsų pasiūlymus bus atsižvelgta. Vienas didžiųjų Lietuvos portalų prieš kurį laiką paskelbė, kad kriterijai yra sukurti, bet Lietuvos sporto federacijų jie iki šiol nepasiekė. Ar neliks federacijos eilinį kartą nuošalyje? Gal tuos kriterijus mes išgirsime rytoj Seime, kur bus pristatoma Lietuvos sporto reforma? Bet ar tai bus sporto reforma, ar tik sporto finansavimo reforma?
 

Seime dirba daug buvusių sportininkų, keli iš jų yra aktyvūs žiniasklaidoje. Bet ar jie teikia įstatymų pataisas liečiančias sportą? Šiemet sukako 20 metų nuo tada, kai premjero G. Vagnoriaus buvo patvirtinto sporto renginių paros maitinimo normos, kurių mes privalome laikytis leidžiant biudžeto pinigus. Jos nesikeičia DVIDEŠIMT metų, o kainos tik kyla… Kaip pamaitinti keturis kartus per dieną pasaulio čempionus prancūzus už 13,03 euro, ar Lietuvos jaunučių žaidynių dalyvius tris kartus per dieną už 4,34 euro? Gal išgirsime rytoj Seime? Manau, Seimo nariai, ministerijų darbuotojai, priimdami užsienio svečius kavos pertraukėlėms išleidžia turbūt daugiau